- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-505-259/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- V. U., V. Ž., I. Ž., A. D.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“, Kauno
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Vida Kiselienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovams V. U. ir V. U., jų atstovei advokatei Vidai Kiselienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą bei atsakovų V. U. ir V. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-733-429/2009 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“ dėl teisės pripažinimo, kiemo statinių atidalijimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų V. U. ir V. U. priešieškinį ieškovui V. D., atsakovams V. Ž., I. Ž., A. D., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, AB „Kauno vandenys“ dėl savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atstatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. patikslintu ieškiniu (t.3, b.l.97-101) prašė: 1. Atidalinti tarp ieškovo ir atsakovų V. U. ir V. U. kiemo statinius (inžineriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune: ieškovui V. D. nuosavybės teise priteisti pamatus P – 322 Lt vertės, b2 aikštelę (33,34 kv. m) - 496 Lt vertės (bendra vertė 818 Lt); atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priteisti aikštelę b1 (60,5 kv. m) – 570 Lt vertės, kanalizacijos šulinius k1 - 652Lt vertės, k2 - 652 Lt vertės (bendra vertė – 1 874 Lt); 2. Nustatyti tarp ieškovo ir atsakovų 0,1203 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008-04-24 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą: ieškovui paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raide „A“ - 413 kv. m bendro ploto; atsakovams V. U. ir V. U. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raide „E“, „K“ - 233 kv. m bendro ploto; atsakovams I. Ž. ir V. Ž. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raidėmis „B“, „F1“, „F“, „C“ (bendrai), „K“ (bendrai) - 404 kv. m bendro ploto; atsakovei A. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raidėmis „D“, D1“, „C“ (bendrai), „K“ (bendrai) - 153 kv. m bendro ploto; atsakovams V. U., I. Ž. ir V. Ž., A. D. bendrai naudotis paskirti žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane raide „K“, „C“; 3. Pripažinti ieškovui teisę vykdyti statinių - garažo 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 7I1m, ir pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. A1194) paruoštą projektą.
Atsakovai V. U. ir V. U. priešieškiniu (t.3, b.l.110-113) prašė įpareigoti ieškovą V. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais P rūsyje įrengtą katilinę, nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m; atstatyti atsakovų V. ir V. U. pažeistas teises –įpareigoti ieškovą V. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje t3 esančių vartelių t4 užtvarą bei įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovams V.ir V. U. naudotis tvoroje t3 esančiais varteliais t4; priteisti iš ieškovo teismo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-26 sprendimu (t.4, b.l.79-89) ieškovo ieškinį ir atsakovų priešieškinį tenkino dalinai: nusprendė atidalinti tarp ieškovo V. D. ir atsakovų V. ir V. U. kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas, sekančiai: ieškovui V. D. nuosavybės teise priteisė b2 aikštelę (33,34 kv. m) (496 Lt vertės), atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priteisė aikštelę b1 (60,5 kv. m) (570 Lt vertės), kanalizacijos šulinius k1 (652 Lt vertės) ir k2 (652 Lt vertės) (bendros 1874 Lt vertės); pripažino ieškovui V. D. teisę vykdyti statinių - garažo 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 7I1m, rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. A1194) paruoštą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų - P); ieškovo reikalavimus dėl atidalijimo kiemo statinio - pamatų P ir jų priteisimo nuosavybės teise ieškovui bei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 0,1203 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" 2008-04-24 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, atmetė; ieškovo reikalavimą pripažinti teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo atmetė; atstatė atsakovų V. U. ir V. U. pažeistas teises - įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje t3 esančių vartelių t4 užtvarą bei įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovams Vladui ir V. U. naudotis tvoroje t3 esančiais varteliais t4; įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį - panaikinti po pamatais P rūsyje įrengtą katilinę; atsakovų V. U. ir V. U. reikalavimą - įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m, atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo V. U. 132 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui V. U. iš ieškovo priteisė 198Lt bylinėjimosi išlaidų, padarė priteistų sumų įskaitymą ir iš ieškovo priteisė atsakovui V. U. 66 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo, atsakovų V. U. ir V. U., V. Ž., I. Ž., A. D. priteisė po 83 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Šioje byloje ginčas dėl bendrąja daline nuosavybe valdomų nekilnojamojo turto objektų kilo tik tarp ieškovo ir atsakovų V. U. ir V. U.. Teismas nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuos ieškovas įsigijo 2005-05-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t.1, b.l.5-8), o taip pat 233/1203 dalys ir 413/1203 dalys 0,1203 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuos ieškovas įsigijo 1996-09-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ir 2005-05-03 turto pasidalijimo sutarties pagrindu (b.l.9-10). Atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priklauso 9/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias atsakovai įsigijo 2003-01-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovui V. U. nuosavybės teise dar priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 10G1p, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11I1p, kuriuos jis įsigijo statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (t.1, b.l.5-10 ), o taip pat 233/1203 dalys 0,1203 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, kurias atsakovas įsigijo 1996-09-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t.3, b.l.9-10). Teismas nustatė, jog kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atkuriamoji vertė 14 000 Lt (tvora, kanalizacijos šuliniai (2 vnt.), kiemo aikštelė, pamatai), o vidutinė rinkos vertė 2 160 Lt, tarp bendraturčių nepasidalinti (t.2, b.l.122-126). Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog aikštelė b2 (33,34 kv. m) yra ieškovo naudojamoje žemėje, o šuliniai k1 ir k2 bei aikštelė b1 (60,5 kv. m) yra U. naudojamoje žemėje (t.3, b.l.59). Todėl nesant ginčo dėl faktinio naudojimosi aikštelėmis ir šuliniais, ieškovui neprašant priteisti kompensacijos iš atsakovų už didesnės vertės turtą, teismas, vadovaudamasis CK 4.80 str., sprendė, jog ieškovui nuosavybės teise priteistina b2 aikštelė (33,34 kv. m vertės), o atsakovams V. U. ir V. U. - kanalizacijos šuliniai k1 (652 Lt vertės) ir k2 (652 Lt vertės) bei aikštelė b1 (60,5 kv. m) (570 Lt vertės) (bendra vertė 1 874 Lt). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl pamatų P atidalijimo ir jam priteisimo, kadangi nustatė, jog atsakovai V. ir V. U. nuosavybės teises į pamatus įgijo 1974-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinės bylos inv. Nr. 756 t.1, b.l.124, 280-284), ieškovas šios sutarties įstatymų nustatyta tvarka ir būdu nėra nuginčijęs, todėl pamatai P priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nustatė, jog ieškovo reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra ydingi: ieškovas, prašydamas priteisti atsakovams V. ir V. U. naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „K“, nenurodo, kad ja bendrai naudosis ir kiti atsakovai, tačiau kitu reikalavimu prašo atsakovui V. U., I. ir V. Ž. ir A. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane raide „K“ ir „C“, bendrai, todėl teismas sprendė, jog nėra aišku, ar prašoma paskirti ir nustatyti naudojimosi tvarka yra proporcinga šalių turimų sklypo dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise, dydžiui. Teismas nurodė, jog ieškovo prašoma priteisti naudojimosi tvarka yra patogi ir racionali ieškovui, tačiau pažeidžia atsakovų V. ir V. U. teises naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais kiemo statiniais – pamatais bei palėpe. Todėl teismas sprendė, jog bendras naudojimasis kiemo statiniais labiausiai užtikrina visų bendraturčių teises bei tinkamą žemės sklypo bei statinių eksploatavimą. Spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl teisės vykdyti statinių ir pamatų rekonstrukciją pripažinimo pagrįstumą, teismas nustatė, jog ieškovas jau yra pradėjęs vykdyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 7Ilm, garažo 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. A1194) paruoštą projektą (t.1, b.l.35-39). Todėl 2006-09-12 ieškovui buvo surašytas savavališkas statybos aktas ir jis buvo įpareigotas iki 2007-02-01 nugriauti savavališką ūkio ir garažo pastatą (t.3, b.l.149). Ieškovas įpareigojimo nevykdė, todėl buvo nubaustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad garažas 4Glp ir ūkinis pastatas 7I1m priklauso ieškovui nuosavybės teise ir jis juos turi teisę rekonstruoti, gavęs atsakovų sutikimus bei tam tikrus leidimus, taip pat įvertinęs tai, kad garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcija pradėta 2006 m., teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl teisės vykdyti statinių - garažo 4G1p ir ūkinio pastato 7I1m rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo tenkintinas. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo reikalavimą vykdyti pamatų, kurie priklauso bendraturčiams, tame tarpe atsakovams V. ir V. U., rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo, kadangi sprendė, jog nenuginčijus nuosavybės įgijimo pagrindo ir šalims nesusitarus geranoriškai, negalima nusavinti turto, kuris priklauso bendrąja daline nuosavybe V. ir V. U.. Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl teisės vykdyti rekonstrukciją pripažinimo, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas privalo koreguoti – tikslinti 2006 m. parengtą I. S. ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcijos projektą, neįtraukiant į rekonstrukcijos projektą naujos statybos, kuri būtų vykdoma ant pamatų, autorės I. S. plane pažymėtų skaičiumi „3“ (t.1, b.l.35-36, t.2, b.l.184).
Teismas tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališkai rekonstruotą statinį – panaikinti po pamatais P rūsyje įrengtą katilinę, kadangi nustatė, jog šis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas ieškovo ir atsakovų duotais paaiškinimais, paties ieškovo pripažinimu, kad po pamatais jis yra įrengęs rūsyje katilinę, kuria kūrena ir apšildo savo namą (t.4, b.l.73). Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovų priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m. Teismas nurodė, kad ieškovas veiksmų, susijusių su savavališkos statybos likvidavimu, ėmėsi iki įsigaliojant CK 4.103 str. pakeitimui (2006-10-31): ieškinys teismui surašytas 2006-10-16, užregistruotas teisme 2006-10-30, 2006-09-22 ir 2006-10-02 buvo gauti bendraturčių sutikimai rekonstrukcijos vykdymui (t.1, b.l.11-12, 14), 2006 m. buvo parengtas statinio projekto vadovės I. S. rekonstrukcijos projektas. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas savavališkos statybos likvidavimą įgyvendina naudodamasis iki 2006-10-31galiojusio CK 4.103 str. 3 d. 1 p. redakcija, suteikusia teisę likviduoti savavališką statybą tinkamai įforminant statinio statybos dokumentus. Kadangi statinių rekonstrukcijos atveju reikalingi bendraturčių sutikimai, o bendraturčiai V. ir V. U. duoti tokį sutikimą atsisakė, tai 2009-04-04 patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti jam teisę vykdyti rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo. Teismui patenkinus ieškinį šioje dalyje, ieškovas įgis teisę atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos likvidavimu, t. y. padaryti reikiamus 2006 m. I. S. projekto pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Todėl teismas pripažino, jog savavališkai pastatytus statinius – garažą ir ūkinį pastatą nėra būtina nugriauti. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors ši rekonstrukcija pažeidžia atsakovų V. ir V. U. teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes rekonstrukcija vykdoma ant ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių – garažo ir ūkinio pastato. Teismas nutarė tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovui pašalinti tvoroje t3 esančių vartelių t4 užtvarą bei netrukdyti atsakovams naudotis tvoroje t3 esančiais varteliais t4, kadangi nustatė, jog per šiuos vartelius atsakovai V. ir V. U. patekdavo į jiems priklausančią palėpę, prieidavo prie vandentiekio trasos bei pamatų P, tuo tarpu ieškovui savavališkai užtvėrus vartelius t4 tvoroje t3, atsakovai negali tinkamai naudotis namo palėpe, kiemo statiniais bei negali tinkamai eksploatuoti privačios vandentiekio atšakos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.4, b.l.95-101) ieškovas V. D. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas, pakeisti, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas bei priešieškinis patenkintas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) teismas neteisingai sprendė klausimą dėl bendrojo naudojimo statinių atidalijimo tarp bendraturčių, netinkamai taikė ir aiškino CK 4.80 str., ko pasėkoje nepagrįstai nepriteisė ieškovui pamatų P, 322 Lt vertės. Atidalindamas dalį kiemo statinių, teismas priteisė atsakovams V. ir V. U. aikštelę b1 (60,5 kv. m) 570 Lt vertės, kanalizacijos šulinius k1, 652 Lt vertės, ir k2, 652 Lt vertės, bendros 1 874 Lt vertės, tuo tarpu ieškovui teismas priteisė tik b2 aikštelę (33,34 kv. m), 496 Lt vertės. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, ieškovo nuosavybės teises, nukrypo nuo lygių dalių principo. Be to, teismas atsakovams V. ir V. U. priteisė ženkliai vertingesnį turtą nei ieškovui ir kitiems atsakovams, ir tuo pažeidė proporcingumo principą;
2) kiemo statiniai tarp bendraturčių padalintini, atsižvelgiant kieno naudojamoje teritorijoje šie statiniai yra ir kaip jais naudojamasi faktiškai. Tvoros, kuriomis yra aptvertas sklypas, nedalintinos. 2009-02-09 VĮ Registrų centro pažyma patvirtina kiekvieno kiemo statinio, esančio Vaidoto g.64, Kaune, vidutinę rinkos vertę. Bendra kiemo statinių vertė yra 6240 Lt (tvora t1 (64,43 kv. m), 2260 Lt vertės; tvora t2 (6,72 kv. m), 237 Lt vertės; tvora t3 (12,08 kv. m ), 477 Lt vertės; tvora t4 (1 kv. m), 42 Lt vertės; tvora t5 (13,75 kv. m), 370 Lt vertės; tvora t6 (8,25 kv. m), 162 Lt vertės; kiemo aikštelė b1 (60,5 kv. m), 570 Lt vertės; kiemo aikštelė b2 (33,34 kv. m) 496 Lt vertės; kanalizacijos šulinys k1 - 652 Lt vertės; kanalizacijos šulinys k2 - 652 Lt vertės; pamatai P - 322 Lt vertės. Teismui nusprendus atidalinti dalį kiemo statinių, atsakovui turėjo būti besąlygiškai priteista ne tik aikštelė, bet ir pamatai P. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl pamatų priteisimo ieškovo nuosavybėn, teismas pažeidė ne tik nuosavybės dalių principą, bet ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.);
3) sprendimo motyvas, kad šalims geranoriškai nesusitarus bei esant nenuginčytai bendrosios dalinės nuosavybės teisei ir nenuginčijus nuosavybės įgijimo pagrindo, nėra pagrindo priteisti pamatų ieškovui, nesuprantamas ir visiškai nepagrįstas. Pirma, geranoriškas nesusitarimas nėra pagrindas ieškiniui atmesti, o didžiąją ir vertingiausią kiemo statinių dalį priteisti atsakovams. Antra, neaišku, apie kokią bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir įgijimo pagrindo ginčijimą kalba teismas, kai ieškinio dalykas - kiemo statinių atidalijimas iš bendrosios nuosavybės. Šiuo atveju nereikalinga ginčyti bendrosios nuosavybės įgijimo pagrindus. Ginčo, kad kiemo statiniai yra visų bendraturčių bendras turtas, nėra;
4) teismas visiškai nevertino šalių pripažintos ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškiniu prašomi priteisti kiemo statiniai yra šalių naudojamoje žemėje. Atsakovams V. ir V. U. teismas priteisė nuosavybės teise aikštelę b1, kanalizacijos šulinius k1 ir k2, nes šie statiniai yra atsakovų U. naudojamoje žemėje ir jie aptverti. Analogiškai teismas turėjo pasielgti ir ieškovo atžvilgiu ir priteisti jam pamatus P, nes jie yra ieškovo naudojamoje žemėje ir yra bendri su jam priklausančio namo pamatais;
5) teismas neteisingai aiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl pamatų priklausymo. Iš ieškinio akivaizdu, kad ieškovas pamatus laiko kiemo statiniu, kuris teisiškai priklauso visiems bendraturčiams. Tačiau ieškovas ieškinyje nurodė reikšmingą faktinę aplinkybę, lemiančią pamatų priteisimą jo nuosavybėn, – t.y. jog iš kadastrinės VĮ Registrų centro bylos matyti, kad pamatai buvo ieškovui priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato priklausinys. 1920 m. buvo pastatytas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, kurie apėmė ir pamatus. Visi šie statiniai buvo kaip bendras objektas, apibrėžtas bendrais pamatais. Tačiau pastato dalis, kur šiuo metu yra likę tik pamatai, sudegė. Šiuo metu minėti statiniai priklauso ieškovui ir pažymėti indeksais: gyvenamas namas 3Alp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, esant nustatytai faktinei aplinkybei, jog pamatai P buvo gyvenamojo namo 3Alp, ūkinio pastato 7Ilm bei garažo 4Glp dalis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau daug metų jais naudojasi ir jie yra ieškovo naudojamoje žemės dalyje, pamatai yra apgriuvę ir juos būtina tvarkyti, jie turėtų būti priteisti ieškovui;
6) statinių savininkai privalo rūpintis savo statiniais ir atsako už jų saugumą. Tačiau nei vienas atsakovas nesirūpina pamatais, jie kelia pavojų gyventojų saugumui, juos būtina kapitališkai suremontuoti. Anksčiau ant šių pamatų stovėjo namo dalis, todėl atsakovų argumentai apie užstatymo tankio viršijimą yra visiškai nereikšmingi ir nepagrįsti;
7) teismui patenkinus ieškinio reikalavimą ir pamatus priteisus ieškovui, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovas yra įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį - panaikinti po pamatais P rūsyje įrengtą katilinę. Katilinė nėra savavališkas statinys, o įrenginys, kuris nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovų V. ir V. U. teisių;
Šalies argumentai
8) teismui nepagrįstai atmetus reikalavimą dėl pamatų ieškovo nuosavybėn priteisimo, kaip išvestinį teismas nepagrįstai atmetė ir reikalavimą pripažinti teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo. Ieškovas pageidauja rekonstruoti jam priklausančius pastatus - garažą 4G1p ir ūkinį pastatą 7I1m bei pamatus pagal pateiktą rekonstrukcijos projektą, kurį parengė atestuota statinio projekto vadovė I. S. (atestato Nr. Al 194). Teismui priteisus pamatus, ieškovui pripažintina teisė vykdyti jų rekonstrukciją dėl tų pačių motyvų, kuriuos išdėstė Kauno miesto apylinkės teismas sprendime, tenkindamas ieškinį dėl kitų statinių rekonstrukcijos. Pateiktame ūkio statinio ir garažo rekonstravimo projekte yra nurodyti esminiai objektų pertvarkymo duomenys (vieta, aukštis, plotis), kurie yra pakankami bendrasavininkiui nuspręsti, ar jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Ieškovas įsitikinęs, kad pateiktas projektas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių (CPK 1.136-1.138 str. str.);
9) teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, nepagrįsta ir neteisėta, teismas pažeidė CK 4.75 str. nuostatas, neteisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai paisė tik atsakovų V. ir V. U. norų, nukrypo nuo LAT teisės išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso bendraturčiams dalimis. Ieškovas prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsižvelgdamas į faktinį naudojimąsi ir turimas nuosavybės dalis, šalims priklausančių statinių išdėstymą sklype. Nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką byloje nebuvo jokių kliūčių. Teismas visiškai nepaisė, jog ši žemės sklypo naudojimosi tvarka atitiko daugelį metų faktinį žemės sklypo naudojimąsi, turimas šalių nuosavybės dalis, kas pagal CK normas bei suformuotą LAT praktiką yra pagrindas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovai V. ir V. U. yra apsitvėrę jų naudojamą žemės sklypą ir niekas į jų naudojamą sklypą negali patekti. Teismo nurodyta LAT 2007-12-22 nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-598/207 kalba apie susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimą teismine tvarka. Tačiau šiuo atveju žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, todėl minėtos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo šios bylos. Priešingai teismo sprendimo motyvams, LAT ne kartą yra konstatavęs, kad esant nesutarimams dėl bendro naudojimosi objektų, reikalinga daiktą padalinti, paskiriant šalims kuo labiau izoliuotas dalis. Tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad teismas sąmoningai siekdamas padėti tik atsakovams V. ir V. U., atmetė ieškovo reikalavimą dėl pamatų priteisimo ieškovui, tokiu būdu užkirsdamas kelią nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas siekė patenkinti atsakovų U. norą naudotis visu 0,1203 ha žemės sklypu. Tačiau tokia teismo pozicija nesuderinama su teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teises. Atsakovams U. nuosavybės teise priklauso tik 233 kv. m žemės sklype, todėl neteisinga ir neprotinga suteikti jiems teisę naudotis visu 12 arų žemės sklypu, tokiu būdu pažeidžiant kitų atsakovų teises;
10) teismo motyvas, kad pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas yra ydingas, nes atsakovai V. ir V. U. neva negalės patekti į palėpę, o žemės sklypo dalys „C" ir „K" paskirtos bendrai, visiškai nepagrįstas. Teismas neįsigilino į byloje pateiktą medžiagą, procesinius dokumentus ir šalių atsikirtimus. Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė atsakovams U. paskirti vientisą plotą, kurį jie yra apsitvėrę, tačiau vėliau, atsižvelgiant į atsakovų V. ir V. U. atsiliepimą, ieškinio reikalavimas buvo patikslintas, parengtas naujas žemės sklypo naudojimosi planas, paskiriant U. papildomai žemės dalį bendrai naudotis su kitais atsakovais, su tikslu patekti į palėpę. V. U. priklauso tik 233 kv. m, iš kurių dalis „E" - yra 226 kv. m, o dalis „K" – 7 kv. m (kartu naudotis su kitais bendrai, bendras plotis yra 14 kv. m). Taigi, pateiktas žemės sklypo planas atitinka visų bendraturčių interesus;
11) teismo motyvas, jog iš bylos duomenų neaišku, ar Ž. sutinku su tokia naudojimosi tvarkas ar ne, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad šie bendraturčiai yra pasirašę visus žemės sklypo planus, jie nereiškė jokių atsikirtimų į ieškinį ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, kas patvirtina jų sutikimą su ieškiniu. Su ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka sutinka visi bendraturčiai, išskyrus atsakovus U.;
12) teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje t3 esančių vartelių t4 užtvarą bei įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovams V. ir V. U. naudotis tvoroje t3 esančiais varteliais t4, nepagrįsta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad U. negali naudotis varteliais ar pastatyta užtvara, kurią pastatė net ne ieškovas. Minėta žemės sklypo dalimi ieškovas nesinaudoja, į ją neina, todėl ši teismo sprendimo dalis yra tiek teisiškai, tiek faktiškai nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu (t.4, b.l.103-109) atsakovai V. U. ir V. U. su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta ieškovui teisė vykdyti statinių - garažo 4Glp ir ūkinio pastato 7I1m rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. Al 194) paruoštą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų-P), taip pat atmestas V. ir V. U. reikalavimas įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m ir nepilnai priteistos atsakovams bylinėjimosi išlaidos, nesutiko, prašė ją panaikinti ir priešieškinį tenkinti pilnai, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui V. U. 816 Lt bylinėjimosi išlaidų, dėl šių motyvų:
1) leisdamas ieškovui be atsakovų V. ir V. U. sutikimo vykdyti garažo 4G1p ir ūkinio pastato 7I1m rekonstrukciją pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. paruoštą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų- P), teismas pažeidė CPK 267 str., kuriuo neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Byloje nėra patikslinto I. S. projekto, kuriame būtų numatyta ieškovo pageidaujama rekonstrukcija, neįtraukiant pamatų - P. Taigi, teismas susiejo ieškovo teisę vykdyti ūkinių pastatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo su patikslintu projektu, kuris nėra paruoštas ir kurio byloje nėra. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes dokumento, kurio pagrindu suteikė ieškovui teisę atlikti rekonstrukciją, neištyrė ir neturėjo galimybių įvertinti. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ne tik procesinės teisės normas, bet ir atsakovų teises. Teismas nesuteikė galimybės atsakovams susipažinti su tokiu patikslintu projektu ir pateikti savo argumentus dėl naujai paruošto patikslinto projekto;
2) teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad pamatuose - P yra įrengta katilinė, kuri apšildo statinius: garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m. Taigi, teismas neištyrė aplinkybių, kokiu būdu bus apšildomas naujai rekonstruotas pastatas ir ar numatyta šildymo sistema nepažeis atsakovų teisių bei LR priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatų;
Žemesnės instancijos teismas
3) teismas pažeidė CPK 185 str., nes įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovaudamas įstatymais, ir neobjektyviai ištyręs aplinkybes, kurios turi reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Teismas pripažino, kad architektės I. S. paruoštas projektas dėl garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos iš dalies pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau šis pažeidimas nėra esminis. Tačiau nustatydamas, kad minėta rekonstrukcija pažeidžia atsakovų teises ir lūkesčius, teismas privalėjo nurodyti, kokie tie pažeidimai yra ir kodėl jie nėra esminiai. Iš sprendimo turinio neaiški nei pažeidimų apimtis, nei kodėl teismas laiko šiuos pažeidimus neesminiais;
4) teismas sprendime nepasisakė, kodėl atmeta atsakovų V. ir V. U. pateiktus rašytinius įrodymus dėl rekonstrukcijos projekto, tokiu būdu pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. nuostatas, numatančias, jog sprendime teismas privalo glausta forma nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog I. S. paruoštas projektas prieštarauja statybos techniniams reglamentams. Kauno miesto savivaldybės administracijos U. skyrius 2007-12-28 raštu Nr. 40-2-2476 (t.2, b.l.121) patvirtino, kad statybos reglamentas (STR 2.02.09:2005) „Vienbučiai gyvenamieji pastatai" 9 priede numato, kad jeigu sklypo plotas yra iki 1 500 kv. m, maksimalus užstatymo tankis sklype yra 25 proc. Pagal pateiktą I. S. rekonstrukcijos projektą sklypo užstatymo procentas - 47 proc., o statinių užstatymo plotas - 570 kv. m. Pats STR numato, kad maksimalus pastatų užimamas plotas gali būti 375 kv. m. Taigi, vien ši aplinkybė patvirtina, kad paruoštas I. S. rekonstrukcijos projektas neatitinka statybos techninių reglamentų. Be to, pagal statinio rekonstrukcijos projektą rekonstruojamame pastate numatoma įrengti komercines patalpas - gėlių parduotuvę. Atsakovai pateikė teismui VĮ Registrų centro išduotą pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), žemės paskirtis - namų valda. LR teritorijų planavimo įstatymas numato, kad siekiant žemės sklype vykdyti komercinę veiklą, būtina pakeisti sklypo paskirtį. Rengiant rekonstrukcijos projektą, žemės sklypo naudojimo paskirtis nebuvo pakeista, todėl parengti rekonstrukcijos projektą komercinės paskirties patalpoms nebuvo galima. Todėl paruoštas ir civilinėje byloje pateiktas I. S. rekonstrukcijos projektas prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str., 23 str. Toks ūkinių pastatų rekonstrukcijos projektas galėjo būti parengtas tik patvirtinus šio žemės sklypo detalųjį planą ir pakeitus žemės sklypo naudojimo pobūdį, sklypo užstatymo normas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2007-12-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos U. skyriaus rašte Nr. 40-2-2476 yra pažymėta, kad dėl komercinės-ūkinės veiklos vykdymo žemės sklype, kuris yra valdomas bendrai bendraturčių, privalu susitarti. Komercinę veiklą ieškovas vykdo bendrame sklype nuo 2006 m. Dėl to ieškovas buvo baustas 2009-09-22 administracine tvarka (t.4, b.l.60) ir įpareigotas nutraukti komercinės veiklos vykdymą jam priklausančiam ūkiniame pastate. Ieškovas nevykdė Kauno apskrities viršininko sprendimo, todėl Kauno apskrities viršininkas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo nutraukti komercinę veiklą savavališkai pastatytuose statiniuose. Atsakovai nesutiko, kad bendrame sklype būtų vykdoma komercinė veikla, nes jie įsigijo dalį valdos dar 1974 m. Tuo metu žemės sklype nebuvo vykdoma komercinė veikla ir jie siekė įsigyti namų valdos dalį, kurioje nevykdoma komercinė veikla. Dėl vykdomos komercinės veiklos didėja namų valdos triukšmingumas, oro tarša, kas neigiamai atsiliepia atsakovų sveikatai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai V. ir V. U. yra netekę 60 proc. darbingumo (t.3, b.l.128-129), todėl tiek triukšmas, tiek oro tarša ypatingai kenkia jų sveikatai;
5) teismas netinkamai taikė CK 4.103 str. ir nepagrįstai leido ieškovui vykdyti savavališkai rekonstruotų pastatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo. CK 4.103 str. numato, kad jeigu statinys yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Šioje byloje yra konstatuota, kad statiniai - garažas 4Glp ir ūkio pastatas 7I1m yra savavališkai rekonstruoti. 2006-09-12 ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas (t.3, b.l.149) ir jis buvo įpareigotas iki 2007-02-01 panaikinti savavališkai atliktą garažo ir ūkio pastato rekonstrukciją. Ieškovas neįvykdė įpareigojimo, todėl buvo nubaustas administracine bauda. Todėl teismo leidimas be atsakovų sutikimo rekonstruoti garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m, nes ši rekonstrukcija jau pradėta 2006 m., prieštarauja materialinės teisės normoms, nepagrįstas jokia įstatymo norma. Teismas teigia, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas dalinai, nes dalinai pagrįstas ir įrodytas. Tačiau teismas sprendime nenurodo nei vieno byloje surinkto rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų tokį teismo sprendimą;
Žemesnės instancijos teismas
6) teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.103 str. ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovas savavališkos statybos likvidavimą įgyvendina naudodamasis 2006-10-31 galiojusio CK 4.103 str. redakcija, suteikusia teisę likviduoti savavališką statybą, tinkamai įforminant statinio statybos dokumentus. Toks CK 4.103 str. taikymas prieštarauja LAT praktikai. Teismų praktikos biuletenyje Nr. 30 yra publikuota LAT 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, taikymo laiko atžvilgiu". Šioje nutartyje akcentuota, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tų teisių, pareigų ar faktų atsiradimo metu galiojančio įstatymo nuostatos. LAT konstatavo, kad teisinį santykį privalu analizuoti, atsižvelgiant į jo susiformavimo etapus, stadijas ir jį paveikusių juridinių faktų atsiradimo momentą. Savavališkos statybos aktas ieškovui buvo surašytas 2006-09-12, jame nurodyta, kad savavališkai įrengta katilinė prie ūkio pastato 7I1m, apmūrytas ūkio pastatas 7I1m bei savavališkai rekonstruojamas garažas 4G1p. Savavališkos statybos aktu ieškovas buvo įpareigotas likviduoti savavališką statybą iki 2007-02-01, tačiau savavališka statyba nebuvo likviduota iki šiol. 2007-02-01 galiojo nauja CK 4.103 str. redakcija. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo vykdoma savavališka statyba įgijo tęstinį pobūdį ir tęsiasi iki šio laiko. Tai pripažino ir teismas, įpareigodamas ieškovą nugriauti savavališką statinį - panaikinti po pamatais - P įrengtą katilinę. Tai, kad savavališka statyba yra tęsiama iki šio laiko, patvirtina ir aplinkybė, jog savavališka statyba ieškovas naudojasi iki dabar ir vykdo joje komercinę-ūkinę veiklą. Tai patvirtina 2009-09-22 nutarimas administracinių teisių pažeidimo byloje Nr. ATP-5 bei 2009-09-24 Kauno apskrities viršininko administracijos reikalavimas nutraukti nedelsiant nepripažintų statinių 4G1p ir 7I1m naudojimą (t.4, b.l.61). Tačiau ieškovas nevykdė apskrities viršininko administracijos reikalavimo ir šių statinių naudojimo nenutraukė. Visi šie ieškovo veiksmai įrodo, kad ieškovas nesiekia panaikinti savavališkos statybos, o jo veiksmai pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus. Ieškovas piktnaudžiauja teise ir siekia įgyvendinti savo interesus neteisėtais būdais. Akivaizdu, kad nors formaliai ieškovas kreipėsi į teismą dėl leidimo atlikti rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, bet pateiktas rekonstrukcijos projektas akivaizdžiai prieštarauja Statybos techniniams reglamentams, Teritorijų planavimo įstatymui bei CK. Todėl toks kreipimasis į teismą negali būti pripažintas kaip ieškovo siekis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad tuo pačiu sprendimu teismas nustatė, kad I. S. rekonstrukcijos projektas keistinas, todėl negalima sutikti su teismo teiginiu, kad ieškovas savavališkos statybos likvidavimą įgyvendina naudodamasis 2006-10-31 galiojusio CK 4.103 str. redakcija. Be to, nors ieškovas ir kreipėsi į teismą 2006-10-30, tačiau toliau naudojosi savavališkai pastatytais statiniais, pažeidinėjo atsakovų teisėtus lūkesčius ir interesus, todėl nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka iki šio laiko. Todėl šios savavališkos statybos padarinių pašalinimui taikytini įstatymai, galioję teismo sprendimo priėmimo metu. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tas aplinkybes, jog ieškovas elgėsi ypatingai įžūliai, nes pastatęs savavališkus statinius neturėdamas projekto, statybos leidimo, bendraturčių sutikimo statyti statinius bendrame sklype, vykdė savavališkai pastatytuose statiniuose komercinę-ūkinę veiklą, taip pat tam neturėdamas bendraturčių sutikimo;
7) priteisdamas iš ieškovo atsakovui V. U. tik 66 Lt bylinėjimosi išlaidų, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas V. U., atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo priverstas atlikti gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadastrinių duomenų tikslinimą. V. U. 2007-09-07 sudarė sutartį su VĮ Registrų centro Kauno filialu ir inventorizavo gyvenamojo namo 1A1m palėpę. Atsakovai V. ir V. U. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra ydinga, nes ją nustačius, atsakovai negalėtų prieiti prie jiems priklausančios palėpės. Su šiuo atsakovų argumentu ieškovas sutiko ir pateikė teismui pakeistą naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektą. Atmetęs ieškovo prašymą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal pateiktą ieškovo patikslintą projektą, teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., turėjo atsakovui V. U. priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo 1A1m palėpės inventorizavimu, iš ieškovo. V. U. dar parengiamųjų teismo posėdžių metu pateikė teismui 750 Lt kvitą (t.2, b.l.109) už pastato palėpės inventorizavimą. Atmesdamas ieškovo reikalavimą, teismas turėjo priteisti iš ieškovo atsakovui V. U. 750 Lt. To nepadarius, šioje dalyje sprendimas keistinas, priteisiant iš ieškovo atsakovui V. U. viso 816 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.4, b.l.116-121) atsakovai V. U. ir V. U. su ieškovo V. D. apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir juo apskųstą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė kiemo statinių dalį - aikštelę b1 atsakovams V. ir V. U.. Teismas kiemo statinius padalino atsižvelgdamas į tai, kas faktiškai naudojasi ginčo statiniais ir iš kieno lėšų kiemo statiniai buvo pastatyti. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovai V. ir V. U. faktiškai naudojasi aikštele b1 bei kanalizacijos šuliniais k1 ir k2. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai šiais kiemo statiniais ne tik faktiškai naudojasi, bet šie kiemo statiniai buvo pastatyti atsakovų lėšomis bei darbu. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 1A1m) inventorinėje byloje yra pateikti šio nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys. Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenyse yra nurodyta, jog aikštelės b1 statybos metai yra 1997, statybos medžiaga - betonas, aikštelės plotas - 60,5 kv. m. Atsakovai 1974-11-28 įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal VĮ Registrų centro duomenis bei pateiktą šioje byloje dalies medinio namo su kiemo įrengimais pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo metu kiemo statinio aikštelės b1 namų valdoje nebuvo. Šis kiemo statinys pastatytas 1997 m. iš atsakovų V. ir V. U. lėšų, ką patvirtina ne tik inventorinėje byloje užfiksuoti kadastriniai duomenys, bet ir bylos metu teismui pateikti rašytiniai įrodymai - 1996, 1997 metų prekių čekiai (t.2, b.l.111-115), kurie patvirtina, kad šiuo laikotarpiu atsakovai pirko statybinę medžiagą- cementą už 701 Lt. Taigi, kiemo statinys aikštelė b1 buvo pastatyta iš atsakovų lėšų ir yra naudojama V. ir V. U.. Ieškovas nuosavybę šioje namų valdoje įgijo tik 2001-06-29. Tuo metu ieškovas turto pasidalinimo sutartimi įgijo nuosavybės teises į pastatą - garažą 4G1p ir į ūkinį pastatą 7Ilm. Nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą 3A1p ieškovas įgijo tik 2005-05-03. Taigi šie VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog ieškovas nestatė aikštelės b1 ir ja niekada nesinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliacinio skundo motyvuose ieškovas teigia, jog ši aikštelė atsakovams V. ir V. U. priteista nepagrįstai, tačiau rezoliucinėje apeliacinio skundo dalyje prašo šią aikštelę nuosavybės teise priteisti atsakovams. Kanalizacijos šuliniai k1 ir k2 taip pat buvo pastatyti atsakovų V. ir V. U. lėšomis ir darbu. Teismas sprendime teisingai pastebėjo, jog piniginės kompensacijos už kiemo statinius ieškovas iš atsakovų V. ir V. U. nereikalavo, tokio reikalavimo nėra ir apeliaciniame skunde, be to, visa eilė kiemo statinių liko tarp bendraturčių nepadalinti;
2) teismas pagrįstai konstatavo, kad priteisti ieškovui nuosavybėn pamatus P nėra pagrindo, nes nuosavybės teisę į juos atsakovai V. ir V. U. įgijo 1974-11-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Teismas teisingai nustatė, kad nuosavybės teisę į pamatus atsakovai įgijo pagal sandorį, sumokėjo už šį kiemo statinį pardavėjo sutartą kainą, todėl įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus pirkimo-pardavimo sutarties, nėra teisinio pagrindo panaikinti bendrą dalinę nuosavybę;
3) teismas teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise pamatus P. CK 4.14 str. numato antraeilio daikto likimą. Byloje visos šalys pripažįsta, jog pamatai P yra antraeilis daiktas, t.y. priklausinys. CK 4.14 str. numato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. 1974-11-28 atsakovai V. ir V. U. nusipirko pagrindinį daiktą, t.y. gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), su dalimi antraeilių daiktų - kiemo įrengimų, tame tarpe ir pamatais P. Iki šio laiko atsakovai yra pagrindinio daikto savininkai, todėl antraeilių daiktų likimas pagal įstatymą ištinka pagrindinio daikto likimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas pamatų P nuosavybės iš atsakovų atimti negali;
4) ieškovo reikalavimas priteisti nuosavybės teise jam vienam kiemo statinį - pamatus P prieštarauja CK 4.80 str. Šis kiemo statinys priklauso visiems namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiams, t.y. 6 asmenims. Natūra atidalinti pamatų P negalima, nes taip būtų padaryta žala šio kiemo statinio paskirčiai;
5) ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pamatus naudojo tik vienas ieškovas ir šie pamatai yra ieškovo naudojamame žemės sklype. Ieškovas savavališkai uždraudė atsakovams V. ir V. U. patekti į likusią žemės sklypo dalį, užtvėrė vartelius, taip suvaržė atsakovų teises patekti į gyvenamojo namo palėpę bei naudotis pamatais, prieiti prie vandentiekio įvadų. Tai, kad ieškovas savivaliavo, patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-09-12 savavališkos statybos aktas. Šiame akte yra fiksuota, jog ieškovas savavališkai įrengė katilinę po pamatais P. Taigi, ieškovas stengiasi savo veiksmais neteisėtai uždrausti kitiems bendraturčiams naudotis bendrai priklausančiais kiemo statiniais. CK 4.103 str. numato, kad, jeigu statinys, jo dalis yra pastatyta ar statoma savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis. Pagal surašytą savavališkos statybos aktą bei pagal teismui pateiktas foto nuotraukas matyti, kad ieškovas ir virš bendrai priklausančių bendraturčiams pamatų savavališkai pradėjo statybos darbus. Todėl, atsižvelgiant į CK nuostatas, jis prarado teisę naudotis ir disponuoti pamatais P;
6) ieškovas nepagrįstai nurodo, jog pamatai P buvo gyvenamojo namo 3A1p, ūkinio pastato 7I1m bei garažo 4G1p priklausinys. Toks ieškovo aiškinimas prieštarauja VĮ Registrų centro duomenims. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinės bylos inventorinis Nr. 756 matyti, jog pamatai P visada buvo gyvenamojo namo 1Alm priklausinys;
Šalies argumentai
7) ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis daug metų naudojosi pamatais. Atsakovai U. naudojosi šiais pamatais nuo 1974 m. Ten laikydavo malkas bei naudojo pamatus kitoms reikmėms. Tik pastaruoju metu ieškovas savavališkai draudžia atsakovams naudotis visu žemės sklypu, užtvėrė priėjimą prie pamatų. Tokie neteisėti veiksmai negali sukurti ieškovui teisinių pasekmių. Pamatai P nebuvo apgriuvę, kol ieškovas nepradėjo vykdyti savavališkų statybų. Kauno apskrities viršininko administracija įpareigojo ieškovą panaikinti savavališką statybą, todėl šiuo metu kiti bendraturčiai neturi galimybės naudotis pamatais P. Skundo teiginys, kad pamatai kelia pavojų gyventojų saugumui, prieštarauja esantiems byloje įrodymams. Gyventojų saugumui kelia pavojų ne pamatai P, o savavališka statyba, kuri ieškovo yra vykdoma tiek po pamatais P, tiek ir ant pamatų P;
8) ieškovo reikalavimas priteisti pamatus ir leisti vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, yra visiškai nepagrįstas. 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. paruoštas projektas prieštarauja Statybos techniniams reglamentams. Pagal paruoštą projektą sklypo užstatymo procentas viršys STR 2.02.09:2005 leistina sklypo užstatymo normą 50 proc. Tokiu būdu šiuo projektu ne tik pažeistas STR, bet ir grubiai pažeistos kitų bendraturčių teisės. Be to, šiuo rekonstrukcijos projektu yra pažeistas LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str., 23 str., nes namų valdos sklype yra suprojektuotos komercinės paskirties patalpos. Tokios patalpos gali būti projektuojamos tik pakeitus žemės sklypo naudojimo pobūdį. Teismas ydingai išsprendė klausimą dėl leidimo ieškovui atlikti ūkinių pastatų rekonstrukciją pagal 2006 m. statinio projekto vadovės paruoštą projektą, kadangi projekte neteisingai nurodytas pamatų P plotas. Pamatų P plotas, užfiksuotas VĮ Registrų centro kadastro duomenyse, skiriasi nuo pamatų P ploto projekte. Pagal kadastro duomenis pamatų P plotas yra 33, 84 kv. m, o projekte - 35,25 kv. m.;
9) teismas nepažeidė CK 4.75 str. nuostatų, o ieškovas nepagrįstai teigia, jog nebuvo kliūčių nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nustačius naudojimosi tvarką, bendroji dalinė nuosavybė neišnyksta. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtina vadovautis patogumo, racionalumo ir nuosavybės naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijais. Kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas prie sklypo dalies ar prie jam priklausančių ar bendrai naudojamų statinių. Turi būti laikomasi lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principo. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą, nes pagal prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką būtų apribota atsakovų V. ir V. U. teisė naudotis pamatais P, vandentiekiu. Žemės sklypo dalyje, kurią ieškovas prašo paskirti jam naudotis, yra vandentiekio trasa, kuri priklauso visiems bendraturčiams. Teismo posėdžio metu tai patvirtino AB „Kauno vandenys" atstovai. Ši trasa eina prie pat pamatų P ir tęsiasi per didelę dalį žemės sklypo, kuri pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą turėjo būti paskirta naudotis ieškovui. AB „Kauno vandenys" atstovai nurodė, kad šią vandentiekio trasą privalo prižiūrėti, remontuoti ir tvarkyti visi bendraturčiai savo lėšomis ir jėgomis. Vien dėl šios aplinkybės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra ydingas, nes kiti bendraturčiai negalės tinkamai eksploatuoti jiems priklausančio vandentiekio. Ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektas yra ydingas ir dėl šių priežasčių: 1) ieškovas rezoliucinėje ieškinio dalyje prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu ir paskirti atsakovams V. ir V. U. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide „E“ ir „K“, sudarantį 233 kv. m bendro ploto. Taip pat ieškovas prašo teismo paskirti naudotis atsakovams V. ir V. U. bendrai su I. ir V. Ž. ir A. D. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raidėmis „K“ ir „C“. Ieškinyje ieškovas nenurodė, kokia žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „K“ ir „C“, siūlo naudotis atsakovams U.. Iš pateikto projekto bei ieškinio neaišku, kas sudaro V. ir V. U. tenkančią 233 kv. m žemės sklypo dalį. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal suformuluotą ieškovo reikalavimą nėra aišku, ar prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra proporcinga šalių turimų žemės sklypo idealių dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise, dydžiui. Tokiu būdu ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka akivaizdžiai pažeidžia atsakovų V. ir V. U. interesus. Be to, ieškinyje suformuluotas reikalavimas neatitinka 2008-04-24 UAB „Žemėtvarkos darbai" pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano. Pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" pateiktą planą V. ir V. U. siūloma naudotis tik sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis „E“ ir „K“. Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“, UAB „Žemėtvarkos darbai" specialistai atsakovams U. naudotis nenumatė. Taigi, ieškinio reikalavimas yra skirtingai suformuluotas, negu pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Todėl teismas teisingai pažymėjo, kad negalima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nesant paruoštam atitinkamam planui; 2) plane klaidingai nurodyti kiemo statiniai, kas turi esminės reikšmės nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu; 3) pagal planą bendraturčiai V. ir V. U., I. ir V. Ž., A. D. (ieškovo duktė) ir toliau turės bendrai naudotis didžiąja dalimi žemės sklypo. Vien dėl šios aplinkybės yra netikslinga nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pažymėtina, kad istoriškai susiklostė tokia situacija, jog šiame žemės sklype yra 2 gyvenamieji namai, 7 ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai. Žemės sklypo naudojimosi tvarka šioje namų valdoje niekada nebuvo nustatyta tarp bendraturčių. Nuo pat namų valdos įkūrimo bendraturčiai kartu naudojosi žemės sklypu bei dalimi žemės sklype esančių pastatų. Taigi, šios namų valdos istoriškai susiklosčiusi situacija lėmė bendrą bendraturčių naudojimąsi žemės sklypu bei dalimi statinių. Ieškovas yra vienas iš paskutiniųjų, įsigijusių nuosavybės teisę šiame žemės sklype. Ieškovui sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, buvo žinoma, jog šio žemės sklypo naudojamos žemės pobūdis yra namų valda, kad bendraturčiai bendrai naudojasi visu žemės sklypu, jog kiemo statiniai yra bendraturčių bendri. Todėl jo vieno interesai negali būti užtikrinti, pažeidžiant kitų bendraturčių teises;
10) teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu pats pripažino, jog užtvėrė vartelius. Be to, ši aplinkybė yra įrodyta ir atsakovų pateiktomis foto nuotraukomis. Iš foto nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad atsakovai V. ir V. U. negali patekti į likusią sklypo dalį, negali įeiti į namo palėpę, prieiti prie pamatų P bei vandentiekio komunikacijų. Tai, kad vartelius t4 užtvėrė ieškovas, patvirtina paties ieškovo pripažinimas. Be to, nėra kitų asmenų, kurie būtų suinteresuoti šiuos vartelius užtverti. Atsakovė A. D. įgijo nuosavybę į gyvenamąjį namą 1Alm tik 2007-10-24, t.y. teisminiam procesui jau vykstant, varteliai t4 tuo metu jau buvo užtverti. Atsakovai V. ir I. Ž. neturi jokio intereso drausti V. ir V. U. naudotis žemės sklypu. Pažymėtina, kad atsakovė A. D. yra ieškovo duktė, ji yra 20 metų amžiaus, todėl nei fiziškai, nei finansiškai nėra pajėgi statyti užtvaras ar kitaip riboti bendraturčių teises. Konfliktas iškilo tik dėl ieškovo neteisėtų veiksmų bendrai valdomoje namų valdoje;
11) atsakovai V. ir V. U. šioje namų valdoje gyvena nuo 1974 m., pirko šią namų valdą kaip savo gyvenamąjį būstą, todėl pagrįstai nenori, jog bendroje namų valdoje būtų vykdoma komercinė veikla. Abu atsakovai turi ribotus darbingumus (t.4, b.l.128-129), jų sveikata yra bloga, todėl komercinės veiklos vykdymas atsiliepia ne tik jų gyvenimo kokybei, bet ir sveikatai. Gėlių parduotuvės įrengimas sietinas su namų valdos triukšmingumo padidėjimu, didesniu asmenų srautu bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimais.
Ieškovas V. D., atsakovai V. Ž., I. Ž., A. D., tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, o taip pat 233/1203 dalys ir 413/1203 dalys 0,1203 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuos ieškovas įsigijo 1996-09-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ir 2005-05-03 turto pasidalijimo sutarties pagrindu (1 t b.l. 5-8, 9-10, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, 2 t. b.l. 169-172, 175-177, 181, 182). Atsakovams V. U. ir V. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 9/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias atsakovai įsigijo 2003-01-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovui V. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 10G1p, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11I1p, kuriuos jis įsigijo statinio priėmimo naudoti akto pagrindu (t.1, b.l.5-10, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, 2 t. b.l. 175-177, 181, 182) ), o taip pat 233/1203 dalys 0,1203 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, kurias atsakovas įsigijo 1996-09-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t.3, b.l.9-10, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, 2 t. b.l. 175-177, 181, 182).
Atsakovams V. Ž., I. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 404/1203 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 6I1Ž, ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 5I1ž, A. D. nuosavybės teise priklauso 153/1203 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, 2 t. b.l. 181, 182).
Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik LR CPK 177 str. išvardytais įrodymais, gautais bei ištirtais bei įvertintais įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka 2009-11-26 d. sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek įrodinėjimo procesą, bei įrodymų vertinimą (LR CPK XIII skyriaus I skirsnis), tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimosi tvarką, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principus IV knygos V skyriaus IV skirsnis). Dėl šių įstatymo pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, dėl ko pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329 str. 2 d., 330 str.), byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 326 str. 4 p.).
Dėl bendrąja daline nuosavybe turimo kai kurio turto (kiemo statinių, pamatų) atidalijimo ir naudojimosi turimais žemės sklypais bendrame 0, 1203 ha ploto žemės sklype tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo objektai byloje - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – tvora t1, t2, t3, t4, t5, kanalizacijos šuliniai – k1, k2 , kiemo aikštelės b1, b2, pamatai-P), 0,1203 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių šalių susitarimu ar įstatymo nustatyta tvarka nepasidalinti, nenustatyta naudojimosi 0,1203 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), tvarka pagal šalių asmeninės nuosavybės teise turimus žemės plotus (t.2, b.l.86, 87122-126).
Ieškovas V. D. patikslintu ieškiniu siekė atidalinti tarp ieškovo ir atsakovų V. U. ir V. U. kiemo inžinerinius statinius - ieškovui V. D. nuosavybės teise priteisti pamatus P , b2 aikštelę; atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priteisti aikštelę b1, kanalizacijos šulinius - k1, k2 ; prašė nustatyti tarp ieškovo ir atsakovų 0,1203 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008-04-24 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Atsakovai U. priešieškiniu prašė atstatyti atsakovų V. ir V. U. pažeistas teises –įpareigoti ieškovą V. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje t3 esančių vartelių t4 užtvarą bei įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovams V.ir V. U. naudotis tvoroje t3 esančiais varteliais t4.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.80 straipsnyje reglamentuotas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų, leidžiantis visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar apsunkinimų, kurie kyla ar gali kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Savo tikslais į atidalijimą yra panašus ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas (CK 4.81 straipsnis). Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise.
Teisėjų kolegija spręsdama šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo pažymi, kad bendraturčių ginčai dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo yra specifiniai. Bylos nagrinėjimo metu teisme metu šalių pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo šalių interesus. Tuo tarpu teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, atitiktų nusistovėjusią šalių faktinio naudojimosi žeme tvarką, būtų racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises ir atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ir atsakovai U., sprendžiant ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nebendradarbiavo, šios ginčo dalies nesiekė išspręsti gera valia, byloje yra pateiktas tik ieškovo žemės sklypo naudojimo tvarkos projektas, kuris teisėjų kolegijos vertinimu yra nepakankamai racionalus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo pagrįstai konstatavo, kad pagal suformuluotą ieškovo reikalavimą nėra aišku, ar prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra proporcinga šalių turimų žemės sklypo idealių dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise dydžiui, galimai tokiu būdu ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia kitų bendrasavininkių interesus. Be to, ieškinyje suformuluotas reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką neatitinka byloje 2008-04-24 UAB „Žemėtvarkos darbai" pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano. Pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" pateiktą planą V. ir V. U. siūloma naudotis tik sklypo dalimis, pažymėtomis raidėmis „E“ ir „K“. Žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“ UAB „Žemėtvarkos darbai" specialistai atsakovams U. naudotis nenumatė. Taigi, ieškinio reikalavimas yra kitaip suformuluotas, negu pateiktas tvirtinti teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Iš byloje esančių duomenų spręstina, kad tarp šalių yra susiformavusi ir nusistovėjusi ginčo žemės sklypo faktinė naudojimo tvarka, kadangi minima, kad naudojami žemės sklypai yra atitverti tvoromis, šalys paaiškinimuose nurodo, kad tam tikri statiniai yra šalių faktiškai „naudojamoje žemėje“. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija dėl to laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinėjo visas aplinkybes sprendžiant ginčą dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo, dėl to priimtas sprendimas atmesti ieškinį šioje ginčo dalyje yra nepagrįstas ir skubotas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo naikintina ir šis klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu neatsiejamai susijęs su prašymu atidalinti tarp ieškovo ir atsakovų V. U. ir V. U. kiemo inžinerinius statinius - ieškovui V. D. nuosavybės teise priteisti pamatus P , b2 aikštelę; atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priteisti aikštelę b1, kanalizacijos šulinius - k1, k2. Kiemo inžineriniai statiniai ginčo aikštelės ir kanalizacijos šuliniai yra minėtame 0,1203 ha ploto žemės sklype, jie užima tam tikrą konkretų žemės plotą. Neišsprendus byloje naudojimosi žemės sklypais ginčo, faktiškai nėra galimas kiemo statinių ir inžinerinių įrenginių atidalijimo klausimas, kadangi dalis žemės yra užimta minėtų aikštelių danga. Šie abu klausimai turi būti sprendžiami tik kartu ir neatsiejamai. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui V. D. nuosavybės teise b2 aikštelė (33,34 kv. m), o atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priteista aikštelę b1 (60,5 kv. m), kanalizacijos šuliniai k1 ir k2 yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi galimai pažeidžia kitų bylos šalių turtinius interesus. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo ir kiemo įrengimų ir inžinerinių tinklų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės naikintinas, ginčas šioje dalyje perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl ginčo dalies pripažinti ieškovui teisę vykdyti statinių - garažo 4G1p, ūkinio pastato ir pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. A1194) paruoštą projektą.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas yra pradėjęs vykdyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 7Ilm, garažo 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. A1194) paruoštą projektą (t.1, b.l.35-39). 2006-09-12 ieškovui buvo surašytas savavališkas statybos aktas ir jis buvo įpareigotas iki 2007-02-01 nugriauti savavališką ūkio ir garažo pastatą (t.3, b.l.149). Ieškovas įpareigojimo nevykdė, buvo nubaustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad garažas 4Glp ir ūkinis pastatas 7I1m priklauso ieškovui nuosavybės teise, sprendė kad jis juos turi teisę rekonstruoti, gavęs atsakovų sutikimus bei įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatytus leidimus, kad jis iki 2007 02 01 galiojusio CK 4.103 str. redakcija turi įstatymo numatytą galimybę likviduoti savavališkos statybos pasekmes.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nurodoma, jog teismo sprendimo dalis leisti ieškovui be atsakovų V. ir V. U. sutikimo vykdyti garažo 4G1p ir ūkinio pastato 7I1m rekonstrukciją pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. paruoštą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų- P), pažeidžia LR CPK 267 straipsnio nuostatas, kurios neleidžia priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Byloje nėra pateikta patikslinto I. S. projekto, kuriame būtų numatyta ieškovo pageidaujama rekonstrukcija, neįtraukiant pamatų - P. Taigi, teismas susiejo ieškovo teisę vykdyti ūkinių pastatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo su patikslintu projektu, kuris nėra paruoštas ir kurio byloje nėra. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes dokumento, kurio pagrindu suteikė ieškovui teisę atlikti rekonstrukciją, netyrė ir neturėjo galimybių įvertinti. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia ne tik procesinės teisės normas, bet ir bylos šalių teises, kadangi atėmė galimybė atsakovams atsikirsti į ieškovo argumentus. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis kuria ieškovui suteikta teisė vykdyti statinių - garažo 4G1p, ūkinio pastato ir pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. A1194) paruoštą projektą naikintina ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo . Nagrinėjant bylą iš naujo šioje dalyje būtina pasiūlyti ieškovui pateikti ne tik patikslintą projektą, bet ir įrodymus, jog atlikti rekonstrukcijos darbai atitinka Statybos įstatymo nuostatoms, būsimas statinys ir jo naudojimo paskirtis neprieštarauja žemės naudojimo paskirčiai.
Dėl ginčo dalies įpareigoti ieškovą V. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais P rūsyje įrengtą katilinę, nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 4.103 straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių pasekmių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo.
Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo įrengta katilinė pamatų P rūsyje skirta apšildyti gyvenamąjį namą. Teismo įpareigojimas ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį - panaikinti po pamatais P rūsyje įrengtą katilinę yra priimtas neištyrus visų svarbių bylai aplinkybių-kokias pasekmes sukels toks įpareigojimas ar šis įpareigojimas techniškai galimas be žalos pagrindiniam daiktui - namui, ar yra galimybė ieškovui įrengti name alternatyvią katilinę ir kokios sąnaudos galimos tam darbui atlikti. Dėl to ši teismo sprendimo dalis naikintina ir ginčas šioje dalyje perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme reikalinga pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, kad spręsti aukščiau nutartyje nurodytus klausimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje t3 esančių vartelių t4 užtvarą bei įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovams V. ir V. U. naudotis tvoroje t3 esančiais varteliais t4, kadangi byloje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys kiemo įrenginiai neatidalinti ir nepatvirtinta žemės sklypu naudojimosi tvarka. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinius skundus patenkinti dalinai.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimo dalį, kuria atidalinti tarp ieškovo V. D. ir atsakovų V. ir V. U. kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaunas, tokia tvarka: ieškovui V. D. nuosavybės teise priteista b2 aikštelė (33,34 kv. m) (496 Lt vertės), atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priteista aikštelė b1 (60,5 kv. m) (570 Lt vertės), kanalizacijos šuliniai k1 (652 Lt vertės) ir k2 (652 Lt vertės) (bendros 1874 Lt vertės); pripažinta ieškovui V. D. teisė vykdyti statinių - garažo 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. (atestato Nr. A1194) paruoštą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų - P); atmesti ieškovo reikalavimai dėl atidalijimo kiemo statinio - pamatų P ir jų priteisimo nuosavybės teise ieškovui bei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 0,1203 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Kaune, pagal UAB „Žemėtvarkos darbai" 2008-04-24 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą; atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo; ieškovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį - panaikinti po pamatais P rūsyje įrengtą katilinę; atmestas atsakovų reikalavimas įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą 4G1p ir ūkio pastatą 7I1m. Bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui iš naujo.
Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą palikti nepakeistą.