Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-5388-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-18
Bylos Nr.
N-444-5388-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-5388/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 45.4.2, 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. G. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 00 val. 45 min., Didžiosios Riešės kaime, Vilniaus rajone, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu G. G. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė įspėjimą, už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą – 28 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi teismas skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 28 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu.

Teismas konstatavo, kad padaryti pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio rodmenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, duomenimis apie G. G. vairuotojo pažymėjimus bei ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn, liudytojų parodymais, kuriais įrodyta pažeidimo esmė, tai yra kad automobilį neblaivus vairavo G. G., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepateikė transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų. Teismas nustatė, kad asmuo yra baustas už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimu, todėl padarytą veiką perkvalifikavo iš ATPK 129 straipsnyje į ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, kuris nustato atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. G. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nurodė, kad asmuo turi tris galiojančias administracines nuobaudas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Taip pat atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, liudytojų T. B., Š. R. ir V. B. parodymus, kurie tuo metu nebuvo pažeidimo padarymo vietoje, bei į tai, kad anksčiau skirtos piniginės baudos nepasiekė administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, teismas skyrė administracinį areštą terminui, artimam sankcijoje numatytam maksimumui.

III.

Apeliantas G. G. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, tai yra neskirti administracinio arešto. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje, ketina išklausyti kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai. Mano, kad ir švelnesnė administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Pažymi, kad paskyrus administracinį areštą, prarastų darbą ir tuo pačiu pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Pabrėžia, kad darbe charakterizuojamas teigiamai, už anksčiau padarytus pažeidimus skirtas baudas sumokėjo. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir neskirti administracinio arešto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą ir neskirti administracinio arešto. Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytos veikos kvalifikavimo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad nuobauda, paskirta už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų, kurio sankcijos ribose paskirta galutinė nuobauda, yra per griežta.

ATPK 130² straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus - asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Prašydamas neskirti administracinio arešto apeliantas iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kurio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.

Pirma, G. G. padarytas pažeidimas - pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymėtina, jog apeliantas yra baustas ir turi tris galiojančias administracines nuobaudas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (b. l. 14 – 13), kas neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei piniginės baudos) nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių jis būtų padaręs atitinkamas išvadas apie KET reikalavimų laikymąsi, minėtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Todėl tokio šiurkštaus pažeidimo kitaip įvertinti (tai yra skirti nuobaudą) nei įtvirtinta įstatyme, neleidžia apelianto nurodomos aplinkybės (teigiama charakteristika, nebuvimas priklausomybės ligų centro įskaitoje, ketinimas išklausyti paskaitų kursą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai).

Antra, G. G. nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą bei jame dalyvavusius asmenis ir ši aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą bei kaltės pripažinimą. Be to, gailestis pripažintinas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Šiuo atveju apeliantas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pirmosios instancijos teisme neprisipažino vairavęs transporto priemonę ir savo kaltę neigė, todėl yra pagrindas G. G. gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo laikyti deklaratyviu ir nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Trečia, neigiamų pasekmių, susijusių su nuobaudos vykdymu, atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl galimas darbo praradimas nesudaro pagrindo neskirti sankcijoje numatytos nuobaudos.

Ketvirta, apelianto argumentas, jog jis sumokėjo paskirtas baudas, nevertinamas kaip aplinkybė, svarbi nuobaudos individualizavimui, kadangi baudos sumokėjimas yra pažeidėjo pareiga, kurios nevykdymas asmenims užtraukia papildomų neigiamų pasekmių, be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskirtų baudų sumokėjimą.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirdamas G. G. 28 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu, tinkamai individualizavo jam skirtiną administracinę nuobaudą ir ji atitinka apelianto padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius