Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1837-408/2012 pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovei R. L. ir išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas pateikė patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę R. L. nesiartinti prie T. L., nebendrauti, neieškoti ryšių su T. L. bei nesiartinti prie T. L. gyvenamosios vietos – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, jog atsakovė sąmojingai atvyksta į ieškovo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir be jokio pagrindo kelia konfliktus, naudoja fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, melagingai kaltina ieškovą smurto naudojimu prieš ją. Atsakovė amoraliu savo elgesiu grubiai pažeidžia prioritetines nepilnamečių vaikų teises augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje. Neigiamą atsakovės elgesį patvirtina byloje pateikti garso įrašai, kaip atsakovės meilužis lankosi šeimos namuose esant vaikams, atsakovė atvyksta į šeimos namus, o ieškovas su vaikais turi išsikraustyti į viešbutį, nes jiems neleidžiama apsigyventi Palangoje, vaikai pasakoja, kaip atsakovė jiems esant namuose atsiveda meilužį, kuris jų namuose praleidžia dvi dienas. Taip pat atsakovė melagingai kaltina ieškovą prieš ją naudojant smurtą, niokoja ieškovo asmeninius daiktus, esančius namuose adresu (duomenys neskelbtini) atsakovė yra neprognozuojamo charakterio, dėl ko kyla grėsmė ne tik ieškovo sveikatai bet ir turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Dėl atsakovės elgesio ginčo name ieškovas ir šalių vaikai patiria moralinę žalą, ką patvirtina byloje pateikti garso įrašai, vaizdo įrašas. Atsakovė lankosi šeimos namuose (duomenys neskelbtini), atsiveda į juos savo meilužį, reikalauja, kad tuo metu, kai ji atvyksta, ieškovas išsikraustytų iš namų, atsakovė nereaguoja į šeimos prašymus nesilankyti namuose, atsakovės meilužis bendrauja su šalių vaikais, tuo sukeldamas jiems emocinius išgyvenimus. Amoralus atsakovės elgesys daro neigiamą įtaką vaikams, sukelia jiems nesaugumo jausmą. Atvykusi į šeimos namus atsakovė sukelia konfliktus, naudoja fizinį smurtą prieš ieškovą, melagingai kaltina ieškovą, jog šis naudoja prieš ją fizinį smurtą. Šalių sūnus yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu;Ieškovas neturi galimybės gyventi kituose šeimos butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadangi šie butai yra išnuomoti. Atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o darbovietė – (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei į Kauną reikalinga atvykti tik kartą per mėnesį.

Ieškovo noras iškraustyti atsakovę iš namų yra pagrįstas ne vaikų interesų apsauga, o ieškovo ambicijomis ir siekiu patenkinti savo turtinius interesus ir prisiteisti sau atsakovei nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas pats savo veiksmais pažeidė atsakovės ir vaikų interesus, nes išmetė atsakovės daiktus iš namo, namuose įrengė pasiklausymo ir stebėjimo įrangą, pakeitė durų spynas;Pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindžia ta aplinkybe, jog šeimos namuose lankosi atsakovės draugas. Atsakovė pažymi, kad atsakovės pažįstamo vyriškio apsilankymas šeimos namuose buvo suderintas su vaikais. Kadangi ieškovas neturėjo pagrindo iškeldinti atsakovės iš namų, vaikams išvykus atostogų į užsienį, ieškovas sumontavo namuose vaizdo kameras, kurios fiksavo atsakovės asmeninį gyvenimą. Ieškovo pateikti vaizdo įrašai buvo fiksuoti nei ieškovui, nei vaikams nesant namuose;Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė pažeidžia savo vaikų interesus arba, kad jos ir vaikų santykiai yra blogi. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė rūpinasi savo vaikais ir sutaria su jais. Ieškovo argumentas, kad sūnus yra išreiškęs norą gyventi su tėvu, nesudaro pagrindo uždrausti atsakovei gyventi šeimos name.Ieškovas galėjo apsigyventi šeimos turimuose butuose Kaune, tačiau to nepadarė, kadangi nebuvo realios grėsmės nei turtinėms, nei neturtinėms nepilnamečio vaiko ir ieškovo teisėms bei interesams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovas atskiruoju skundu prašo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę R. L. nesiartinti prie T. L. gyvenamosios vietos – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybę ieškovas motyvavo iš esmės tuo, jog kad ieškovė elgiasi amoraliai, naudoja prieš ieškovą fizinį smurtą, dėl to kenčia ir vaikų interesai, atsakovė niokoja ginčo name esantį turtą. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra uždraudimas vienam sutuoktiniui netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Pagrindas taikyti tokią apsaugos priemonę yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški ir įtempti, šalys nesutaria dėl atsakovės teisės gyventi šeimos name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmenine nuosavybės teise, tačiau ieškovas ieškiniu prašo šį namą įtraukti į dalintino turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, balansą. Taigi, šios aplinkybės nepaneigia atsakovės teisės patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, pasiimti ir naudotis asmeniniais daiktais, nes iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ginčo namo statusas nesikeičia, jis išlieka atsakovės asmenine nuosavybe. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl turto padalijimo, atsakovė turi teisę naudotis ginčo namu. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog tai, kad R. L. turi savo asmeninį gyvenimą, kuris galbūt nepatinka jos nepilnamečiui sūnui, negali būti priežastimi nustatyti vaiko interesų pažeidimą. Kaip matyti, ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės R. L. kaltės. Taigi, visos ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės asmeniu gyvenimu, bus nagrinėjamos sprendžiant bylą iš esmės. Ir tik teismui sprendimu patvirtinus šias aplinkybes, bus atitinkamai atsižvelgta į jas priimant sprendimą bei pripažįstant arba paneigiant atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai elgtųsi su savo vaikais, naudotų prieš juos ar ieškovą fizinį ar moralinį smurtą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė sutaria su vaikais, su jais bendrauja. Tai, kad sūnus yra išreiškęs norą gyventi su tėvu, šiuo atveju nesudaro prielaidos apriboti atsakovės teisę patekti į jai priklausantį namą. Kaip matyti, abi šalys susiklosčiusią situaciją vertina skirtingai bei skirtingai aiškina nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, esant prieštaringiems šalių paaiškinimams ir nesant pagrindo teikti pirmenybę ieškovo paaiškinimams, padarė pagrįsta išvadą, kad byloje esamų duomenų nepakanka daryti prielaidą, kad atsakovė vartoja fizinį ir psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu, savo elgesiu kenkia vaikų interesams. Atskirojo skundo teiginių, kad teismui nepritaikius būtent minėto pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau bus pažeidinėjami ieškovo iš vaikų interesai, nes savo elgesiu atsakovė darys neigiamą įtaką vaikams, apeliantas nepagrindė (CPK 178 str.). Be to, nepagrįstais laikytini ir atsakovo argumentai, jog jis neturi galimybės gyventi kituose šeimos turimuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadangi šie butai yra išnuomoti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog sutuoktinių turimo turto nuoma negali būti laikoma priežastimi, kodėl turto savininkas negalėtų juo naudotis, o tuo labiau tai neturėtų būti pagrindu uždrausti atsakovei pateikti į jai nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta ir skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.