- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- 1-480-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50012-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams (bausmę atlikęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2020 m. gruodžio 24 d. apie 13.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto metu mušė G. K., t. y. tyčia sudavė G. K. mediniu suoliuku vieną kartą į galvos sritį ir padarė jai poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios G. K. sveikatą.
Kaltinamasis V. S. parodė, kad jis nekaltas. Taip, kaip kalba nukentėjusioji, nebuvo, ji kalba tai, ką nori. Su G. 20 metų buvo kaimynai. Per Kūčias nėjo pas G., ko jam ten eiti, skaitė knygą namuose. Neatsimena, ar tą dieną buvo išgėręs. Kada paskutinį kartą buvo pas nukentėjusiąją, nežino. Ji pati lenda pas jį. Nėra sudavęs G. K. smūgių. G. suvaikėjusi, prasigėrusi, melagė, pati gal pargriuvo. Ji niekada neturi pinigų, vaikšto po kiemus, vagia maistą, cigaretes. Nunešė G. K. alaus „pūslę“, kad atstotų nuo jo, nes nenori jos matyti. Pas jį namuose ant stalo buvo cigarečių, kurias nukentėjusioji pavogė, kaimynai jam sakė, kad bėga G. pavogusi. Nuėjo pas G., liepė atiduoti cigaretes ir daugiau pas jį nevaikščioti, pavadino ją vagilka. Tada G. K. norėjo jam per galvą su suoleliu duoti, užsimojo, o jis atėmė suoliuką iš jos, jį pastatė ir išėjo, visa tai vyko pas ją kambaryje, virtuvėje, bet neatsimena, kada. Jei jis jai duotų atgal, tai jai „kaušas“ plyštų, smegenys ištikštų. G. retai kada būna blaivi ir nežino, ar ji buvo blaivi tą dieną. Neatsimena, kada buvo papasakotas įvykis su suoliuku, bet seniai, gal prieš 10 ar 20 metų. Nežino, kada G. sūnus pasikorė, gal prieš 20–30 metų. Ikiteisminio tyrimo metu policija nuvežė, apklausė, bet parodymų neatsimena, nieko neskaitė, pasirašė ten, kur reikėjo.
Teisme buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad psichinėmis ligomis neserga, galvos traumų, kurios įtakotų jo atmintį ar realybės suvokimą, neturėjo, jokiose įskaitose nėra registruotas, kas vyksta šios apklausos metu, supranta. Pranešimą apie įtarimą gavo, jį perskaitė, jo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta ir nori paaiškinti, kad G. K. gerai pažįsta, ilgą laiką buvo jo kaimynė, o dabar tik kartu gyvena viename miestelyje, tačiau susitinka beveik kiekvieną dieną. Pas G. galimai 2020 m. gruodžio 24 d. apie pietus buvo nuėjęs ir reikalavo grąžinti iš jo namų pavogtą cigarečių pakelį. G. K. pas jį į namus buvo atėjusi anksčiau ir jam nematant pavogė cigaretes. Tą dieną jis buvo blaivus, nes neturi pinigų, iš ko gerti, o G. buvo visiškai girta. A. G. pareikalavo grąžinti jam cigaretes, o ji jam atsakė, kad nieko nevogė ir cigarečių neduos. Pokalbio metu jis buvo įsitikinęs, kad pavogė cigaretes būtent G. K., nes pokalbio metu jos rūkyta cigaretė buvo tokios pat rūšies, kokias jis ir turėjo nusipirkęs. Jokio konflikto tarp jų neįvyko, nes ji skubėjo išeiti pas kaimynę, todėl ir jis taip pat išėjo. G. K. visoje (duomenys neskelbtini) yra žinoma kaip vagilė ir melagė, todėl mano, kad ji jį apkalbėjo dėl sumušimo. Net nebuvo prisilietęs prie G. K., jai jokių smūgių nei rankomis, nei suoliuku nesudavė. Tuo metu, kai buvo pas G. K. namuose, tai ant jos veido nematė jokių sužalojimų. G. K. nemušė, mano, kad ji susižaloti galėjo pati grūdama, nes įvykio metu buvo girta (1 t., b. l. 163–166, 173–175).
Po kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymų perskaitymo jis parodė, kad tai, kas surašyta, teisybė, nes sakė tiesą. Neatsimena, kada buvo įvykis su suoliuku. Policijos komisariate jo klausinėjo, o jis nemelavo.
Nukentėjusioji G. K. parodė, kad ji su V. S. buvo kaimynai, o dabar jis daugiau kaip už kilometro gyvena. Sunku pasakyti, dėl ko V. S. atėjo pas ją, bet tar jų prasidėjo konfliktas po to, kai jis pasakė, jog ji savo sūnų pakorė, o ji atsakė, kad jis savo žmoną pakorė. Tada kaltinamasis trenkė jai per galvą (į pakaušį) su suoliuku. Kai trenkė, skaudėjo, liko duobė, o dabar jau sugijo. Kai jai trenkė, buvo namie, daugiausiai virtuvėje būna. Anksčiau jos lyg ir nemušdavo. Kitoje gatvės pusėje gyvena seselė E. B., ji jai sutvarkė žaizdą. Neatsimena, ką V. S. darė vėliau, o ji pabėgo. Ji pati tuo metu buvo blaivi, bet nepasakys, ar jis buvo blaivus. Neatsimena, ar buvo kažkas kalbama dėl cigarečių. Neatsimena, ką pasakojo atvažiavusiems policijos pareigūnams, bet jiems nemelavo. Tikrai neatsimena, ar ji iš jo pavogė cigaretes. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė.
Teisme buvo perskaityti nukentėjusiosios 2020 m. gruodžio 24 d. duoti parodymai, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apie pietus į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jos pažįstamas V. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, kiek žino, galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje, su kuriuo yra pažįstama daug metų, nes gyvena tame pačiame kaime. Anksčiau V. S. pas ją dažnai ateidavo į svečius, kartu su juo vartodavo alkoholį. Gali pasakyti, kad V. S. yra ūmaus būdo, išgėręs būna agresyvus. Prieš maždaug 2 metus laiko V. S. išgertuvių metu yra ją sumušęs. Dėl minėto įvykio į policiją nesikreipė. 2020 m. gruodžio 24 d. apie 13.30 val. V. S. atėjęs pas ją į namus be jokios priežasties jai pasakė, kad ji neva pakorė savo sūnų, ji jam atsakė, kad jis pats pakorė savo žmoną. Po šių jos žodžių tarp jų kilo konfliktas, kurio metu, maždaug apie 13.30 val., būnant namo virtuvėje, jai stovint prie stalo, V. S. paėmęs į ranką šalia stovėjusį medinį suoliuką juo užsimojęs trenkė jai vieną kartą į galvos sritį. Dėl to pajuto fizinį skausmą galvos srityje, iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Po to ji staigiai išbėgo iš namų ir nubėgo į šalia gyvenančios kaimynės namo pavėsinę. Tuo metu matė kaip iš jos namų link (duomenys neskelbtini) gatvės pasišalino V. S.. Apie įvykį telefonu pranešė savo dukrai V. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) mieste, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Su V. S. alkoholio kartu nevartojo. Ar jis į jos namus atėjo blaivus, negali pasakyti, nes nepastebėjo. Tai viskas, ką gali pasakyti apie įvykį (1 t., b. l. 47–49).
Teisme buvo perskaityti nukentėjusiosios 2021 m. vasario 9 d. duoti parodymai, kad anksčiau duotus parodymus atsimena ir juos tvirtina kaip teisingus, nori papildyti, kad įvykio dieną ji buvo blaivi, o ar buvo girtas V., nesuprato. Įvykio dieną ji su V. S. susiginčijo, o jis supykęs jai vieną kartą trenkė suoliuku, kuris stovėjo virtuvėje prie pečiaus, į galvą, į veidą. Ji iš namų išbėgo į gatvę, palaukusi kol iš namų išeis V. S.. Po įvykio jai nebuvo kviesta greitoji medicinos pagalba, o taip pat ir vėliau nesikreipė į medikus dėl sumušimo. Ją apžiūrint teismo med. ekspertams ji pasakė, kad po įvykio buvo ligoninėje, nes susimaišė įvykius ir laiką, kuomet jie buvo įvykę. Ji pati rūko ir tabaką, ir cigaretes, tačiau niekada jų nesiskolino ar be leidimo neėmė iš V. S., mano, kad jis cigarečių net neturi. V. S. pažįsta seniai, jis ilgą laiką buvo jos kaimynas, kartu dirbo girininkijoje, tačiau vėliau jie atitolo ir šiuo metu V. S. pas ją į svečius ateina kada pats užsimano, kartu nebaliavojo (1 t., b. l. 55–58).
Teisme buvo perskaityti nukentėjusiosios 2021 m. kovo 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, kad žino, dėl ko šiandien bus apklausiama, dėl to, kad ją užgavo. Policijos pareigūnų buvo apklausta per Kūčias, gruodžio 24 d. Policijos pareigūnams nemelavo. Jos parodymai yra teisingi. Ji tvirtina savo duotus parodymus. Atėjo jis pas ją ir sako, kad ji pakorė savo sūnų, tada ji atsakė, kad jis pakorė savo žmoną. Tada jis jai trenkė su suoliuku. Suoliukas buvo virtuvėje prie pečiaus. Trenkė į kairės pusės viršutinę galvos dalį. Kai sudavė, skaudėjo. Iki šiol jaučiasi ir yra guzas. Kai jai sudavė suoliuku, ji spėjo pabėgti pas kaimynę, o V. išėjo. Jis nedidelio ūgio. Ar tą dieną jis buvo neblaivus, nepasakys. Iš jo cigarečių nebuvo pavogusi. Kai V. S. jai trenkė suoliuku, stovėjo prieš ją (1 t., b. l. 61–64).
Po nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymų perskaitymo ji patvirtino jų teisingumą.
Liudytoja V. M. parodė, kad per praeitų metų Kūčias apie 12–13 val. dienos paskambino mamai, ji buvo smarkiai susijaudinusi, pasakė jai, kad jai V. S. trenkė į galvą, sakė, kad skauda galva, ir tai, kad ji pabėgo pas kaimynę, tada ji paskambino 122 ir iškvietė policiją, po to paskambino draugei R. U., ji pasakė, kad mamai virš akies yra sužalojimas, iš ausies bėga kraujas, gumbas galvoje, vietoje nusprendė, kad greitosios medicinos pagalbos kviesti nereikia, po kelių dienų vyko į teismo ekspertizę. Mama nesakė, su kuo mušė, sakė, kad trenkė į galvą. Kas mušė, mama aiškiai pasakė, sakė buvo atėjęs V.. U. misija buvo pažiūrėti, kas mamai nutiko, kai ji nuėjo, mama buvo viena. Iš balso ir pokalbio mano, kad mama buvo blaivi, nors tą dieną atvykusi pas ją nebuvo. Anksčiau prieš 4 metus mamą V. S. buvo stipriai sužalojęs, vyko į ligoninę, 4 mėnesius gydė, bet mama atsisakė rašyti pareiškimą. Yra kartą atvažiavusi, radusi kaltinamąjį pas mamą, pasakė jam, kad jis yra nepageidaujamas, nemano, kad jie dažnai bendrauja. V. S. yra sakęs, kad dar mažai davė, reikėjo ją užmušti.
Liudytoja R. U. parodė, kad Kūčių dieną paskambino draugė V., paprašė, kad nueitų pas jos mamą, kurią primušė S., pažiūrėti, ar nereikia greitosios medicinos pagalbos. Atėjusi pas G. ją rado kieme, kadangi labai nekraujavo, tai nereikėjo greitosios medicinos pagalbos. Jis 2017 m. buvo smarkiai sumušęs nukentėjusiąją, mažų incidentų yra buvę ir daugiau. Ji labai neklausinėjo, kas atsitiko, bet G. K. sakė, kad jai davė su suoleliu V., rodė, kur trenkta, dešinės pusės antakis buvo nubrozdintas, iš kairės ausies bėgo kraujas, viršugalvyje buvo gumbas, pati tą diena S. nematė. Nukentėjusioji minėjo, kad V. S. sakė, jog jos vaikas pasikorė, bet nežino, ar buvo kalbama apie cigaretes. G. K. tą dieną buvo blaivi. Girdėjo, kaip G. K. bendravo su policijos pareigūnais, jiems rodė, kad virtuvėje sudavė, dar buvo priėjęs kaimynas. Nukentėjusioji kaltinamąjį vadina „V.“, „B.“.
Liudytoja L. Ž. parodė, kad, kiek prisimena, atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur laukė nukentėjusioji K., kuri ir nurodė įvykio aplinkybes. Išsiaiškino, kad įvykis įvyko prieš 20–30 min., bet kokios buvo konkrečios įvykio aplinkybės, nurodyti negali. Prisimena, kad matė kruviną ausį, turbūt nurodė apklausos metu, kuri ausis buvo kruvina. Tuo metu S. nebuvo. Išsiaiškino, dėl ko buvo iškviesta policija, kiek prisimena, pranešimas skambėjo, kad kaimynas sumušė pranešėjos motiną, dukra kvietė policiją. K. skundėsi, kad smūgis buvo į galvą, daugiau nieko nematė, tik kruviną ausį, kitų sužalojimų neatsimena. Smūgis buvo su mediniu suoliuku. Kartu vykusi kolegė apžiūrėjo įvykio vietą, įvykio vieta buvo namo virtuvėje, prie stalo, ten buvo nurodytas suoliukas. Pasakyti negali, ar buvo ant suoliuko kraujo, nes įvykio vietos apžiūrą atliko kolegė. Alkoholio kvapo nuo nukentėjusiosios nesijautė, nepasirodė, kad ji būtų apsvaigusi nuo alkoholio, nes nesvirduliavo, elgėsi adekvačiai, dėl to blaivumas nebuvo nustatinėjamas. Forminant įvykį nukentėjusioji pradėjo painioti įvykio aplinkybes, išgyveno dėl suoliuko, prašė kuo skubiau grąžinti suoliuką. Kiek žino, tiek nukentėjusioji, tiek įtariamasis vartoja alkoholį kartu, o konfliktas įvyko galimai dėl to, kad vienas kitą kaltino dėl privedimo prie žmogžudystės. Apie cigaretes ir rūkymą tuo metu kalbos nebuvo. Kaltinamojo asmenybę įvardino, nurodė jo vardą, pavardę ir kur gyvena. Į įvykio vietą dar buvo atėjusi G. K. kaimynė, kuri atnešė nukentėjusiosios dokumentą, nes dukra jį palieka pas tą kaimynę, bet, kaip išsiaiškino, įvykio ji nematė. Įtariamojo ieškojo nukentėjusiosios minėtose vietose, bet jo tą dieną nerado. Nukentėjusioji pagalbos atsisakė, iš jos priėmė pareiškimą.
Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. gruodžio 24 d. dirbant kartu su tyrėja D. K. apie 14 val. iš Panevėžio apskrities operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjos motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso neatsimena, sumušė kaimynas. Važiuojant į įvykio vietą jos susisiekė su pranešėja, kuri paaiškino, kad jos motina jau nebe pirmą kartą buvo sumušta to paties kaimyno, paskutinis kartas buvo prieš kelis metus ir tada sumušimas buvo stiprus ir reikalaujantis gydymo, tačiau tą kartą į policiją nesikreipė. Taip pat pranešėja nurodė, kad motinai medikų nereikia, o pati į įvykio vietą atvykti atsisakė. Nuvykus budėtojo nurodytu adresu jas pasitiko į kiemą išėjusi moteris, kuri, kaip suprato, ir buvo nukentėjusioji. Moteris papasakojo, kad prieš pusvalandį ją sumušė į svečius atėjęs jos kaimynas, pažįstamas. Moteris įvardino kaltininko vardą, tačiau pavardės neatsiminė, taip pat paaiškino, kur tas asmuo gyvena. Tikslinant įvykio aplinkybes moteris paaiškino ir parodė į virtuvėje prie stalo stovintį suoliuką, kad būtent su juo kaimynas jai sudavė vieną kartą į galvą, dėl ko jai iš ausies buvo išbėgęs kraujas, tačiau konkrečios vietos neparodė ir nenurodė. Apie ant kaktos matomą nubrozdinimo rausvos spalvos žymę moteris nepaaiškino, aplinkybių nepasakojo. Dokumentuojant įvykį ir bendraujant su nukentėjusiąja nebuvo jaučiamas alkoholio kvapas, jos judesiai buvo koordinuoti, kalba rišli ir suprantama, kas nėra būdinga girtiems asmenims, todėl nukentėjusios moters blaivumas nebuvo nustatinėjamas. Pasiteiravus, ar nukentėjusioji pageidauja, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji nurodė, kad nereikia ir tokios pagalbos nereikalavo. Nukentėjusiajai K. buvo išduota užduotis kreiptis pas teismo med. ekspertus. Vėliau nuvyko į galimai įtariamojo gyvenamąją vietą, tačiau neradus jo grįžo į tarnybą (1 t., b. l. 85–88).
Po parodymų perskaitymo liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
2020 gruodžio 24 d. gautas nukentėjusios G. K. protokolas-pareiškimas, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apie 13.30 val. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jos pažįstamas V. S. žodinio konflikto metu namo virtuvėje, jai stovint prie stalo, paėmęs į ranką šalia stovėjusį medinį suoliuką, juo užsimojęs trenkė jai vieną kartą į galvos sritį. Dėl V. S. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo V. S. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 5–6).
2020 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkame iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdami į kairę, ties namu (duomenys neskelbtini), patenkame į vidinį namo kiemą. Namas dviejų aukštų šviesios spalvos plytų. Į namo vidų patenkame pro vidiniame kieme esančias rudos spalvos duris. Patenkame į koridorių, o iš jo į kambarį (virtuvę). Kambaryje prie sienos kairėje pusėje pastatoma spintelė, kairėje pusėje nuo spintelės pastatyta lova, virš jos sienoje langas. Nuo jo dešinėje pusėje stovi pilkos spalvos šaldytuvas. Nuo jo dešinėje pusėje medinis stalas, šalia kurio trys kedės. Nuo stalo dešinėje pusėje prie sienos krosnis. Nuo krosnies dešinėje pusėje durys į kitą kambarį. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas medinis suoliukas. Kitų pėdsakų, reikšmingų ikiteisminio tyrimo tyrimui, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 15–29).
Iš 2021 m. vasario 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas medinis suoliukas, kuris yra keturių kojų, 29 cm aukščio, sėdimoji dalis – stačiakampio formos, 20 cm pločio, 40 cm ilgio, kurios viduryje matyti ovalo formos, 3x10 cm išmatavimų kiaurymė, o sėdimosios dalies kampuose matyti keturių kojų viršaus įtvirtinimas. Sėdimosios dalies viduryje, ties kiauryme, matyti tamsios spalvos dėmė. Suoliukas senas, stipriai nudėvėtas (1 t., b. l. 30–35).
2021 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas (A – 112 operatorius, B – pranešėjas): A - 112,B - Laba diena, A - Sveiki, B - Norėjom tokios pagalbos užregistruoti įvykį Panevėžio rajone sumušė mano mamą atėjęs kaimynas, A - prieš kiek laiko? B - Kok pusvalandį atgal, A - Panevėžio rajonas, seniūnija, kaimas? B - (duomenys neskelbtini), A - Taip, ir pati (duomenys neskelbtini)pone? B - Taip, (duomenys neskelbtini), A - Yra (duomenys neskelbtini) miestelis arba viensėdis, B - Miestelis, A - Miestelis ir kokia gatvė? B - (duomenys neskelbtini), A - (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)? B - (duomenys neskelbtini). A - Ir namo numeris? B - 9, A - O butas? B - Čia nuosavas namas, A - Prieš trisdešimt minučių, taip? B - Maždaug taip, A - Kaimyno vardą, pavardę žinot, iš kurio namo? B - Žinom, adreso tai nepasakysiu, V. S., A - Kaip pavardė dar kartą ? B – S., A - O jūsų mamai kiek metų? B - (duomenys neskelbtini), A - Jai medikų pagalbos reikia? B - Na žinokit apžiūrėjo ten vietoj kaimynai, kaip ir nieko, ten prie akies ir nu ausis kruvina, nu šiaip, šiaip kaip ir pagal pirmines apžiūras gal ir nereikia, A - O jūs ne vietoje? B - Ne, aš ne vietoje, aš esu (duomenys neskelbtini), dabar gi keliai uždaryti, aš ne vietoje, bet tiesiog nuėjo žmonės pažiūrėti, A - Supratau, o tai gal medikus iškviesti, kad apžiūrėtų mamą? B - Nu aš pati su ja kalbėjau, sakė, kad nereikia, A - O tas kaimynas neblaivus? B - negaliu atsakyti į šį klausimą, A - Bet ten mama parodys kur jis gyvena, kas toks? B - Jinai žino, jo, A - Jinai rašys pareiškimą? B - Nu žinokit dėl to ir skambinam, nes iš tikrųjų ne pirmas kartas, yra anksčiau stipriai sužalojęs, tačiau tada atleidom, o dabar nežinom, jis neprognozuojamas, A - Tai rašys mama pareiškimą? B - Norėčiau, kad rašytų, jeigu jūs ten aišku padėsit jai, jeigu pareigūnai padės, A - Ir jūsų vardas, pavardė? B - V. M., A - Gerai pranešame policijos pareigūnams ir jie susisieks su jūsų mama, o sakykit ar jūsų mama neturėjo kontakto su Corona virusu? B - Nu ne iki šiol, viena gyvena, tai ne, A - Neturi, tai gerai, pranešu policijos pareigūnams, B - Ar dabar pas ją nuvyks ar mane informuos? A - Paskambins jums, B - Labai ačiū, A - Dėkui jums. Įrašo trukmė - 3.02 min. (1 t., b. l. 109–112).
2021 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 3 vaizdo ir garso įrašai iš ,,Body“ kameros Nr. BOF1EC5F6F64. 1. 2020_1224_140838_005.MP4 24 gruodžio 2020, 12:13 įraše matyti fiksuotas kameros PNV_5F6F64 realus laikas 2020/12/24 14:08 ir fiksuotas vaizdas, kad policijos pareigūnės nuosavo namo kieme kalbasi su dviem moterimis, viena jų – senyvo amžiaus moteris (iš bylos duomenų žinoma kaip K.), kita – kaimynė (suprantama iš vėliau vykusio pokalbio turinio, prižiūrinti K., paprašyta dukros V.). Pokalbio pradžioje kaimynė aiškina, kad „tas veikėjas (suprantama, kad kalba vyksta apie S.) jau nebe pirmą kartą ją (K.) primuša, jie kartu geria, praeitą kartą, tai buvo priplumpinęs gerai, reikėjo...“. Pareigūnė teiraujasi, ar įvykis įvyko šiandien, ar šiandien kartu gėrė? K. atsako, kad „niekur aš su juo negeriu, et šiandien buvo atėjęs į namus ir trenkė“. Vėliau atsakydama į policijos pareigūnių klausimus K. šiek tiek detaliau papasakojo, kad ji su pas ją į namus atėjusiu kaimynu apsižodžiavo ir jis su virtuvėje buvusiu suoliuku trenkė jai į galvą (rodo ranka į pakaušį), po ko ji išlėkė į gatvę, kur ją pamatė kaimynas K.. Tuo pačiu metu prie pareigūnų ir nukentėjusiosios prieina vyras, kuris paaiškina, kad jis ir yra kaimynas K., tačiau paties įvykio nematė, o grįždamas po darbų namo gatvėje matė kaimynę K., kurią pakalbinus sužinojo, kad kaimynė buvo sumušta. Taip pat policijos pareigūnė teiravosi ir kaimynės R. U., kuri visą laiką įrašo metu buvo šalia K. atvykus policijos pareigūnams, ar ši matė įvykį. R. U. atsakė, kad paties įvykio taip pat nematė, o atėjo pas K. telefonu paprašyta K. dukros bei paaiškino, kad K. net neturi dokumentų, juos paėmusi dukra, nes motina piktnaudžiauja alkoholiu. Įrašo trukmė – 5.01 min. 2. 2020_1224_141339_006.MP4 24 gruodžio 2020, 12:18 įraše matyti fiksuotas kameros PNV_5F6F64 realus laikas 2020/12/24 14:13 ir matyti, kad įrašas tęsiamas, kuriame matyti pokalbio tęsinys, kuomet policijos pareigūnės teiraujasi nukentėjusios, ar ši žino ir gali nurodyti, kur gali būti ar gyvena kaltininkas. Kaimynė R. sako, kad V. S. (V.) gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, o K. pradeda aiškinti, kad kaltininkas anksčiau gyveno kaimynystėje, pažįsta jį labai seniai, anksčiau nesipyko. Pareiškimo rašyti nenori, nes bijo, kad keršys, pati nesiryžta to daryti ir laukia dukros, tačiau, pasak pareigūnės, dukra į įvykio vietą atvykti atsisakė, todėl dėl pareiškimo rašymo reikia apsispręsti pačiai nukentėjusiajai. Įrašo trukmė – 5.01 min. 3. 2020_1224_141838_007.MP4 24 gruodžio 2020, 12:23 įraše matyti fiksuotas kameros PNV_5F6F64 realus laikas 2020/12/24 14:18 ir matyti, kad tęsiamas pokalbis tarp policijos pareigūnių ir nukentėjusiosios bei ją prižiūrinčios kaimynės apie nuolat besikartojančią situaciją, kad K. kartu su S. geria, konfliktuoja, po ko K. būna ne retai sumušta, tačiau pati įsileidžia S. į namus. Dėl ankstesnių sumušimų į policiją nebuvo kreiptasi. Vėliau įraše matyti, kad kaimynei kažkas paskambina telefonu, o pasikalbėjusi perduoda telefoną K., komentuodama, kad skambina K. dukra ir nori su ja kalbėti. K. po pokalbio su dukra pareiškia, kad pareiškimą rašys. Vėliau nukentėjusioji pakviečiama prie policijos automobilio, kur jai paaiškinama, kad jai reikės nuvykti pas teismo ekspertus į Panevėžį ir parodyti sužalojimus, kuriuos pareigūnė garsiai įvardina, o būtent: žymė virš antakio, kraujas iš ausies, smūgis į pakaušį, kuris nekraujavo. Įrašo trukmė – 4.23 min. (1 t., b. l. 129–131).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1303/2020(05) nurodyta, kad G. K. nustatyta poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant tokiu daiktu į galvos sritį, ar panašiai mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Mažai tikėtina, kad G. K. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu G. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo G. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Nukentėjusiosios G. K., liudytojų V. M., R. U., L. Ž. parodymai, skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą turinys, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas į įvykio vietą nuvykusių policijos pareigūnių bendravimas su įvykio vietoje buvusiais asmenimis patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 24 d. nukentėjusiosios dukra iškvietė policiją, nes jai mama telefonu pranešė, kad prieš ją smurtavo jos namuose buvęs kaltinamasis. V. M. prašymu pas nukentėjusiąją nuėjo jos kaimynė liudytoja R. U., kuri tiesiogiai iš nukentėjusiosios taip pat sužinojo, kad prieš ją smurtavo kaltinamasis, kuris jai sudavė su suoliuku į galvą. Ši liudytoja matė sužalojimus ant nukentėjusiosios: užgautą antakį, kraują ausyje ir guzą galvoje. Esmines įvykio aplinkybes nukentėjusioji tą pačią įvykio dieną papasakojo ir į įvykio vietą atvykusioms policijos pareigūnėms, kurių bendravimas su nukentėjusiąja užfiksuotas vaizdo ir garso įrašuose, nukentėjusioji taip pat parodė suoliuką, su kuriuo jai buvo suduota ir kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas. Nors nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, tačiau jos parodymai apie esmines įvykio aplinkybes viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad tarp jos ir kaltinamojo jos namo virtuvėje kilo konfliktas po to, kai jie vienas kitą apkaltino jiems artimų žmonių pakorimais, tada kaltinamasis sudavė virtuvėje buvusiu suoliuku jai į galvą ir pasišalino. Specialisto išvadoje G. K. nustatyta poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje, t. y. būtent toje vietoje, kur ji ir nurodė, kad jai buvo suduota su suoliuku.
Pasisakydamas dėl kaltinamojo parodymų vertinimo teismas visų pirma pažymi, jog kaltinamasis nėra nuoseklus nurodydamas, ar įvykio dieną iš viso buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. tvirtino, kad nuėjo pas nukentėjusiąją, nes įtarė ją pavogus jo cigaretes, reikalavo jas grąžinti, tačiau po to iš nukentėjusiosios namų išėjo ir joks konfliktas tarp jų neįvyko. Teisme kaltinamasis tvirtino įvykio dieną nebuvęs pas nukentėjusiąją, be to, papasakojo visiškai naujas aplinkybes, kad tai nukentėjusioji buvo užsimojusi jam trenkti suoliuku, kurį jis iš jos atėmė, tačiau negalėjo nurodyti, kada tai įvyko. Kitos kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusioji įvykio dieną buvo neblaivi ir dėl to pati galėjo susižaloti griūdama, paneigtos specialisto išvada, jog mažai tikėtina, kad G. K. galėjo susižaloti pati griūdama, be to, visos liudytojos paneigė, jog nukentėjusioji įvykio dieną būtų buvusi neblaivi. Jokių įtarimų dėl galimo nukentėjusiosios apsvaigimo nekilo nei jos dukrai, kuri su ja telefonu bendravo, nei kaimynei, kuri pas ją nuėjo pasižiūrėti, kas nutiko, nei pakankamai ilgai su G, K. bendravusiai policijos pareigūnei L. Ž., dėl to nukentėjusiosios blaivumas net nebuvo tikrintas. Tai akivaizdžiai rodo, kad kaltinamojo iškeltos versijos prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir yra tik gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir nurodytų liudytojų parodymų patikimumu, jų suinteresuotumas duoti kaltinamajam nepalankius parodymus nenustatytas. Visi aptarti įrodymai, išskyrus jiems prieštaraujančius nenuoseklius kaltinamojo parodymus, papildo vieni kitus, tarp jų nėra jokių prieštaravimų, todėl teismas jais vadovaujasi nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, o kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Taigi teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytoje vietoje (nukentėjusiosios namuose) ir metu (2020 m. gruodžio 24 d.) kaltinamasis smurtavo prieš G. K., suduodamas jai suoliuku per galvą ir padarydamas poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje pakaušio srityje. Šis G. K. padarytas sužalojimas vertintinas kaip nežymus jos sveikatos sutrikdymas, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės (sudavimas suoliuku į galvą) neabejotinai patvirtina, kad smurtauta buvo tyčia, o ne kaip nors neatsargiai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnį, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę V. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nežymiai sutrikdyta G. K. sveikata), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, administracine tvarka nebaustas, pensininkas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant 30 parų, t. y. mažesnę už vidurkį, arešto bausmę.
Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jam pirmą kartą paskirto arešto atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas 4 mėnesių terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą. Kaltinamajam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su G. K..
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 184–185) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas skyrė gynėją kaltinamajam, nes kaltinamojo elgesys proceso metu kėlė teismui pagrįstų įtarimų dėl jo galimybės pačiam gintis, o pats kaltinamasis gynėjo nebuvo pasirinkęs. Kaltinamasis yra pensininkas, jo pajamos mažos, jis nurodė neturintis pinigų net atvykti į bylos nagrinėjimą teisme ir neatvykdavo, dėl to buvo atvesdintas. Įvertinęs tokią kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo valstybei garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant V. S. intensyvią priežiūrą ir jį įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su G. K..
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl jo gynėjo dalyvavimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.