- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e1-2889-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39913-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- H. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
H. M. (H. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. M. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent:
jis, 2022 m. spalio 19 d. apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais H. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas H. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 19 d. apie 22.40 val. būdamas namuose su namo šeimininku I. Š. ir kambarioku S. išgėrė alkoholio – brendžio. Automobilis priklauso įmonės, kurioje jis dirba, direktoriui. Automobilis yra bendro naudojimo, ten sudėti darbiniai įrankiai, jie kasdien juo naudojasi. Jiems davė šiuo automobiliniu naudotis įmonės direktorius. Automobilio savininkas nežinojo, kad jis sės prie vairo neblaivus, negalėjo to numatyti. Apie 22 val. pasibaigė alkoholis, todėl nusprendė vykti į naktinę parduotuvę. Iš visos kompanijos jis buvo blaiviausias, todėl visi nusprendė, kad vairuos jis. Naktinėje parduotuvėje S. ir I. apsipirko, jis tuo metu kalbėjo su kažkokia moterimi, norėjo nusipirkti cigarečių. Išėjus iš naktinės parduotuvės, visiems įsėdus į automobilį ir vykstant atgal namo, pakeliui juos sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą ir jį sulaikė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Be H. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos ketvirtojo skyriaus vyriausiojo patrulio S. S. parodymais, 2022 m. spalio 19 d. neblaivumo nustatymo aktu, 2022 m. spalio 21 d. apžiūros protokolu, alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK0135 (patikros sertifikato Nr. 1713737) 2022 m. spalio 19 d. 22.49 val. bei 23.10 val. rodmenimis, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad H. M. 2022 m. spalio 19 d. apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus H. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo sumažinti siūlomos baudos dydį ir nustatyti dvejų metų laikotarpį jos sumokėjimui, nes (duomenys neskelbtini).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę H. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę H. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį H. M. – neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui, nustatytam už nesunkų nusikaltimą.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis H. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas H. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 19 d. 22.49 val. iki 2022 m. spalio 20 d. 16.36 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 2 MGL dydžio baudai.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką H. M. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7-144-628/2018, 2K-274-693/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. spalio 20 d.
Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo H. M., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. H. M. vairavo trečiajam asmeniui – V. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui būtų žinoma, jog H. M. jam priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar būtų leidęs jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2022 m. spalio mėnesio duomenimis, vidutinė 2003 m. gamybos automobilio „VW BORA“ kaina su PVM Lietuvoje yra 1550 Eur. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. H. M. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo H. M. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1550 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumento ((duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos, o (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas H. M.
Byloje nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti H. M. (H. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL, t. y. 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti H. M. bausmę – 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti H. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 19 d. 22.49 val. iki 2022 m. spalio 20 d. 16.36 val. (vieną dieną), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti H. M. galutinį baudos dydį – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti H. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 20 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti H. M. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš H. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.
H. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento ((duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti, o (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti H. M.
1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1550 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.