- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-2150-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02629-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Želvita“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-545/2012 pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Želvita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ pareikštu ieškiniu bei vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 1.145,52 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad teikė namo, esančio (duomenys skelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas nurodytame name nuosavybės teise turi patalpas ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jis privalo išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Tačiau atsakovas yra neatsiskaitęs už ieškovo suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2010-02-28.
Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa pagal panaudos sutartį yra perduota UAB „Želvita“, kuri tiesiogiai yra sudariusi sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir ieškovo paslaugomis nesinaudoja. Kadangi patalpa turi du atskirus tiesioginius įėjimus, todėl nei atsakovas, nei UAB „Želvita“ nesinaudojo ir nesinaudoja jokiomis name esančiomis bendro naudojimo patalpomis. Ieškovas nepaaiškino už kokių paslaugų neapmokėjimą yra reiškiamas ieškinys, o atsakovui nesuprantama, kokias konkrečiai bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas jam priklausančių patalpų atžvilgiu gali teikti ieškovas.
Trečiasis asmuo UAB „Želvita“ palaikė atsakovo poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad atsakovas kaip patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktines teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Tačiau tuo pačiu teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2008 metų iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nesudarė privalomojo patalpų ir jose esančių objektų aprašo ir jo kopijos nepateikė patalpų savininkams, kurie galėtų žinoti, kokius konkrečius priežiūros darbus ieškovas privalo atlikti už reikalaujamus apmokėjimus. Ieškovas nevykdė ir kitų savo prievolių: apžiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus, parengti šių objektų techninės priežiūros darbus ir nustatyti lėšų poreikius, metinius bei ilgalaikius darbų planus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius, juos paskelbti patalpų savininkams ir tuo pačių organizuoti ir vykdyti kitus priežiūros darbus; pateikti privalomąją informaciją apie suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Ieškovas atsakovui nebuvo pateikęs PVM sąskaitų-faktūrų apie atliktus darbus. Byloje nėra tarpusavio metinių atsiskaitymų suderinimo aktų už 2008-2010 metus, nors tokie aktai buvo ir yra privalomi. Ieškovas nepateikė savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitos, neįrengė savo skelbimų lentos, neprašė namo gyventojų patalpų raktų. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2008-05-08 iki 2010-02 mėn. namo bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo priteisti 1.145,52 Lt dydžio skolą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai suteikė atsakovui pastato administravimo paslaugas bei atliko pastato eksploatavimo darbus. Teismas pažymėjo, kad įvairūs mokesčių paskaičiavimai nepatvirtina, jog ieškovas realiai suteikė atsakovui nurodytas paslaugas. Šie įrodymai patvirtina tik tai, kad ieškovas vykdė funkciją apskaičiuoti patalpų savininkams mėnesinius mokesčius bei įmokas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovo teigimu, namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas, kitos paslaugos yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. Ieškovas prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektus, ne atsakovo patalpas. Dėl to atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jam asmeniškai jokios paslaugos nesuteiktos ar tai, jog yra sudarytos visiškai su ieškovo teikiamomis paslaugomis nesusijusios sutartys, teisiškai nereikšmingos. Tai, jog atsakovas nesinaudoja bendrojo naudojimo patalpomis, kadangi turi atskirą įėjimą, taip pat nėra reikšminga pareigai išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog administravimo, eksploatavimo ir kitos komunalinės paslaugos atsakovui buvo teikiamos ir mokesčiai už minėtas paslaugas buvo skaičiuojami visą skolos susidarymo laikotarpį, o apie susidariusią skolą atsakovas buvo informuotas. Tuo tarpu nei vienas teisės aktas nenumato administratoriaus pareigos derinti metinius atsiskaitymo aktus su visais administruojamų namų patalpų savininkais individualiai, taip pat sąskaitas savo klientams pateikti pasirašytinai arba registruotu paštu. Teismas sprendime nepagrįstai remiasi atsakovo teismo posėdyje pateiktais duomenimis, jog namo gyventojai apie ieškovo atliktus darbus nebuvo informuoti, o konkretūs remonto darbai buvo atliekami namo gyventojų sąskaita. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl neva gyventojų atliktų remonto darbų. Aplinkybė, kad namo gyventojai nebuvo informuoti apie ieškovo atliekamus darbus atsakovo taip pat nėra įrodyta. Ieškovo teikiamos paslaugos yra specifinės ir dažnai vizualiai nėra matomos, todėl ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti įrodymų apie suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. prašė ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą. Atsakovas sutiko su tuo, kad jo prievolė apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, o taip pat apmokėti bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas kyla iš teisės aktų, nepriklausomai nuo to, ar su paslaugų teikėju yra sudaryta sutartis. Tačiau tai nereiškia, kad paslaugų tiekėjui yra privaloma mokėti visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, ar jis tokias paslaugas realiai teikia. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis yra gyvenamojo namo administratorius, tačiau jokių įrodymų, kad realiai atliko veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus. Iš esmės ieškovo kaip namo administratoriaus veikla apsiribojo tik kai kurių žurnalų pildymu bei komunalinių mokesčių gyventojams apskaičiavimu, tačiau atsakovo atžvilgiu ieškovas net ir šių paslaugų neteikė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki 2010 m. rugsėjo mėn. jis būtų teikęs atsakovui mokėjimų pranešimus dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl nuo 2010 m. rugsėjo mėn. atsakovui yra teikiamos PVM sąskaitos faktūros, o iki tol jokių išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pateikti negali. Faktą, kad ieškovas jokių paslaugų atsakovo atžvilgiu neteikė ir net neteikė mokėjimo pranešimų patvirtina ir ta aplinkybė, jog iki 2010 m. spalio mėn. atsakovui nebuvo teikiama jokių pretenzijų dėl skolos už suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-41 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys skelbtini), būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (t. I, b.l. 36). Atsakovas V. K. yra šiame name esančių 120,24 kv.m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų (parduotuvės – baro patalpos), unikalus Nr. 1094-0244-8019:0012, savininkas (t. I, b.l. 8).
Ieškovo teigimu, atsakovas jam yra skolingas 1.211,27 Lt už laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2011-02-28 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (t. I, b.l. 1, 36-39, 10-13, 86-110, 146-150, 164-177). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, nurodė, kad nei jis, nei UAB „Želvita“, kuri pagal panaudos sutartį naudojasi atsakovui priklausančiomis patalpomis, nesinaudojo jokiomis nurodytame name esančiomis bendro naudojimo patalpomis, nes atsakovui priklausanti patalpa turi du atskirus išėjimus. Be to, pasak atsakovo, ieškovas į jį dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo pirmą kartą kreipėsi tik 2010 m. rugsėjo mėn., todėl neaišku, už kokių paslaugų apmokėjimą yra reiškiamas ieškinys, ieškovas atsakovui neteikė jokių paslaugų (t. I, b.l. 49-50, 123-124, 139-143, 159-162, 187-188).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.238 straipsnio nuostatas administravimas yra apmokamų paslaugų teikimas, išskyrus atvejus, kai įstatyme tiesiogiai įvardinta, kad administravimas yra nemokamas. Kartu tokios rūšies veiklos priskirtinumas apmokamų paslaugų kategorijai reiškia, kad paslaugos pirmiausiai turi būti realiai suteiktos ir tik tuomet atsiranda administratoriaus teisė į atlygį. Todėl vien administravimo teisinių santykių buvimas, t. y. administratoriaus gyvenamajam namui, kuriame yra keliems savininkams priklausančios patalpos, paskyrimas savivaldybės administraciniu aktu bei aplinkybė, kad atsakovas turi nuosavybės teise patalpas šiame name, savaime nenulemia atsakovo pareigų pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalį atsiradimo, taip pat nereiškia, kad visiškai nebūtina nustatinėti konkrečių paslaugų šio namo patalpų savininkams, tame tarpe ir atsakovui, suteikimo fakto.
Nors gyvenamojo namo bendraturčio pareigas neabejotinai turi vykdyti ir atsakovas, nepriklausomai nuo to, kokia paskirtimi naudoja ir ar apskritai naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau ieškovo reikalavimų patenkinimui taip pat būtina nustatyti tokių teisiškai reikšmingų faktų visumą: 1) įmokas ir rinkliavas mokėti reikalauja tinkamas subjektas, kuriam yra deleguota tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkų apskaitą, atlikti mokesčių skaičiavimo ir jų surinkimo funkcijas; 2) šios rinkliavos ir mokesčiai pagrįsti įstatymu, o jų apskaičiavimo tvarka atitinka teisės aktais nustatytus atitinkamų įmokų ir paslaugų tarifus; 3) jų dydis apskaičiuotas teisingai ir gali būti patvirtinamas atitinkamais duomenimis.
LR Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, pagal kuriuos administratoriaus funkcijos apima bendrosios nuosavybės objektų nuolatinę priežiūrą bei eksploatavimo darbus, kurių sąrašą patvirtina miesto savivaldybė savo sprendimu. Šiuose nuostatuose administratoriui nustatyta mėnesinių išlaidų bei kitų įmokų patalpų savininkams apskaičiavimo pareiga, remiantis savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais bendrosios nuosavybės administravimo išlaidų tarifais, sutartimis, sudarytomis su konkrečių paslaugų tiekėjais arba pagal faktinę atitinkamų darbų sąmatinę vertę. Administratoriui nustatytas ir įpareigojimas vykdyti įvardintų mokesčių surinkimo bei naudojimo apskaitą, kontroliuoti jų mokėjimą. Taip pat nustatytas įpareigojimas teikti patalpų savininkams informaciją apie privalomąsias įmokas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu ir jų naudojimu; skelbimų lentose patalpinti skelbimus patalpų savininkams su duomenimis apie administratorių; pasibaigus kalendoriniams metams, viešai paskelbti ir savo veiklos ataskaitą patalpų savininkams.
Ieškovo tvirtinimu, laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2010-02-28 jis turėjo aukščiau nurodyto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, administravimo ir kitų paslaugų išlaidų, kurių atsakovas neapmokėjo. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė teismui išrašus iš buto sąskaitos (t. I, b.l. 10-12), suvestinį apyvartų žiniaraštį (t. I, b.l. 12), mokomuosius pranešimus (t. I, b.l. 86-107), išrašus iš techninio žurnalo (t. I, b.l. 128-131) ir kitus įrodymus (t. I, b.l. 146-151, 164-178). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šie įrodymai nepagrindžia ieškovo turėtų išlaidų. Būtent ieškovui, kaip paslaugos tiekėjui, tenka teisėtų paslaugų suteikimo ir atsakovo prievolės jam dydžio įrodinėjimo našta. Nepaisant to, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis savo reikalavimų ir skolos dydžio nepagrindė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad iki 2010 m. spalio mėn. jam nebuvo žinoma kokias įmokas už kokias paslaugas jis privalo mokėti ieškovui, niekada nėra gavęs iš ieškovo jokių mokomųjų pranešimų, kuriuose būtų nurodytos suteiktos paslaugos, įmokų dydžiai ar tarifai. Tokie atsakovo teiginiai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. Atitinkamai ieškovo teiginiai, kad kiekvieną mėnesį atsakovui teikė mokėjimo pranešimus su nurodytais paskaičiavimais ir mokėtinomis sumomis, atsakovui šį faktą neigiant, nepatvirtinami jokiais kitais objektyviais duomenimis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta labiau tikėtiną atsakovo atsikirtimą, jog jis nėra gavęs sąskaitų apmokėjimui ar mokėjimo pranešimų. Priešingu atveju ieškovas, turintis prievolę ne tik informuoti patalpų savininką apie privalomas įmokas, bet ir kontroliuoti įmokų savalaikį mokėjimą ir tokiu būdu užtikrinti visų namo patalpų savininkų bendrąjį interesą, būtų siuntęs atsakovui priminimus apie skolą ar jos pareikalavęs teisme anksčiau nei beveik po trejų metų nuo jo nurodomos skolos formavimosi pradžios. Toks paties ieškovo pasyvumas vertintinas kaip nebendradarbiavimas su kita prievolės šalimi, kurio neigiamų padarinių rizika – laiko aspektu apribota galimybė atitinkamais dokumentais pagrįsti savo paskaičiavimus, jei kita ginčo šalis juos kvestionuotų, tenka pačiam ieškovui. Be to, svarbiausia, į bylą nėra pateikta ir kitų būtinų ieškovo reikalavimo pagrįstumui įvertinti duomenų, t. y. savivaldos organų nustatytų tarifų bei paslaugų įkainių, galiojusių nurodomu skolos laikotarpiu, paslaugų suteikimo įrodymų, sutarčių su paslaugų teikėjais ir jų apmokėjimo dokumentų, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė ieškovui tokius įrodymus pateikti. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu ieškovas būtų tinkamai atlikęs jo kompetencijai priklausančius administravimo, priežiūros ir remonto darbus, o vien tai, kad ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti šiuos darbus nesudaro pagrindo priteisti jam atlyginimą (CPK 178 straipsnis). Dauguma ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinys, yra nepakankami. Tuo tarpu vien tai, kad ieškovo teikiamos paslaugos yra specifinės ir dažnai vizualiai nėra matomos, yra nepakankamas pagrindas, nesant byloje patikimų įrodymų, tenkinti ieškovo reikalavimą.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kiti ginčo šalių išdėstyti motyvai šios bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.