- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- N-575-2178-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02222-2010-6
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinę bylą, iškeltą E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nenustačius jo veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas E. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. birželio 8 d., 16 val. 30 min., Nemuno gatvėje, Panevėžyje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, neturėdamas teisės jo vairuoti, nepasirinkęs saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė į priešais važiavusį ir stabdžiusį automobilį, jį ir savo automobilį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodė, jog E. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog jokio automobilio nevairavo ir eismo įvykyje nedalyvavo, tuo metu buvo susitikęs su draugu L. B. prie jo namų, kur stovėjo, kalbėjosi, o po to ėjo į prekybos centrą „Babilonas“, kur jį su draugu užfiksavo vaizdo kamera, taip pat pažymėdamas, jog neturi ir vairuotojo pažymėjimo, automobilio vairuoti nemoka, mokykloje buvo palikęs maišelį su dokumentais, kuriais galėjo būti nesąžiningai pasinaudota įsigyjant „Volkswagen Golf“ automobilį. Pažymėjo, jog tokius E. K. paaiškinimus patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. B., o nukentėjusysis V. M. suabejojo, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. yra tas pats asmuo, kurį jis nurodė policijos pareigūnams. Konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o byla E. K. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
II.
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41 – 42), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino patikimu administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. paaiškinimą, paremtą tik liudytojo L. B., kuris yra E. K. draugas, todėl suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais, kad E. K. eismo įvykio metu automobilio nevairavo, o atmetė nukentėjusiojo V. M., kuris iki eismo įvykio E. K. nepažinojo ir negali būti suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimą, jog įvykus eismo įvykiui (tuo metu buvo šviesus paros metas) jis aiškiai matė automobilį „Volkswagen Golf“ vairavusį asmenį, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė pasišalinusio vairuotojo požymius, praėjus kelioms dienoms, dalyvaujant policijos pareigūnams, matydamas E. K. jį atpažino kaip aptariamus pažeidimus padariusį asmenį. Teigia, jog nepaisant to, kad E. K. paaiškino, jog automobilis „Volkswagen Golf“ jam nepriklauso, tačiau iš VĮ „Regitra“ tvarkomo registro matyti, kad 2010 m. kovo 18 d. minėtą transporto priemonę įsigijo būtent jis, nors savo vardu šio automobilio ir neužregistravo. Mano, kad siekiant pašalinti aptartą prieštaravimą, buvo būtina iškviesti ir apklausti buvusį transporto priemonės savininką M. R., kuris galėjo patvirtinti arba paneigti transporto priemonės pardavimo E. K. faktą. Priduria, jog teismas taip pat galėjo apklausti pirminius įrodymus rinkusius pareigūnus, kurie galėjo išsamiai apibūdinti eismo įvykio tyrimo, bendravimo su administracinėn atsakomybėn traukiamu ir nukentėjusiu asmeniu aplinkybes, nurodyti, kaip vyko E. K. atpažinimo procesas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
E. K. administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu buvo nutraukta. Institucija apeliaciniu skundu tokį teismo sprendimą ginčija, motyvuodama, jog jis pažeidė įrodymų vertinimo principus ir neatskleidė visų bylai reikšmingų aplinkybių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarimu išvadą, kad E. K. veikoje nėra jam inkriminuotų administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, padarė neištyręs visų bylos įrodymų ir neišaiškinęs svarbių apelianto atsakomybei aplinkybių, netinkamai vertino administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. paaiškinimus ir nukentėjusiojo L. B. parodymus, netyrė jų visų bylos aplinkybių kontekste.
Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi E. K. paaiškinimais, tačiau jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai ir atsikirtimai turėtų būti vertinami kritiškai, analizuojant juos kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegijos manymu, abejonių šioje byloje kelia ir liudytojo L. B. parodymai, nes jis yra E. K. draugas, todėl suinteresuotas padėti E. K. išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusiojo V. M. parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, nebuvo nustatyta ir tai, kad jis turėtų pagrindo E. K. neteisingai apkaltinti. Patikrinusi teismo posėdžio protokolą, teisėjų kolegija nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. suabejojo, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. yra tas pats asmuo, kurį jis nurodė policijos pareigūnams. Iš bylos duomenų matyti, kad jis savo pirminiame rašytiniame paaiškinime (b. l. 10) ganėtinai tiksliai identifikavo „Volkswagen Golf“ vairavusį asmenį, nurodydamas, jog tai buvo vidutinio ūgio vyriškis tamsiais drabužiais ir tamsiais plaukais, o tai, kad jis teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai nurodyti rūbų, kuriais pažeidimų padarymo dieną vilkėjo minėtas asmuo, nesuteikia pagrindo abejoti jo parodymų objektyvumu (b. l. 30).
Pažymėtina ir tai, kad E. K. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė 2010 m. birželio 8 d. vairavęs automobilį, teigdamas, kad jokio automobilio neturi, nors iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad nuo 2010 m. kovo 18 d. automobilis, su kuriuo buvo padaryti pažeidimai, priklausė būtent jam (b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria Institucijos apeliaciniame skunde nurodomam argumentui, jog šią byloje kilusią abejonę išsklaidyti galėjo buvusio „Volkswagen Golf“ automobilio savininko – M. R. – apklausa.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.