- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-368-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2520-187/2018 sprendžiant ieškovės S. V. ieškinio atsakovei R. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti ją, S. V., iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); atidalyti atsakovę R. G. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 23710 Eur kompensaciją ir 2603,12 Eur negrąžinto kredito su 3 proc. palūkanomis; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. V. ieškinį atsakovei R. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir grąžino ieškovei S. V. 200 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodytų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų buvimo vieta yra keliose skirtingose vietose. CPK nėra tiesiogiai įvardinta, kaip turi būti sprendžiama tokio pobūdžio situacija, kai pagal išimtinio teismingumo taisykles reiškiamas ieškinys teismingas keliems skirtingiems teismams, tačiau teismas pastebėjo, kad teismų praktika, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, formuojama ta linkme, kad ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nagrinėtinas tos apylinkės, kurioje yra didžiausią vertę turinčio nekilnojamojo turto buvimo vieta, teismą. Todėl nagrinėjamu atveju tai būtų Klaipėdos apylinkės teismas.
4. Ieškovė, teikdama ieškinį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams motyvuoja tuo, kad ji čia gyvena globojama dukters, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų nepateikė. Gyventojų registro duomenimis ieškovės viešai deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys yra pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kaip nurodyta ieškinyje, bei gyventojų registro duomenimis atsakovės viešai deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
5. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad didžiausią vertę turinčio nekilnojamojo turto buvimo vieta yra Klaipėdoje, gyventojų registro duomenimis ieškovės ir atsakovės viešai deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, nurodydamas ieškovei su ieškiniu turi kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė S. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė pastebi, kad CPK 31 straipsnio 1 dalyje nekalbama apie nekilnojamojo turto vertę ar jo dydį, nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės dalies buvimą. Išimtinio teismingumo taisyklė nereikalauja įrodinėti realios ar deklaruotos gyvenamosios vietos.
6.2. Teismas neatsižvelgė į CPK 30 straipsnio 12 punkte numatytą ieškovo teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga. Ieškovė tokį pasirinkimą motyvavo nurodydama, kad jai, kaip šiuo metu gyvenančiai Telšiuose dėl amžiaus ir sveikatos stovio globojamai dukters, būtų patogiau procesą vesti Telšiuose. Toks ieškinio pateikimo pagrindimas, apeliantės teigimu, neprieštarauja ir nepažeidžia išimtinio teismingumo taisyklės nustatytos CPK 31 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Ieškovė nesutinka, jog ginčas turi būti nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose ir skunde teigia, jog ginčas turi būti nagrinėjamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose pagal išimtinį teismingumą – nekilnojamojo turto buvimo vietą.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
11.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra imperatyvi, o jos pažeidimas sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); atidalyti atsakovę R. G. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės kompensaciją ir negrąžinto kredito su 3 proc. palūkanomis. Akivaizdu, kad nuosavybės objektų dalys priklausančios tiek ieškovei, tiek ir atsakovei, kaip nekilnojamųjų daiktų bendraturtėms, tiek Telšiuose, tiek Klaipėdoje yra lygios, todėl ieškinys dėl šių nekilnojamųjų daiktų atidalijimo gali būti nagrinėjamas tiek Klaipėdos, tiek Telšių apylinkės teismuose. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, nekilnojamojo turto vertinti ar skirstyti pagal vertę ar matuoti kitais kriterijais, neturėjo jokio teisinio pagrindo. Ieškovei pasirinkus ginti savo teises Telšių apylinkės teisme, teismas neturėjo teisės šioje byloje spręsti kitaip.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams motyvuoja tuo, kad ji globojama dukters šiuo metu gyvena Telšiuose, nors gyventojų registro duomenimis tiek ieškovės, tiek atsakovės viešai deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad išimtinio teismingumo taisyklė nereikalauja įrodinėti realios ar deklaruotos gyvenamosios vietos. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.
14. Pagal kasacinio teismo praktiką ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
15. Šiuo atveju, ieškovė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 12 punktu, numatančiu, jog teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui, pasirinko ginčą spręsti Telšių apylinkės teisme Telšių rūmuose. Tokį pasirinkimą motyvavo tuo, kad šiuo metu jai gyvenančiai Telšiuose, dėl amžiaus ir sveikatos stovio globojamai dukters, būtų patogiau procesą vesti Telšiuose, todėl konstatuotina, kad apeliantė turėjo teisę pasirinkti bylos teismingumą ir ši jos teisė nepagrįstai skundžiama nutartimi buvo ignoruota. Teismas privalėjo į situaciją pažvelgti ne formaliai, bet taip, kad procesiškai kuo paprasčiau ir palankiau interesantui būtų išspręstas ginčas.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas netinkamai pritaikant procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.