- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-820-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00105-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įtariamojo K. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės prašymas ir pratęstas ikiteisminiam tyrimui Nr. 07-1-00105-14 užbaigti nustatytas terminas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje 2014 m. sausio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00105-14 dėl dokumentų klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį. Šiame ikiteisminiame tyrime K. S. įtariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d., UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atliekant valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2610, Kazlų Rūda-Pažėrai, ruožo nuo 5,136 iki 10,474 km, rekonstrukcijos darbus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, suklastojo tikrus dokumentus: žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolus Nr. 12-1-536-1, Nr. 12-1-536-2, Nr. 12-1-528-1, Nr. 12-1-528-1, Nr. 12-1-528-2, kuriuose užfiksavo žinomai neteisingus duomenis - pakeitė duomenis apie laboratorinių bandymų užsakovą, ėminių ėmimo vietą, ėmimo datą, bandymų metu gautų išbirų masę per įvairaus dydžio sietų akutes, pačių išbirų masės leistinas ribas per įvairaus dydžio sietų akutes, bandymą atlikusio darbuotojo vardą, pavardę bei parašą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagamino netikrus dokumentus - žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolus Nr. 12-1-532-1, Nr. 12-1-533-1, Nr. 12-1-534-1, Nr. 12-1-535-1, Nr. 12-1-537-1, Nr. 12-1-538-1, Nr. 12-1-558-1, Nr. 12-1-558-2, Nr. 12-1-558-3, Nr. 12-1-558-4, Nr. 12-1-558-5, Nr. 12-1-558-6, Nr. 12-1-558-8, Nr. 12-1-611-1, Nr. 12-1-611-1, Nr. 12-1-611-2, Nr. 12-1-611-3, Nr. 12-1-611-4, Nr. 12-1-617-1, Nr. 12-1-617-2, Nr. 12-1-617-3, Nr. 12-1-626-1, Nr. 12-1-626-2, Nr. 05-1-618-3, Nr. 05-1-618-4, Nr. 05-1-618-5, tirpaus rišiklio kiekio ir užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolus Nr. 12- 2-374-1, Nr. 12-2-374-2, Nr. 12-2-374-3, Nr. 12-2-374-4, Nr. 12-2-374-5, Nr. 12-2-375-1, Nr. 12-2- 375-2, Nr. 12-2-375-3, Nr. 12-2-376-1, Nr. 12-2-376-2,12-2-376-3, Nr. 12-2-376-4, Nr. 12-2-376-5, Nr. 12-2-376-6, Nr. 12-2-377-1, Nr. 12-2-377-2, Nr. 12-2-380-1, nors tokie bandymai nebuvo atlikti, tyrimų rezultatai AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos registre nebuvo registruoti ir tokių tyrimų rezultatų protokolų AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nėra išdavusi, netikruose dokumentuose uždėjo T. T., S. E., A. S., V. V., A. J. antspaudus, atkartojo T. T., S. E., A. S., V. V., A. J. parašus, tai yra įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.Įtariamasis K. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas ikiteisminį tyrimą nutraukti dėl pernelyg ilgos jo trukmės. 2016 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 215 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įtariamojo K. S. skundas patenkintas iš dalies, prokuroras įpareigotas užbaigti ikiteisminį tyrimą per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos. Vis dėlto, per nustatytą terminą ikiteisminio tyrimo užbaigti nepavyko, todėl ikiteisminio tyrimo terminas buvo tęstas 2016 m. gruodžio 16 d., 2017 m. kovo 8 d., 2017 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimis. Paskutinį kartą terminas ikiteisminiam tyrimui užbaigti pratęstas 2017 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo trukmė yra visiškai pateisinama jo sudėtingumu ir apimtimi. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad prokurorė vilkintų procesą, nenustatyta, todėl vadovaujantis protingumo, proporcingumo principais, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nutraukiant ikiteisminį tyrimą, nebūtų įvykdyta įstatymo nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatliktų savo paskirties.Skunde aukštesnės instancijos teismui K. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00105-14 nutraukti dėl pernelyg ilgos jo trukmės. Skunde įtariamasis nurodo, kad tyrime Nr. 07-1-00105-14 yra įtariamas padaręs nesunkias nusikalstamas veikas. BPK 176 straipsnyje, reglamentuojančiame ikiteisminio tyrimo terminus, pabrėžiama, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų. Jo atveju ikiteisminis tyrimas turėjo būti pabaigtas iki 2014 m. liepos 22 d., tačiau šis tyrimas per beveik trejus metus ir aštuonis mėnesius nėra baigtas. Skundžiama nutartimi pratęsus tyrimo terminą dar trims mėnesiams, ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus nusikaltimo galės būti vykdomas beveik ketverius metus. Toks akivaizdus delsimas pabaigti tyrimą, kuris nėra nei ypatingai sudėtingas, nei didelės apimties, liudija apie nacionalinės ir tarptautinės teisės normų ignoravimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo terminai pratęsiami dėl to, jog vis negaunama specialisto išvada dėl asfaltuoto kelio dangos tyrimo. Įtariamasis mano, kad tai tėra formali priežastis, neturinti nieko bendro su tuo, ką derėtų išsiaiškinti šiame ikiteisminiame tyrime. Jis yra įtariamas dokumentų klastojimu, todėl ikiteisminiame tyrime svarbu nustatyti, kaip tie dokumentai buvo klastojami, t. y. turi būti atskleistas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas, o jį išsiaiškinti galima tik atliekant tų dokumentų specialiuosius tyrimus. Būtent specialistai turėtų duoti išvadas, kas pasirašė bandymų, koeficientų nustatymo, matavimų nustatymo rezultatų protokoluose, ar juose esantys atitinkamų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų spaudų atspaudai palikti originaliais spaudais, ar tie dokumentai sumaketuoti kompiuterinės technikos pagalba, ar kokiu nors kitokiu būdu ir pan. Deja, šitos aplinkybės netiriamos, siekiama atlikti tyrimus, nesusijusius su pareikštais įtarimais. Nutartyje minimas specialusis tyrimas su tyrime nustatinėtinomis aplinkybėmis praktiškai neturi nieko bendro ir negali pateisinti pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Akivaizdu, jog tyrimas tęsiasi per ilgai, juo labiau, kad nėra jokių prielaidų galvoti, jog perspektyvoje bus nustatytos kažkokios tyrimui reikšmingos aplinkybės, kurios leis apkaltinti jį kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytoją arba vienokį ar kitokį bendrininką. Specialisto tyrimas ir jo rezultatai gal ir galėtų turėti įtakos sprendžiant civilinį teisinį ginčą tarp darbų rangovo ir užsakovo, tačiau ir tai kelia pakankamai daug abejonių. Skundžiamoje nutartyje minimas specialusis asfaltuoto kelio tyrimas negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą, ar jis galėjo suklastoti pranešime apie įtarimą išvardytų dokumentų kopijas, nes tos aplinkybės turėjo būti nustatinėjamos kitų faktinių duomenų pagalba, t. y. aiškinantis, ar tos kopijos iš tiesų buvo suklastotos, kaip tai buvo padaryta, jei jos suklastotos, kokių techninių priemonių pagalba ir pan. Tas kelias, dėl kurio jis yra įtariamas nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. suklastojęs tikrus ir pagaminęs netikrus dokumentus, ne tik buvo priimtas kaip atitinkantis visus reikalavimus, tačiau visą tą laiką buvo eksploatuojamas. Be to, jis nėra įtariamas padaręs turtinio pobūdžio nusikaltimą, kad reikėtų aiškintis, ar buvo pasisavintos kažkieno piniginės lėšos, kaip tai buvo padaryta ir t. t. Iš skundžiamos nutarties turinio matosi, jog tik 2016 m. lapkričio 4 d., t. y. beveik po trejų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, buvo kreiptasi į generalinį policijos komisarą, kad būtų skirtos lėšos asfaltuoto kelio tyrimui. Policijos resursų valdymo grupės 2016 m. gruodžio 12 d. posėdyje buvo nutarta prašymui pritarti iš dalies ir skirti papildomai asfaltuoto kelio tyrimui 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų). Objekto tyrimas buvo paskirtas 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau jis iki dabar nėra atliktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta tik dalis jų prašomų pinigų. Akivaizdu, kad bendrovė neatliks darbo, kol su ja nebus atsiskaityta. Be to, įtariamojo žiniomis, specialusis objekto tyrimas net nėra pradėtas. Tai rodo, jog papildomi trys mėnesiai nieko neduos. Toks nepagrįstas ikiteisminio tyrimo terminų tęsimas faktiškai paneigia BPK 176 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnyje slypinčią prasmę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas atitinkamus terminus, siekė, jog taip būtų užtikrintas BPK 2 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį prokuroras bei ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Įtariamojo teigimu, lingvistinis BPK 215 straipsnio 5 dalies aiškinimas suteikia jam galimybę teigti, jog terminų tęsimu negali būti piktnaudžiaujama. Skundžiama nutartimi terminas buvo pratęstas jau ketvirtą kartą. Tokie procesiniai sprendimai prieštarauja baudžiamojo proceso principui per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Principinių teisės nuostatų pažeidimai negali būti toleruojami.Įtariamojo K. S. skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi bei ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00105-14 medžiaga, daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai intensyviai ir operatyviai. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Tyrimo nutraukimui dėl pernelyg ilgos jo trukmės nėra objektyvaus pagrindo.Bet kuris procesas, siekiant, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo bei išnagrinėjimo. Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertinamas atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, t. y. į konkrečios bylos sudėtingumą, jos specifiką, tyrimo institucijų bei paties įtariamojo elgesį proceso metu, nukentėjusiojo ir įtariamojo interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.Nors BPK 215 straipsnio pagrindu įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, tačiau ši įstatymo nuostata nereiškia, kad ilgiau nei šešis mėnesius trunkantis ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas ar nustatytas konkretus terminas jo užbaigimui. Proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kurio metu neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai, tai yra, kai ikiteisminis tyrimas užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Šiuo atveju, susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nėra teisinio pagrindo tokiai išvadai padaryti.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomas ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas, reikalaujantis ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigingumo bei kruopštumo, tačiau ir specialių žinių turinčių asmenų pagalbos. Nors tiriama galimai padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), pranešimas apie įtarimą įteiktas tik vienam asmeniui, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo visų tyrimo metu surinktų duomenų. Pažymėtina, jog K. S. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo vienkartinė, ji galimai tęsėsi apie penkis mėnesius nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d., galimai suklastotų dokumentų kiekis yra didelis: trisdešimt vienas žvyro/skaldos bandymų rezultatų protokolas ir septyniolika tirpaus rišiklio kiekio bei užpildų granuliometrinės sudėties po ekstrahavimo nustatymo bandymų rezultatų protokolų. Be to, galimai neteisėti veiksmai buvo atliekami vykdant valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2610, Kazlų Rūda-Pažėrai, rekonstrukcijos darbus, taigi galimai buvo pažeistas ir viešasis interesas.Ikiteisminio tyrimo metu be specialių žinių negalima nustatyti, kokia žala buvo padaryta dėl to, jog minėto kelio ruože nuo 5,136 iki 10,474 buvo galimai naudojamos netinkamos statybinės medžiagos. Nesant šių duomenų, negalima įtariamajam suformuluoti galutinio pranešimo apie įtarimą, tačiau yra duomenų, jog įtarimų apimtis plėsis, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai išvengė prievolės mokėti už atliekamus bandymus AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijai. Tyrimo metu, siekiant nustatyti galimai nusikalstamos veikos atskleidimui reikšmingą informaciją, buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, taip pat į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, kuri tyrimą atliekančius asmenis nukreipė į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos. Taigi, nuo pat tyrimo pradžios buvo intensyviai susirašinėjama su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, išsireikalauti reikiami dokumentai, atliktos liudytojų apklausos, tačiau nustatytiems neatitikimams įvertinti prireikė specialių žinių, todėl buvo skiriama užduotis specialistams. Specialisto išvados formulavimas neabejotinai reikalauja laiko sąnaudų. Užduotis atlikti objektų tyrimą suformuluota 2016 m. gruodžio 23 d. ir jos išvados dar nėra gautos. Duomenų, jog buvo nepagrįstai delsiama paskirti užduotį specialistams, nenustatyta. Tuo pačiu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras nekontroliuoja jiems nepavaldžių, tyrimus atliekančių institucijų ir negali daryti įtakos jų darbui, tyrimų eigai bei jų atlikimo terminams. Įtariamasis skunde nurodo, kad jo turimomis žiniomis tyrimas dar nėra net pradėtas atlikti, tačiau, kuo remiasi, darydamas šią išvadą, nenurodo, todėl tai laikytina deklaratyviu vertinimu. Nepagrįstas įtariamojo skundo teiginys ir dėl neva tik iš dalies apmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės atlikimo sąskaitos. Ekspertizės kaina yra 12000 Eur (dvylika tūkstančių eurų), kuri sumokėta lygiomis dalimis (po 6000 Eur) iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos biudžetų. Išsamiau šiuo klausimu aukštesnysis teismas nepasisako, nes ekspertizės apmokėjimo tvarka bei lėšų tam gavimo kilmė nėra šios nutarties nagrinėjimo dalykas.Įtariamasis skunde nurodo, kad šiame ikiteisminiame tyrime turi būti aiškinamasi kas pasirašė bandymų, koeficientų nustatymo, matavimų nustatymo rezultatų protokoluose, ar juose esantys atitinkamų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų spaudų atspaudai palikti originaliais spaudais, ar tie dokumentai sumaketuoti kompiuterinės technikos pagalba, ar kokiu nors kitokiu būdu ir pan. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, todėl būtent jis sprendžia, kokias tyrimo kryptis, taktikas, metodikas rinktis, kokius procesinius veiksmus ir kada juos atlikti, kokias užduotis ar tyrimus paskirti ir pan. Kitų proceso dalyvių nuomonė apie tyrimui reikšmingų proceso veiksmų atlikimą prokurorui nėra privaloma ir šia nuomone prokuroras nėra saistomas. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 218 straipsnio 3 dalis numato, jog užbaigiant ikiteisminį tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras (BPK 218 straipsnio 5 dalis). Įtariamasis skunde reiškia abejones dėl paskirto specialaus tyrimo rezultatų reikšmingumo ir nurodo, jog paskirto tyrimo rezultatai galėtų turėti įtakos nebent sprendžiant civilinį teisinį ginčą tarp darbų rango ir užsakovo, tačiau ne dokumentų klastojimo įrodytumui. Šiuos teiginius apygardos teismas vertina kaip subjektyvią įtariamojo nuomonę. Negavus specialisto išvados, nėra pagrindo kalbėti, ar ji padės patvirtinti ar paneigti įtariamojo kaltę. Remtis prielaidomis ar spėlionėmis teismas neturi pagrindo.BPK 1 straipsnyje, reglamentuojančiame proceso paskirtį, numatyta pareiga tyrimą atlikti ne tik greitai, bet ir išsamiai, kad būtų atskleistos nusikalstamos veikos, tinkamai pritaikytas įstatymas, nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, pats įtariamasis turėtų būti suinteresuotas išsamaus, o ne paviršutiniško tyrimo atlikimu, nes tik tokiu atveju prokuroras galės visapusiškai įvertinti galimai padarytas nusikalstamas veikas bei jas tinkamai kvalifikuoti, nepagrįstai neapsunkinant K. S. teisinės padėties. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien greitumo aspektu, užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą.Sutinkamai su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, proceso trukmė vertinama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei į šio teismo praktikoje suformuotus kriterijus. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų požiūriu, yra šie: bylos sudėtingumas, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pavyzdžiui, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2003 m. lapkričio 6 d. byloje Meilus v. Lithuania). Išvadą dėl konkretaus proceso pernelyg ilgo užsitęsimo visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu įtariamajam K. S. netaikoma jokia procesinė prievartos priemonė, susijusi su jo laisvės ar judėjimo varžymu. 2015 m. gegužės 20 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau 2015 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ši kardomoji priemonė, atsižvelgiant į įtariamąjį charakterizuojančius duomenis bei jo elgesį tyrimo metu, panaikinta. Taigi, besitęsiantis ikiteisminis tyrimas jokių didesnių suvaržymų ar nepatogumų K. S. nesukelia. Šiuo metu tyrimą kontroliuojančiam prokurorui būtina ne tik sulaukti specialisto išvados, bet ir ją įvertinti, kaip ir visų surinktų duomenų visumą, o tuomet apsispręsti dėl tyrimo nutraukimo arba kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas neužsitęsė dėl jį atliekančių pareigūnų neveiklumo ar netinkamos tyrimo kontrolės, nenustatyta, kad tyrimo veiksmai atliekami nesavalaikiai ir su nepateisinamai ilgomis pertraukomis, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o įtariamojo K. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
įtariamojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.