Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, ruošdamasi nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius 2018 m. liepos 10 d. V. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas MB „G.L.“ vadovu, 2018 m. gegužės 14 d. leido dirbti R. M. ir A. A. įmonės statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), pagalbiniais darbininkais, su jais nesudaręs darbo sutarties, bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo R. M. įdarbinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai trūkumų pašalinimui.

Administracinio nusižengimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį nusižengimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečiame ANK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio nusižengimo protokolas, išskyrus tuos ANK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymu baigiamas administracinio nusižengimo tyrimas, jame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo protokolui patikslinti.

Svarbu ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą bei nustatyti kaltą asmenį galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikta V. D. administracinio nusižengimo byla yra neišsami, kas užkerta teismui kelią iš esmės nagrinėti šią bylą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. D. nepranešė prieš vieną darbo dieną apie R. M. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Vis tik teismui nėra aišku, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada ir suformuluotas būtent toks kaltinimas. Iš bylos rašytinės medžiagos: nelegalaus darbo tyrimo akto, liudytojų R. M., S. K., A. A. paaiškinimų matyti, kad R. M. galimai 2018 m. gegužės 14 d. nelegaliai dirbo MB „G.L.“ statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra pateikti jokie konkretūs įrodymai, pavyzdžiui VSDFV informacinės sistemos pažyma, kad apie R. M. įdarbinimą nebuvo pranešta minėtam skyriui įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, iš administracinio nusižengimo protokole formuojamo kaltinimo matyti, jog V. D. administracinėn atsakomybėn traukiamas net tik už tai, jog leido dviem asmenims (R. M. ir A. A.) dirbti nesudaręs su jais darbo sutarties, tačiau ir už tai, kad nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo R. M. įdarbinimą. Sistemiškai vertinant administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, lieka neaišku, kodėl V. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už nepranešimą apie R. M. įdarbinimą, tačiau nieko nepasisakoma apie pranešimą/nepranešimą VSDFV skyriui apie A. A. įdarbinimą, nors, kaip minėta, protokole inkriminuojamas abiejų šių asmenų nelegalus įdarbinimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. D. surašytame administracinio nusižengimo protokole netinkamai suformuluotas kaltinimas – pareikštas kaltinimas yra nelogiškas, neaiškus, jame nurodytos aplinkybės prieštarauja vienos kitoms, kas rodo, jog pats protokolas surašytas netinkamai, jis neatitinka įstatymo reikalavimų, tokiu protokolu yra ribojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą.

Atkreiptinas dėmesys, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtina teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, naujomis esminėmis faktinėmis veiklos aplinkybėmis. ANK 635 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.

Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms darytina išvada, kad yra pagrindo spręsti klausimą dėl kaltinimo V. D. papildymo naujomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo įsitikinimu, reikia papildyti naujais įrodymais, todėl yra tikslinga V. D. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su medžiaga grąžinti jį surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis ANK 609 straipsnio 1 dalimi, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas:

nutaria:

Administracinio nusižengimo protokolą, surašytą V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies su medžiaga grąžinti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodytų trūkumų pašalinimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.