Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2019-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-866-876/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
A18.-866-876/2019
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00158-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pažeidėjas
V. J. T.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.
A18.-866-876/2019
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00158-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.3.3 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 23 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. T. 2019 m. liepos 24 d., 14.20 val., Šakių r. sav., nevykdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybines funkcijas atlikusio pareigūno I. K. teisėtų reikalavimų pasitikrinti blaivumą, kai akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivus (svirduliavo į šalis, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai). Šiais savo veiksmais V. J. T. padarė administracinį nusižengimą už kurį administracinė atsakomybė numatyta ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

V. J. T. teismo posėdžio metu parodė, jog su pažeidimu nesutinka. Paaiškino, kad viskas klaidingai surašyta, jei jis parėjo iš miško apie 12 km, užsuko į parduotuvę, nusipirko maisto, parsivežė alaus. Namuose pavalgė pietus, atsigėrė alaus, dar turėjo butelį parsinešęs. Su kaimyne nuėjo pas Z. švęsti, ten išgėrė butelį, po to grįžęs namo atsigulė (miegojo). G. laukė ant laiptelių atsisėdus (būna užeina jai sveikatos pablogėjimas, stiprius vaistus vartoja). Kodėl ji nėjo į namus nežino, nes yra kitas įėjimas per verandos pusę, durų užrakinęs jis nebuvo. Kaimynas ėjo pro šalį ir paskambino – policiją kvietė kaimynas S., kuris kerštą laiko, pats buvo neblaivus – būtų buvęs blaivus, būtų neskambinęs, jis už melagingą iškvietimą jau turėjęs baudą. Pareigūnas atėjo, pasižiūrėjo, sako einu surašysiu protokolą – ar šitaip gali būti, juk ne vieša vieta, kodėl turėjo pūsti; protokole surašė netiesą – jis nei svirduliavo, nei nerišliai kalbėjo (2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00 min. 31 sek. – 00 min. 51 sek.; 02 min. 13 sek. – 05 min. 02 sek.; 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 22 sek. – 04 min. 02 sek.).

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas – sugyventinis neįsileidžia sugyventinės į namus. Nuvykę rado akivaizdžiai neblaivią moterį, sėdinčią ant laiptų prie namo, namo durys buvo atrakintos. Užėjus į vidų šio vyro (rodo į V. J. T.) nematė, pamatė per langą, kad jis guli kieme. Priėjus prie jo (prieš tai moters), paprašius pasitikrinti girtumą jie tai daryti atsisakė. V. J. T. pareigūnus vijo iš kiemo, nes jie neturi teisės būti jų kieme, nesupranta dėl ko kvietė policiją. Pažeidimą padarė tuo, jog atsisakė tikrintis girtumą, nes matėsi, jog akivaizdžiai yra neblaivus. Kai gauna iškvietimą į įvykį girtumą reikia nustatyti asmenims, susijusiems su įvykiu, šiuo atveju – V. J. T. neįsileido sugyventinės į namus, kitų pažeidimų nenustatyta, kitų protokolų jo atžvilgiu nėra. Neįsileidimas į namus nepasitvirtino, nes durys buvo atrakintos ir atidarytos, o moteris sėdėjo ant laiptų prie namo, V. J. T. gulėjo savo kieme. Jei asmuo būtų sutikęs nusistatyti girtumą, būtų buvę viskas tvarkoje – tas aplinkybes būtų nurašę į įvykį ir viskas. Pranešėja – V. J. T. sugyventinė, o ne kitas asmuo, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. T.; pati G. S., rasta sėdinti ant laiptų, pareigūnams patvirtino, kad ji kvietė policiją, nes jos sugyventinis neįsileido į namus (2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 20 sek. – 10 min. 41 sek.).

Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio neatsimena. Iškvietimas buvo moters (duomenys neskelbtini), dėl to, kad draugas neįleidžia į namus. Atvykus į iškvietimą matė akivaizdžiai neblaivią moterį, kuri šlitinėjo savo kieme, durys buvo atidarytos. Su moterimi užėjo į vidų, ji ieškojo šio vyro (rodo į V. J. T.), teigė, kad jis užsidaręs namuose ir neįleidžia jos į namus. Patikrinus namuose jis nerastas, per langą pastebėta, kad asmuo guli kieme prie medžio. Pakėlus asmenį jis buvo agresyvus, aiškino, ko jie čia atvyko, ką čia veikia. Nusistatyti girtumą asmuo atsisakė, jam buvo išaiškinta, jog už vengimą yra atsakomybė, tačiau tikrintis kategoriškai atsisakė. Reikalavo nusistatyti girtumą tuo pagrindu, jog buvo gautas iškvietimas dėl konflikto tarp asmenų, kad neįleidžia į namus. Šis faktas nepasitvirtino. Reikalavimas nusistatyti girtumą šiuo atveju paremtas tuo, jog atvykus į įvykio vietą yra nustatomos asmenų, susijusių su įvykiu, tapatybės bei girtumai (moteris pranešė, kad šis asmuo jos neįleidžia į namus). Kitų protokolų šiam asmeniui nėra surašyta (2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 08 sek. – 15 min. 55 sek.).

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Institucijos Veiklos skyriuje, vykdo vyriausio tyrėjo suformuotas užduotis, šiuo atveju – gavo pavedimą atlikti administracinio nusižengimo teisenos tyrimą pagal gautus duomenis (tarnybinį pranešimą ir policijos registruojamų įvykių registre registruotą įvykį). Kiek pamena, į šį įvykį (duomenys neskelbtini) reagavo Institucijos Reagavimo skyriaus patruliai. Negali pasakyti, dėl ko buvo kviečiama policija, bet administracinio nusižengimo tyrimą atliko pagal požymius dėl to, kad asmenys atvykus policijos pareigūnams nevykdė teisėtų jų reikalavimų nusistatyti girtumą. Policijos pareigūnai turi teisę asmenims, susijusiems su įvykiu, nustatyti girtumą. Nepamena, ar šis asmuo (V. J. T.) buvo susijęs su įvykiu. Mano, kad pareigūnai turi teisę asmeniui, susijusiam su įvykiu, jo namuose nustatyti girtumą (pagrindas turi būti). Greičiausiai, asmeniui, kuris nesusijęs su jokiu pažeidimu, jam esant savo namuose, ne viešoje vietoje, nereikėjo nustatinėti girtumo, asmuo dėl to ir atsisakė. Daugiau nieko paaiškinti apie įvykį negali (2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 17 sek. – 21 min. 30 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia klausimą, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog V. J. T. yra inkriminuotas ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (b. l. 5–6). ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Šio administracinio nusižengimo kontekste policijos pareigūnai priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad V. J. T. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, jog nevykdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybines funkcijas atlikusio pareigūno I. K. teisėtų reikalavimų pasitikrinti blaivumą (b. l. 5–6), t. y., būdamas galimai neblaivus, policijos pareigūnams paprašius pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu, atsisakė tą padaryti.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas, Įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kuri numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (Galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 1 d.).

Iš šios teisės normos pažodinio aiškinimo darytina išvada, kad asmenims privalomi vykdyti ne bet kokie, o tik teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai. Reikalavimų pagrįstumas įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, o teisėtumas – remiantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios pareigūnų teisės.

Pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, <...> (Galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 1 d.). Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatytos ir pareigūnų teisės įgyvendinant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją – kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų,<...> dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, <...>, apžiūrėti asmenis, <...>, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas (Galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 1 d.).

Šioje byloje teismas sprendžia klausimą, ar policijos pareigūnai turėjo pagrindą reikalauti, kad V. J. T. pasitikrintų neblaivumą (pagrindinis įrodinėjimo dalykas).

Byloje esančiuose 2019 m. liepos 24 d. atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą bei vyriausiosios patrulės V. M. tarnybiniame pranešime dėl melagingo iškvietimo užfiksuotos tokios įvykio aplinkybės: gavę pranešimą policijos pareigūnai V. M. ir I. K. nuvyko pranešėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir prie namo ant laiptų rado sėdinčią akivaizdžiai neblaivią pranešėją G. S. ir akivaizdžiai neblaivų jos sugyventinį J. T., kurie atsisakė tikrintis girtumą, teigdami, kad policijos pareigūnai neturi teisės tikrinti jų girtumą ir būti pas juos namuose; atvykus policijos pareigūnams namų durys buvo atvertos, matėsi, jog asmenys nesužaloti, aplinkoje daiktai neišmėtyti; asmenys nurodė, kad jokios pagalbos šiuo adresu niekas nekvietė; pranešėja G. S. teigė, kad jai jokios pagalbos nereikia, jokio konflikto nebuvo, kodėl kvietė policijos pareigūnus, nurodyti negalėjo (b. 1–2, 3).

Iš liudytojų – policijos pareigūnų parodymų matyti, kad policijos pareigūnai jų reikalavimą nusistatyti girtumo laipsnį laiko teisėtu nepriklausomai nuo to, jog pats asmuo nekvietė policijos pareigūnų, atvykus pareigūnams dėl asmens elgesio jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, asmuo nepadarė neteisėtų veiksmų ir nebuvo įtariamas administracinio nusižengimo padarymu, galimai neblaivus buvo savo privačioje valdoje. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog įvykis nepasitvirtino, tačiau vis vien reikalavo nusistatyti girtumą bei surašė tarnybinį pranešimą dėl melagingo iškvietimo, kurio pagrindu V. J. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad atvykus policijos pareigūnams nevykdė teisėtų jų reikalavimų nusistatyti girtumą.

Atsižvelgtina ir į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registre apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, daugiau nėra registruotų nusižengimų (pažeidimų), susijusių su nagrinėjamu įvykiu (b. l. 7–11).

Teismas, iš minėto tarnybinio pranešimo bei administracinio nusižengimo protokolo turinio, administracinių nusižengimų registro duomenų, administracinėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymų, daro išvadą, jog jis galimai neblaivus buvo savo privačioje valdoje, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nebuvo įtariamas administracinės teisės pažeidimais (nusižengimais) ar nusikalstama veika, o tai suponuoja išvadą, kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo duoti V. J. T. nurodymų nusistatyti neblaivumą.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad V. J. T. nepadarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, todėl šiuo atveju administracinė teisena nutrauktina nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė