Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB ,,Cramo“ atstovui advokatui Sauliui Zališauskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Cramo“ ieškinį atsakovui UAB „MAYER&JOHN“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, ir priteisė iš atsakovo UAB „MAYER&JOHN“ 673,62 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus, 62 ct) skolą, 26,58 Eur (dvidešimt šešis eurus, 58 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (700,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,13 Eur (vieną šimtą trylika eurų, 13 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Cramo“, naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. liepos 29 d. gauti ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. priimti atsakovo ,,MAYER&JOHN“ prieštaravimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 28 d. priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas taikiai, tokiu būdu išvengiant abiejų šalių papildomų bylinėjimosi išlaidų patyrimo. Dėl savo šiuo metu susiklosčiusios pakankamai nepalankios padėties (be kita ko, finansinės), atsakovas prieštaravimų teikimo dieną neturi galimybių įvykdyti preliminarų teismo sprendimą, tačiau artimiausiu metu ketina kreiptis į ieškovą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės, kuria būtų užbaigiama ši nagrinėjama byla. Siūlydamas taikos sutarties sąlygas, atsakovas sieks įsipareigojimų ieškovui įvykdymo kuo operatyviau, vykdymą išdėstant abiems šalims priimtinais terminais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Saulius Zališauskas palaikė ieškinio reikalavimus, jame nurodytais argumentais, papildomai prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Cramo“ ir atsakovas UAB „MAYER&JOHN“ 2018 m. rugsėjo 28 d. sudarė mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. IMN 220180672, pagal kurią perdavimo aktais Nr. 700196330, Nr. 700198560, Nr. 700199297, Nr. 700199371 atsakovui buvo perduota statybinė įranga. Pagal mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį, ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovui statybinę įrangą bei suteikti paslaugas, o atsakovas už išnuomotą statybinę įrangą bei suteiktas paslaugas įsipareigojo tinkamai apmokėti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas statybinės įrangos nuomos paslaugas bei kitas atsakovo užsakytas paslaugas atsakovui pagal sutartį suteikė tinkamai ir laiku. Ieškovo prievolių tinkamą įvykdymą patvirtina ieškovo ir atsakovo pasirašyti įrangos perdavimo – priėmimo aktai Nr. 700196330, Nr. 700198560, Nr. 700199297, Nr. 700199371. Tuo pagrindu ieškovas už išnuomotą statybinę įrangą atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas iki nurodytų terminų su ieškovu neatsiskaitė, dėl išnuomotos įrangos jokių pretenzijų nepareiškė, dėl to liko skolingas 673,62 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsakovas savo prieštaravimuose iš esmės pripažįsta, kad yra skolingas ieškovui, dėsto argumentus apie sunkią finansinę atsakovo padėtį. Dėl šių atsakovo argumentų teismas pažymi, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, už ieškovo suteiktas paslaugas su pastaruoju neatsiskaitė (CK 6.59 straipsnis), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti – priteisti iš atsakovo 673,62 Eur skolą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl 673,62 Eur skolos iš atsakovo priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje jį naikinti ar keisti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.256 straipsnį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Aukščiau minėta Sutartimi (5.6 punktas) šalys susitarė, kad atsakovas laiku neatsiskaitęs su ieškovu, moka 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui tinkamai ir laiku neįvykdžius pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 26,58 Eur dydžio delspinigius yra pagrįstas ir teisėtas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. preliminariu sprendimu priteistų procesinių palūkanų nurodytina, kad procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į nurodytas normas bei tai, kad atsakovas nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 700,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisėtas bei pagrįstas ir tenkintinas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje ieškovo atstovas rengė ieškinį, turėjo vykti į teismo posėdį ir dalyvauti jame. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovo atstovas, atsakovui išreiškus poziciją dėl taikos sutarties sudarymo, mėgino su atsakovu susisiekti dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau atsakovas į siunčiamus elektroninius laiškus nereagavo, nors reikšdamas prieštaravimą dėl preliminaraus teismo sprendimo deklaravo siekį ginčą spręsti taikiai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, be kita ko, įvertinęs ir atsakovo procesinį elgesį šioje byloje, teismas ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas teismas pripažįsta atitinkančiomis būtinumo, pagrįstumo, protingumo kriterijus. Patenkinus ieškovo reikalavimą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio, iš atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. preliminariu sprendimu pagrįstai priteista 113,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 98 straipsnis). Po preliminaraus sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovas patyrė dar 105,13 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios, remiantis CPK 93 straipsniu, taip pat priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 428 - 430 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

2019 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą šioje byloje palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „MAYER&JOHN“, juridinio asmens kodas 300149374, ieškovės UAB „Cramo“, juridinio asmens kodas 300031995, naudai 105,13 Eur (vieno šimto penkių eurų, 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.