- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-103-799/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00098-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Nukentėjusysis
- D. O.
- Pažeidėjas
- M. R.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai D. O., administracinėn atsakomybėn traukiamam M. R., jo atstovui advokatui R. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. R., a.k(duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini)Tauragėje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, neteisto, dirbančio UAB „Migel“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. R., 2012 m. sausio 14 d., apie 15 val., Tauragės m., Dariaus ir Girėno g., prie namo Nr. 34A, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, jog tai daryti saugu, kliudė stovėjusį automobilį Citroen ZX valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai, bei nenubraižęs eismo įvykio vietos schemos. Įvykio metu apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tokiais veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 9; 119; 231 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. R. dėl padarytų pažeidimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad prisipažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku buvo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės, esančios Tauragės m., Dariaus ir Girėno gatvėje. Tačiau neprisipažįsta padaręs teisės pažeidimus, nes važiuodamas atbuline eiga nejautė, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Važiuodamas matė, kad stovi automobilis, tačiau jo nekliudė. Važiavo atbuline eiga tiek, kiek jam reikėjo, kad galėtų išvažiuoti iš aikštelės. Apie tai, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį sužinojo iš policijos pareigūnų telefoninio pokalbio metu. Sužinojęs apie eismo įvykį iš karto nuvažiavo į nurodytą eismo įvykio vietą ir ten pamatė apgadintą automobilį. Tačiau ant jo vairuoto automobilio jokių apgadinimų nebuvo. Dėl kito automobilio apgadinimų padarytą žalą atlygino, nes nenori turėti skolų.
M. R. neigia apgadinęs kitą transporto priemonę ir tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismo posėdyje nustatyti duomenys tai paneigia. Teismas, spręsdamas ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, vertina ne tik paties asmens paaiškinimą apie pažeidimo padarymo supratimą, bet ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. M. R. nurodė aplinkybes, kad išvažiuojant iš aikštelės, kurioje buvo daugiau automobilių, automobilyje šūkavo vaikai, buvo pašalę, pasnigę, važiuojant atbuline eiga M. R. matė už jo vairuojamo automobilio stovintį kitą automobilį. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Eismo įvykio vietos schemoje (b.l.3) ir vaizdo lentelėje (b.l. 4-8) užfiksuoti duomenys patvirtina transporto priemonių apgadinimus: automobilio Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilio galinis bamperis; automobilio Citroen ZX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas. Šie nustatyti automobilių apgadinimai patvirtina, kad M. R. nesiėmė visų būtinų priemonių saugiai vairuoti, kad vairavimas nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Nukentėjusioji D. O. parodė, kad išėjusi iš parduotuvės priėjo prie automobilio ir pamatė akivaizdų automobilio apgadinimą – dešinės pusės priekinio sparno įlenkimą. Priėję prie nukentėjusiosios du vyrai patvirtino matę, kaip į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir nurodė automobilio valstybinį numerį. Pagal įvykio liudininkų nurodytą valstybinio numerio ženklą buvo nustatytas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis ir nustatyta, kad automobilį kaltinime nurodytu laiku vairavo M. R.. Nors M. R. nurodo, kad automobilis, kurį jis vairavo neapgadintas, tačiau aukščiau nurodyta eismo įvykio vietos schema, kurios teisingumą savo parašu patvirtino eismo įvykio vietoje M. R. bei vaizdo lentelėje užfiksuoti apgadinimai, tai paneigia. Be to ta aplinkybė, kad M. R. neginčijo ir savo noru atlygino padarytą materialinę žalą, patvirtina jį supratus ir pripažinus pažeidimą dėl kito automobilio apgadinimo. Įvertinus automobilių Mercdes Benz ir Citroen ZX susidūrimo mechanizmą ir apgadinimų mastą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad M. R. vairuojamo automobilio atsitrenkimas atkreipė aplinkinių dėmesį ir mačiusieji eismo įvykį nukentėjusiajai įvardino „atsitrenkimu“, patvirtina, kad eismo įvykis buvo akivaizdus ir juntamas. Vien M. R. nurodoma aplinkybė, kad po eismo įvykio nesustojęs nuvažiavo, nepaneigia aplinkybės, kad jis suprato atsitrenkęs į kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Aukščiau aptartais duomenimis įrodyta, kad M. R., važiuodamas atbuline eiga, kliudė D. O. priklausantį automobilį ir jį apgadino, bei po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, apie tai nepranešęs policijai ir nenubraižęs eismo įvykio vietos schemos, todėl veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą M. R., atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, į jų pavojingumo laipsnį visuomenei, į pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (LR ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį M. R. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes M. R. skirtinos nuobaudos sankcijų ribose. Nuobaudos subendrintinos LR ATPK 33 str. 2 d. tvarka, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą. Pagrindų taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 straipsniais teismas
NUTARĖ:
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;
pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti M. R. galutinę nuobaudą 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank”, banko kodas 73000 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.