Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1034-611/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-23
Bylos Nr.
2S-1034-611/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
R. D.
Kategorijos
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1034-611/2009Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.1.; 106.8.4.; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš R. D. 50 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2009-02-17 buvo nutraukta šalių santuoka. Nutartimi buvo padalinta 2499/10000 gamybinio pastato dalis, atsakovei atiteko 1/3, o ieškovui 2/3 dalintino pastato. Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2005 m. pradžios iki 2008 m. iš minėto nekilnojamojo turto nuomos atsakovė gavo apie 100 000 Lt pajamų, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį ieškovui. Pažymėjo, jog LR CK 3.59 straipsnis įtvirtina principą, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu. Tą patį reglamentuoja ir LR CPK 382 str. ir 385 str. nuostatos. Nurodė, jog iš prie ieškinio pridėtos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties matyti, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio turtiniai santykiai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo padalintas sutuoktinių turtas, reiškia, kad yra konstatuota, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, padalijimo. Galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Negali būti keičiamas teismo sprendimas nutraukti santuoką, jis yra galutinis ir turi res judicata galią, santuoka laikoma nutraukta ir sutuoktiniai nebegali pakeisti savo nuomonės. Taip pat negali būti keičiama ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Teismas pabrėžė, kad pagal LR CPK 137 str. 1 d. 4 p. teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodė, jog ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš bendro sutuoktinių turto, t.y. pajamų, gautų nuomojant nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl anksčiau išsakytų motyvų toks A. D. reikalavimas buvo pripažintas tapačiu, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso principus. Nurodė, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas neturėjo duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas iš padalinto nekilnojamojo turto. Tik po santuokos nutraukimo ieškovas sužinojo apie tai, kad atsakovė gavo apie 100 000 Lt pajamų iš padalinto nekilnojamojo turto, dėl šitų priežasčių ieškovo keliamas reikalavimas nebuvo nagrinėjamas. Taip pat nurodo, jog LR CPK nedraudžia pareikšti reikalavimo buvusiam sutuoktiniui. Pabrėžia, jog tarp šalių nurodyti santykiai nelaikytini šeimos teisiniais santykiais, o yra prievoliniai teisiniai santykiai, todėl gali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų ( LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas. LR CK 3.59 str. imperatyviai numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų klausimų, privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Pagal LR CPK 382 str. 4 p. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo privalo būti nurodytas visas sutuoktinių turtas ir reikalavimas jį padalinti. Taigi, byloje dėl santuokos nutraukimo privalo būti nurodytas visas sutuoktinių turtas ir tokioje byloje visas turtas privalo būti padalintas. Kadangi visą turtą nurodyti pareiga nustatyta šalims, tai ir atsakomybė už šios pareigos pažeidimą taip pat kyla šalims. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimu nutraukus santuoką ir padalinus turtą, pripažįstama, kad visas santuokoje įgytas turtas yra padalintas ir kito bendro turto šalys neturi. Tokią išvadą patvirtina LR CK 3.100 str. 4 p., numatantis, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo padalintas visas sutuoktinių turtas, šalys praranda galimybę pareikšti naują ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas yra galutinis ir turi res judicata galią. Todėl vėliau pareikštas naujas ieškinys dėl santuokos nutraukimo byloje nenurodyto turto padalinimo turi būti traktuojamas kaip pareikštas tapatus ieškinys dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu (LR CPK 137 str. 2d. 4 p.). Šiuo atveju ieškinio dalykas turi būti suprantamas ne kaip konkretus individualiais požymiais apibrėžtas daiktas, o kaip turtas visumoje.

Iš ieškovo ieškinio matyti, kad jis savo reikalavimą kildina iš šeimos teisinių santykių, nes nurodo, kad atsakovė gavo pajamų iš bendro turto nuomos iki santuokos nutraukimo ir šios pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d.). Todėl jo reikalavimas priteisti skolą iš esmės reiškia padalinti santuokinį turtą. Iš „Liteko“ duomenų matyti, o ieškovas to neginčija ir pats nurodo ieškinyje, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-06-29 sprendimu yra nutraukta apelianto ieškovo ir atsakovės R. D. santuoka bei išspręstas šalių santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas (Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. 2A-175-275/09). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra išspręstas tapatus ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Atmestinas apelianto argumentas, jog tarp šalių nurodyti santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, todėl gali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku. Iš pateikto ieškinio matyti, jog pats apeliantas, kaip jau minėta, kildina reikalavimus iš šeimos teisinių santykių, remdamasis LR CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio 3 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja sutuoktinių turtines teises ir pareigas. Todėl ieškovo keliamas ginčas sietinas su šeimos teisiniais santykiais, o ne prievoliniais, o ginčui turi būti taikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neužtikrino jo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos principo įgyvendinimo. Kiekvienas asmuo turi teisę pats savarankiškai pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir pats atitinkamai prisiima visą su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę ginti savo, jo nuomone, pažeistas teises, kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams (LR CPK 365, 366 str.).

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėVirginija Volskienė