- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-731-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05035-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9536-452/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 20 273,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 20 273,40 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., tai yra 4 888,94 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priimti ieškinį atsisakyta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir ieškovui V. J. išaiškinta, kad su ieškiniu jis turi kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismą – Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus arba sutarties įvykdymo vietos teismą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo A. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir prie ieškinio nepateikta šalių sudaryta sutartis, kurioje būtų nurodyta, jog šalių ginčai perduodami spręsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Be to, nurodė, kad iš neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, jog skolos mokėjimo pagal vekselį vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog ieškinys neteismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Teigia, jog teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, netinkamai taikė teisės aktus (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis, 30 straipsnio 9 dalis, 34 straipsnio 2 dalis), o ieškinys atitinka visus imperatyvius įstatymo reikalavimus.
6. Nurodo, kad, pripažinęs, jog byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, teismas nepagrįstai ir neteisėtai jos neperdavė Kauno apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo V. J. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
7. Atskiruoju skundu yra keliamas klausimas dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
9. Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
10. Pagal bendrąją procesiniuose įstatymuose įtvirtintą teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškovas V. J. pareikštame ieškinyje nurodė, jog atsakovo A. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenų bazėje nurodyta ta pati atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta, todėl pagal bendrąją taisyklę, ieškinys atsakovui A. S. turėtų būti pareikštas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškimas ir teismui pagal sutarties įvykdymo vietą (CPK 30 straipsnio 9 dalis), kuri, kaip matyti iš su ieškiniu pateikto neprotestuotino paprastojo vekselio, yra (duomenys neskelbtini). Esant minėtoms aplinkybėms V. J. ieškinys atsakovui A. S. gali būti paduotas tiek Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams, tiek ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, ieškovo pasirinkimu (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Šias aplinkybes pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto reglamentavimo konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai apelianto V. J. skunde nurodytiems teiginiams, teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ir nustačius, jog ieškinys teismingas kitam teismui, įstatymas nenumato pareigos jį perduoti kitam teismui pagal teismingumą, priešingai CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos imperatyviai nurodo, jog tokį ieškinį yra atsisakoma priimti ir jis yra grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismo atsisakymas priimti jo ieškinį neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 137 straipsnio 4 dalis), todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pažeidimo.
12. Be to, apeliacinės instancijos teismas paaiškina apeliantui, jog CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo būtinumo šioje byloje nėra, nes pirmiau minėtame straipsnyje yra reglamentuojami teismo veiksmai, kai byla jau yra priimta teisme (priimtas ieškinys, pareiškimas ar kt.) ir tik vėliau nustatomos tam tikros aplinkybės, kurios sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Kaip ir minėta, šiuo atveju dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą, pagal procesiniuose įstatymuose įtvirtintas teismingumo taisykles, turi kreiptis pats apeliantas. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi nebuvo konstatuota, jog byla pagal V. J. ieškinį bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, kaip, kad teigia apeliantas, nutartimi buvo konstatuota, jog ieškovo pareikštas ieškinys yra neteismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tai yra pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl jį atsisakoma priimti.
13. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.