- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-564-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35252-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic stores“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutės Kutrienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic stores“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic stores“ dėl skolos priteisimo., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo 613,82 Eur skolos; 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 21,40 Eur kompensacinių palūkanų; 40,00 Eur skolos administravimo mokesčio; 15,00 Eur žyminio mokesčio; 48,40 Eur už pareiškimo už teismo įsakymo išdavimą parengimą; 121,00 Eur patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. vasario 20 d. tarp UAB „Apra“ (toliau – Pradinis kreditorius, Pardavėjas) ir UAB „Baltic stores“ (toliau – Atsakovas, Pirkėjas) 2018-02-20 buvo sudaryta prekių pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.1 p. Pardavėjas įsipareigojo perduoti prekes Pirkėjo nuosavybėn, o pagal Sutarties 1.2.1. p. Pardavėjas turi teisę reikalauti, jog Pirkėjas priimtų prekes ir sumokėtų šioje sutartyje nustatytą kainą. Atsakovas iki šios dienos nėra pilnai atsikaitęs pagal 2018-06-29 PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. 18103 ir 2018-06-19 PVM Sąskaitą – faktūrą Nr.18092, viso sumoje 613,82 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.4 str. bei 6.38 str. numatytos kreditoriaus ir skolininko pareigos vykdant prievoles elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, bendradarbiauti su kita šalimi (kooperuotis). LR CK 176 str. numato, jog prievolės turi būti įvykdytos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jeigu nurodymų nėra – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus. Atsakovas piktybiškai nevykdo savo prievolės ir vengia atsiskaityti. Toks atsakovo neveikimas traktuotinas kaip įstatymu numatytų pareigų nevykdymas, sukeliantis teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistina visa perleista skolos suma – 613,82 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Baltic stores“ prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad byloje nepateikti dokumentai kurie patvirtintų, kad pirminis kreditorius, pateikė atsakovui sąskaitose faktūrose nurodytas prekes – atitinkamą jų kiekį, dalis prekių buvo pristatyta, už dalį prekių buvo atsiskaityta, kitas prekes tiekėjas iš atsakovo atsiėmė. Su atsakovu nebuvo suderinta, nei perdavimo aktu nei kitu dokumentu, koks prekių kiekis patiektas, kiek prekių atsiimta. Atsakovo vadovė L. P., naujam vadovui neperdavė jokių duomenų apie tai, kad minėti kiekiai su atsakovu ką jis turi apmokėti tiekėjui suderinti nebuvo, buhalterijoje minėti dokumentai nepateikti. Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis pristatė reikalaujamą apmokėti prekių kiekį, o atsakovo atstovas juos priėmė, bei atitinkamai, kad minėtas prekių likutis buvo grąžintas tiekėjo iniciatyva. Pateiktą prekių kiekį atsakovas apmokėjo tiekėjui, dėl likusio kilo ginčas, kiek buvo pateikta tiekėjui ir kiek jis susigražino iš prekybos vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Baltic stores“ ieškovui UAB „Legal Balance“ 613,82 Eur skolą, 19,26 Eur kompensacines palūkanas, 40 Eur išlaidas susijusias su neteisminiu skolos išieškojimu, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (673,08 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-11-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį kitoje dalyje dėl 2,14 Eur kompensacinių palūkanų ir 121,2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl aplinkybė, s ar pardavėjas perdavė prekes pirkėjui, už kurias išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 18092 ir 18103. Šią aplinkybę ieškovas grindžia savo paaiškinimais, o atsakovas šią aplinkybę savo paaiškinimais neigia. Bylos medžiagoje nėra kitokių įrodomų nei šalių paaiškinimai, taip pat, nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kurias nors iš šiose sąskaitose nurodytų prekių grąžinęs pardavėjui.
7. Teismas atkreipė dėmesį į šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, bei aplinkybes, kurių šalys neginčija arba parodo pačios ir vertino šių aplinkybių atitikimą šalių paaiškinimams, siekiant nustatyti, ar ginčijama aplinkybė labiau tikėtina buvo įvykusi. Atsakovas nurodė, kad yra atlikęs banko mokėjimo nurodymus pardavėjo naudai, t. y. 2018-04-30 mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo pardavėjui 451,33 Eur, kurio paskirtis: „SF APRA 18037“ ir 2018-07-18 mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo pardavėjui 370,87 Eur, kurio paskirtis: „už sąskaitą Nr. 18050“. Atsakovas pridėjo šias aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Ieškovas su šiomis aplinkybėmis sutiko ir nurodė, kad šiais mokėjimo nurodymais buvo apmokėta PVM sąskaitos faktūros 18050 ir 18037. Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat buvo nurodęs, kad yra atlikęs 2018-08-09 banko mokėjimo nurodymą pardavėjo naudai, kuriuo sumokėjo pardavėjui 150 Eur, kurio paskirtis: „Pagal sutartį“, tai pagrindė rašytiniais įrodymais, kurių ieškovas neginčijo, bet interpretavo tai esant daliniu apmokėjimu už priešpaskutinę išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kuria grindžia dalį savo reikalavimo. Atsakovas nenurodė, kokiu pagrindu atliko paskutinį mokėjimą. Atsakovas pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais nurodė: „Prekyba truko apie 4 mėnesius, po ko, pasibaigus vasaros sezonui, prekių tiekėja atvyko ir savarankiškai pasiėmė iš prekybos vietos prekes. Jokių dokumentų dėl atsiėmimo tarp šalių sudaryta ir pateikta nebuvo, taip pat dėl pateikto pirminio prekių kiekio jokių dokumentų atsakovui pateikta nebuvo. Atsakovas už pateiktas prekes su tiekėju atsiskaitė. Tačiau ieškovas išrašė naujas papildomas sąskaitas, kurių su atsakovu nederino.“ Atkreipė dėmesį, jog pirmuose dviejuose mokėjimo nurodymuose sumokėta suma nėra apvali, jų mokėjimo paskirtis yra konkrečių dviejų seniau išrašytų sąskaitų faktūrų apmokėjimas, dėl kurių ieškovas neturi pretenzijų. Tačiau, jei atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs ir kaip jis pats teigia nebuvo gavęs PVM sąskaitų faktūrų Nr. 18092, 18103, lieka neaišku už ką atsakovas 2018-08-09 sumokėjo 150 Eur pardavėjui, kurio paskirtyje abstrakčiai nurodoma, jog mokėjimas atliekamas pagal sutartį. Sumokėta pinigų sumą yra apvali. Atsižvelgiant į tai, yra labiau tikėtina, jog pardavėjas perdavė atsakovui PVM sąskaitose faktūrose Nr. 18092, 18103 nurodytas prekes, nes atsakovas atliko mokėjimą. Dėl aplinkybės ar pardavėjas atsiėmė dalį prekių ir atsakovas 150 Eur sumokėjo už neatsiimtų prekių dalį, pasakė, tai kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie pakvitavimą, jog prekės būtų grąžintos pasirašytinai. PVM sąskaita faktūra 217,2 Eur sumai buvo išrašyta 2018-06-19, o pardavėjo buhalterinėje apskaitoje 2018-08-10 yra apskaityta 67,2 Eur skolos likutis pagal 2018-06-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18092, t. y. 150 Eur suma ši PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta. Mažai tikėtina, jog pardavėjas iš atsakovo atsiėmė prekių dalį pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 18092, 18103, tokia dalimi, jog atsakovo skola buvo likusi lygiai 150 Eur dydžio, nes prekių kainos nėra apvalios. Vertindamas byloje esančius įrodymus ir kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei jų visumą, teismas nustatė, kad pardavėjas perdavė atsakovui prekes nurodytas PVM sąskaitose faktūrose Nr. 18092, 18103 ir pardavėjas šių prekių neatsiėmė iš atsakovo, o atsakovas už šias prekes atsiskaitė iš dalies sumokėjęs 150 Eur.
8. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo prievolę sumokėti 763,83 už jam perduotas prekes pagal šalių sudarytos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu perduotas prekes ir už jas išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 18092, 18103, tačiau yra sumokėjęs 150 Eur, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir jo naudai iš atsakovo priteistina 613,82 Eur skola.
9. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio kompensacines palūkas už laiku neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18103, kuri buvo išrašyta 546,63 Eur sumai, už laikotarpį nuo 2018-07-29 iki 2019-02-25 yra tenkintinas ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 18,96 Eur (apskaičiuojama 546,63*0,06/365*211). Ieškovo reikalavimas priteisti pagal 2018-06-19 PVM Sąskaitą – faktūrą Nr. 18092 (neapmokėtas likutis 67,20 Eur) už laikotarpį nuo 2018-06-19 iki 2018-07-19, viso 2,44 Eur yra tenkintinas iš dalies, kadangi pagal pirkimo pardavimo sutarties 3.3 p. atsakovui turi piniginę prievolę apmokėti jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jos išrašymo, dėl to ieškovui priteistina 0,30 Eur (apskaičiuojama 67,2*0,06/365*27). Iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 19,26 Eur kompensacinių palūkanų, vietoje jo reikalaujamų 21,4 Eur.
10. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 40 Eur neteisminio skolos išieškojimo išlaidų tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kadangi tai įstatyminė skolininko prievolė atsirandanti praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditoriui, kai sandoris yra komercinis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliantas (ieškovas) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-16 sprendimą Nr. e2-11099-499/2019 dalyje, kurioje nuspręsta atmesti ieškovo prašymą dėl 121,20 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo; prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės: 613,82 EUR skolą; 19,26 EUR kompensacinių palūkanų; 40,00 EUR išlaidas, susijusias su neteisminiu skolos išieškojimu; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 184,40 EUR bylinėjimosi išlaidų (48,40 EUR už pareiškimo parengimą, 121,00 EUR už ieškinio parengimą ir 15,00 EUR žyminio mokesčio). Priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nurodė, kad teismui kartu su ieškiniu pateiktame 2019-02-20 mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta, kad šiuo mokėjimo pavedimu apmokama PVM sąskaita-faktūra Nr. LB 0002881. PVM sąskaita-faktūra Nr. LB 0002881 buvo išrašyta už procesinių dokumentų parengimą kitoje civilinėje byloje. Šioje civilinėje byloje ieškovas, be kita ko, pateikė 2019-02-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LB 0002892, kuri buvo išrašyta už procesinių dokumentų parengimą civilinėje byloje Nr. e2-11099-499/2019 pagal ieškovo ieškinį atsakovei. Taigi akivaizdu, kad, kreipiantis į teismą su ieškinių dėl skolos priteisimo iš atsakovės, per klaidą buvo pateiktas dokumentas iš kitos civilinės bylos.
11.2. Pagrįsdama savo reikalavimą į 121,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu šioje civilinėje byloje, ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia 2019-02-22 mokėjimo pavedimą, kuriuo buvo apmokėta 2019-02-22 PVM sąskaita-faktūra Nr. LB 0002892.
12. Apeliantas (atsakovas) UAB „Baltic stores“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11099-433/2019 panaikinti ir ieškinį kaip neįrodytą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodė, kad ginčo byloje sutartinių santykių šalimi laikytina tik atsakovo pusė, ieškovas tik perėmė reikalavimus pagal sutartį, ir jokių pagrįstų ar įrodomąją reikšmę turinčių aplinkybių paaiškinti negalėjo. Taip pat teismas negalėjo vertinti kaip įrodomąją reikšmę turinčių tokių ieškovo paaiškinimų, kai pastaroji šalis nebuvo sutartinių santykių dalyve vertinant LR CPK nuostatas ir teismų praktikoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą.
12.2. Pažymėjo, kad šalis siekianti įrodyti, kad pateikė prekes ir pristatė jas kitai šaliai turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o tiesiog nesuderintų ir nepasirašytų sąskaitų pateikimas, neįrodo aplinkybių, kad tikrai tam tikras prekių kiekis buvo pristatytas atsakovui. Neįrodžius tokių aplinkybių, nepakankama remtis tik išrašyta sąskaita faktura, pateikta jau po to, kai buvo nutraukta sutartis.
Atsiliepimas
13. Ieškovas UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą
13.1. Nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas būtų netinkamai perėmęs Pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti prisiimtą pagrindinę prievolę ir su šia teise susijusias teises. Visus dokumentus, duomenis, paaiškinimus ir kt. ieškovas gavo iš pradinio kreditoriaus ir teismui pateikė neiškraipydama šių dokumentų, duomenų, paaiškinimų.
13.2. Pažymėjo, kad pradinis kreditorius atsakovei išrašydavo PVM sąskaitas- faktūras tik už parduotas arba pradiniam kreditoriui negrąžintas prekes. Prekės, nurodytos 2018-06-19 PVM sąskaitoje- faktūroje Nr. 18092 ir PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 18103 buvo pristatytos ne per vieną kartą. PVM sąskaitos-faktūros nebuvo išrašomos toms prekėms, kurios atsakovei nebuvo pristatytos arba kurias atsakovė grąžino pradiniam kreditoriui. Jeigu kažkokios prekės buvo grąžintos pradiniam kreditoriui, buvo pasirašomas prekių grąžinimo aktas, vienas prekių grąžinimo aktas buvo skirtas pradiniam kreditoriui, kitas – atsakovei.
13.3. Nurodė, kad atsakovei 2018-06-19 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 18092. Atsakovė apmokėjo dalį šios PVM sąskaitos- faktūros, todėl skolos likutis pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą yra 67,20 EUR. Atsakovei 2018-06-29 buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 18103. Atsakovė visiškai neapmokėjo šios PVM sąskaitos-faktūros, todėl skolos likutis pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą yra 546,62 EUR. Bendras skolos likutis pagal Atsakovei išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas- faktūras yra 613,82 EUR.
13.4. Nurodė, kad atsakovė, teigdama, kad skolos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 18092 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 18103 nėra, į bylą nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 18092 ir PVM sąskaitą- faktūrą Nr. 18103 grąžino pradiniam kreditoriui, taip pat atsakovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė atsiskaitė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Baltic stores“ ieškovui UAB „Legal Balance“ 613,82 Eur skolą, 19,26 Eur kompensacines palūkanas, 40 Eur išlaidas susijusias su neteisminiu skolos išieškojimu, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (673,08 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-11-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį kitoje dalyje dėl 2,14 Eur kompensacinių palūkanų ir 121,2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Apra“ ir ieškovas sudarė 2018-08-28 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-08/152, kurioje sutarta, kad UAB „Apra“ ieškovui perleidžia 613,82 Eur reikalavimo teisę į skolą, kartu su ja susijusiais aksesoriniais reikalavimais, atsakovo atžvilgiu, kurios pagrindas 2018-08-10 skolų suderinimo aktas. Ieškovas reikalavimo perleidimo sutartį ir pranešimą apie reikalavimo sutartį pateikė atsakovui 2018-08-31. Pardavėjas ir atsakovas 2018-02-20 sudarė pirkimo pardavimo sutartį pagal kurios 1.1.1. p. pardavėjas įsipareigojo perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, o pagal sutarties 1.2.1. p. pardavėjas turi teisę reikalauti, jog pirkėjas priimtų prekes ir sumokėtų šioje sutartyje nustatytą kainą. Pagal sutarties 3.3 p. apmokėjimas, už prekes turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo konkrečios PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Pardavėjas atsakovui 217,2 Eur sumai 2018-06-19 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18092 ir 546,63 Eur sumai 2018-06-29 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18103. Atsakovas pardavėjui yra sumokėjęs 2018-04-30 – 451,33 Eur už PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18037, 2018-07-18 – 370,87 Eur už PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18050. Atsakovas taip pat atliko 150 Eur banko pavedimą pardavėjui 2018-08-09, mokėjimo paskirtyje nurodęs „Pagal sutartį“.
17. Ginčas tarp šalių kilo dėl aplinkybės ar pardavėjas perdavė prekes pirkėjui, už kurias išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 18092 ir 18103.
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Sistemiškai nagrinėjant LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Prekių tiekimu yra laikoma prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Iš to seka, kad PVM sąskaita faktūra turi būti įformintas prekių perdavimas kitam asmeniui. Tačiau PVM sąskaita faktūra pati savaime negali patvirtinti prekių perdavimo fakto. Sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose įvairių sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip dokumentai, kuriais kreditorius įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus. Bet kokiu atveju vien išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepakanka, kad kreditorius turėtų galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti tam tikrų pinigų sumų iš skolininko.
20. Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių perdavimas pirkėjui pagal pirkimo – pardavimo sandorį turi būti realus. Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo pirkėjui, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, priėmimo-perdavimo kvitus ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Tai yra pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti prekių perdavimo faktą ir jo realumą tenka pardavėjui (nagrinėjamu atveju ieškovui).
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateikė sąskaitas faktūras, kurios nėra pasirašytos nei vienos šalies, todėl galima teigti, kad prekių perdavimas neįvyko, be to atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dalis prekių buvo pristatyta, už dalį prekių atsiskaityta, kitas prekes tiekėjas iš atsakovo atsiėmė. Nesant kitų įrodymų apie tai, kad tiekėjas neatsiėmė prekių, priimtinas atsakovo paaiškinimas dėl šios aplinkybės ir juo remiantis darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kad prekės liko atsakovui ir dėl to jis turi pareigą apmokėti už jas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad ieškovas neįrodė, kokia prekių apimtis buvo pristatyta.
22. Tuo atveju, jeigu prekės buvo perduotos o vėliau atsiimtos, tiek ieškovas tiek atsakovas turėjo išrašyti prekių grąžinimo aktą, kurio byloje nėra. Pažymėta ir tai, kad byloje yra nustatytos aplinkybės tokios kaip: atsakovas pardavėjui yra sumokėjęs 2018-04-30 – 451,33 Eur už PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18037, 2018-07-18 – 370,87 Eur už PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18050. Atsakovas taip pat atliko 150 Eur banko pavedimą pardavėjui 2018-08-09, mokėjimo paskirtyje nurodęs „Pagal sutartį“. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad atsakovas atsiskaitė už tiek prekių kiek gavo.
23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas tinkamai neįgyvendino jam tekusios įrodinėjimo pareigos, o jo pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovas pristatė atsakovui prekes, nurodytas ginčo PVM sąskaitose faktūrose (CPK 178, 185 straipsniai).
24. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Ieškovas UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-16 sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta atmesti ieškovo prašymą dėl 121,20 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė, bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju turi būti priteisiamos iš ieškovo atsakovui todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Atsakovas UAB „Baltic stores“ pateikė 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą 200 Eur sumai – bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. Teismas pažymi, kad dokumento patvirtinančio pinigų sumokėjimą byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme apeliacinės instancijos teismas nepriteisia.
28. Atsakovas UAB „Baltic stores“ bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo UAB „Baltic stores“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.