Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje;

V. V. (17 metų), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji E. T. ir nepilnametis V. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. lapkričio 11 d. apie 12 val. 31 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia suėmė už kaklo ir smaugė M. Ž., kuris yra V. V. brolis, sudavė M. Ž. nenustatytą kiekį smūgių kumščiu į galvą ir veidą, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. T. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad girtavo keturiese. Išgėrė 1 litrą degtinės, kurią parvežė M. Ž. Jis tą dieną jau buvo gėręs sidro. Kambaryje kilo žodinis konfliktas tarp jo, V. V. ir M. Ž. dėl cigarečių pakelio. Vieną arba du smūgius sudavė M. Ž. kumščiu į veidą ir galvą. V. V. savo broliui smūgiavo kumščiais ir jį smaugė, tačiau jie nesitarė ir neplanavo M. Ž. mušti. Neprisimena, ar laikė M. Ž. galvą, kai jį mušė V. V. Blaivas taip nebūtų pasielgęs. Po konflikto kalbėjo su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, susitaikė. Gailisi dėl savo poelgio. Anksčiau teistas nebuvo. Dirba atsitiktinius darbus.

Nepilnametis kaltinamasis V. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad E. T. viską parodė teisingai. Konfliktas įvyko dėl cigarečių pakelio. Kumščiais M. Ž. pataikė į galvą ir nosį. Brolio atsiprašė. Susitaikė. M. Ž. neturi pretenzijų. Labai gailisi, kad sumušė brolį. Anksčiau su broliu tik apsižodžiuodavo. Išgertas alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Blaivas taip nebūtų elgęsis. Planuoja mokintis profesinio rengimo centre. Savarankiškų pajamų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: tarnybiniu pranešimu, medicinos dokumentų išrašu, blaivumo testais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad kaltinamieji pasakė tiesą. Patyrė tik fizinį skausmą. Pas medikus nevyko. Kaltinamiesiems atleido ir pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutiktų, kad byla būtų nutraukta susitaikius su kaltinamaisiais.

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2016-11-11 V. V. savo brolio M. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jame užfiksuotas pasireiškusio smurto pobūdis (b. l. 11-14).

Iš 2016-11-11 VšĮ „Šakių ligoninė“ medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad M. Ž. diagnozuota: girtumas, galvos sumušimas, daugybiniai nubrozdinimai-sumušimai, dešinio žąsto, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje juosmens pusėje, kairio žąsto vidinėje pusėje (b. l. 17).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2016 m. lapkričio 11 d. 13 val. 18 min. kaltinamajam V. V. buvo nustatytas 2.57 promilių neblaivumas (b. l. 18).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2016 m. lapkričio 11 d. 13 val. 23 min. nukentėjusiajam M. Ž. buvo nustatytas 2.26 promilių neblaivumas (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. T. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas, kadangi kaltinamasis M. Ž. ne vieną kartą suduodamas į veido sritį bei jį smaugdamas sukėlė fizinį skausmą. O ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio kaltinamojo V. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis savo broliui M. Ž. ne vieną kartą suduodamas į veido sritį bei jį smaugdamas sukėlė šiam fizinį skausmą.

Kadangi kaltinamieji E. T. ir V. V. duodami parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe.

Kaltinamųjų E. T. ir V. V. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, neteisti, nėra duomenų, jog jie anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleisti, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jiems atleido ir jokių pretenzijų nereiškia, teismo posėdžio metu tai patvirtino pats nukentėjusysis paaiškindamas, kad kaltinamiesiems atleido ir susitaikė su jais, jokių pretenzijų neturi, šiuo metu santykiai tarp jų geri, E. T. mokosi, V. V. gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad E. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Teismas taip pat konstatuoja, kad yra nustatytos BK 93 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti nepilnametį kaltinamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam atsiprašius nukentėjusiojo asmens ir su juo susitaikius (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pripažinus savo kaltę bei gailintis padarius nusikalstamą veiką (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vienas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri, tikėtina, kaltinamąjį sulaikys nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, skyrimas kaltinamajam E. T. šiuo atveju nėra tikslingas, kadangi kaltinamasis mokosi, jo veiksmai buvo sąlygoti neblaivumo, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, paties kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BPK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

BK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje nustatytas auklėjamojo poveikio priemones. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį atleidus V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant paskirto apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, tai turėtų teigiamo įtakos nepilnamečio elgesiui (BPK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam E. T. išaiškintina, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis V. V. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2016-11-11 12 val. 50 min., paleistas 2016-11-12 13 val. 03 min. (b. l. 42-43, 60-61). Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (b. l. 57-59).

Kaltinamasis E. T. BPK 140 straipsnio pagrindu sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinis įrodymas – iešmas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalis) (b. l. 32, 33).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. T. BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. V. BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant paskirto apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Baudžiamąją bylą Nr. N1-184-829/2016 nutraukti.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsigaliojus.

E. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių neskirti.

Daiktinį įrodymą – iešmą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.