- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-108-317/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00632-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) Alytaus skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimu pripažino, kad D. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir, taikant ATPK 30 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, paskyrė jai vieno tūkstančio eurų (1000 Eur) baudą už keturis nelegaliai dirbusius asmenis, t. y. už tai, kad ji, vykdydama individualią veiklą ir būdama darbdaviu, esant darbo santykiams, leido dirbti nelegalų darbą V. K., E. V., R. J., J. R.. O būtent – 2015 m. lapkričio 3 d. miško kirtavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) atliekant miško pjovimo darbus, vadovaujant šiems darbams V. K., kuris nurodė kokį miško plotą išpjauti, kaip atlikti šiuos darbus, miško pjovėjais dirbant V. K. ir R. J., o pagalbiniais darbininkais dirbant E. V. ir J. R., pagal D. K. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą rangos sutartį dėl miško pjovimo darbų, nesudariusi su darbuotojais rašytinių darbo sutarčių, nepranešusi apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, susitarus dėl darbinių pareigų – miško pjovėjai arba pagalbiniai darbininkai, susitarus dėl darbo užmokesčio – priklausomai nuo išpjautos medienos kiekio ir atliekant konkretų darbą, mokant susitartą pinigų sumą, į darbą vietą atvykstant darbdavės transportu, darbdavei aprūpinant darbo priemonėmis – benzopjūklais, benzinu, tepalais, darbo drabužiais, apsauginėmis priemonėmis, sudariusi su darbuotojais miško ruošos darbų sutartis nuolatiniam darbui atlikti, kuriose nenurodyta nei miško kirtimo vieta, nei priemonės, nei darbų atlikimo terminai, sutarus, kad darbuotojai deklaruos individualias veiklas, kaip asmenys vykdantys individualias veiklas, D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir 98 straipsnio 2 dalį.
Institucijos Alytaus skyriaus vedėjas skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir iš esmės prašo jį panaikinti priimant naują nutarimą – paskirti D. K. griežtesnę administracinę nuobaudą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytose ribose. Apeliaciniame skunde nurodė, kad D. K. už šiurkštų įstatymų reikalavimų pažeidimą darbo santykių srities reguliavimo sferoje paskirta aiškiai per švelni nuobauda. Apelianto nuomone, šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių ir pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, iškreipiantis padėtį darbo rinkoje ir sudarantis sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šiuo atveju, pažeidėja nelegaliu darbu siekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, tokiu būdu išvengdama mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, įmokas į socialinio draudimo fondą, prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, t. y. perkeldama mokestinę naštą patiems darbuotojams, nurodžiusi deklaruoti jiems individualias veiklas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir patiems vykdyti mokestines prievoles. Be to, byloje nėra nustatyta D. K. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, o tai, kad ji padarė pažeidimą pirmą kartą, negali būti pagrindu paskirti jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
D. K. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidėja pripažįsta, jog padarė nurodytą administracinį teisės pažeidimą, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl jos kaltės padarius šiuos pažeidimus, todėl teismas dėl to nepasisako. Apeliantas iš esmės ginčija ATPK 30¹ straipsnio taikymą D. K. ir prašo panaikinti nutarimą dėl ATPK 30¹ straipsnio pritaikymo bei administracinėn atsakomybėn patrauktajai paskirti nuobaudą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytose ribose.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
Nagrinėjamu atveju Varėnos rajono apylinkės teismas, paskirdamas D. K. nuobaudą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo siekiama absoliučiai, šiurkščiai pažeisti įstatymų reikalavimus darbo santykių srities reguliavimo sferoje, nes darbuotojai pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas. Ir, nors tai neatitiko nustatytų darbinių santykių reguliavimo tvarkos, tačiau, apylinkės teismo vertinimu, vis tik tai rodo asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, norą tokius santykius legalizuoti, t. y. pritaikyti teisiniam santykių reguliavimui. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, nutarė, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. K. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus švelnesnę nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.
Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu ir paskirdamas švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Visgi, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta D. K. administracine tvarka už pažeidimus darbo ir gyventojų apsaugos srityje nebausta. Be to, nelegalūs darbuotojai V. K., E. V., R. J. ir J. R. dirbo miške turėdami nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymas tokiai veiklai, pasirašę Miško ruošos darbų sutartis su D. K.. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, dėl teisės aktų nežinojimo, o ne piktybiškai siekiant išvengti mokestinių prievolių. Pažymėtina ir tai, kad nelegalūs darbuotojai dirbo tik trumpą laiką. Taigi, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas. O atsižvelgiant į tai, kad jo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju pažeidimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis ir pan.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjos kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog apylinkės teismas pagrįstai D. K. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad buvo pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Įvertinęs visas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjos kaltės laipsnį, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šioje byloje D. K. už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje paskirta 1000 Eur bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas tikėti, jog D. K. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus mažesnę nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Konstatuotina, kad D. K. skirta administracinė nuobauda nėra per aiškiai per švelni, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.