Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Č. atstovo advokato A. B. pasirašytą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo I. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Č. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu nubausta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Kauno apylinkės teismas skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad pažeidėjai nustatytas neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo metu viršijo minimalų – 0,4 leistiną alkoholio kiekį ir konstatavo I. Č. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Skiriant bausmę teismas paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą. Apeliaciniu skundu I. Č. atstovas advokatas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.Skunde teigia, kad teismas neatliko objektyvaus įrodymų vertinimo, netinkamai vertino pažeidėjos parodymus, liudytojų parodymus, kitus rašytinius byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė rodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė bei aiškino teisės normas ir savo sprendimą grindė abejonėmis, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose.Motyvuojant apeliacinį skundą nurodo, kad I. Č. neneigė, jog tą vakarą (2016 m. gegužės 6 d.) vartojo alkoholį, tačiau pareigūnams patikrinius jos blaivumą ir nesutikdama su nustatytu lengvu girtumo laipsniu (0,46 prom.) pažeidėja kreipėsi į Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centrą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Atlikus medicininę apžiūrą 23.45 val. nustatyta – 0,18 promilės, 2016 m. gegužės 7 d. 00.05 val. – 0,11 promilės, be to 2016 m. gegužės 6 d. 23.50 val. buvo paimtas kraujo mėginys ir I. Č. kraujyje rasta 0,26 promilės etilo alkoholio, kas darytina išvada, kad I. Č. vairuoti gali. Pažeidėja sutinka, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centre atlikto pažeidėjos neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Apeliantės atstovas skundą argumentuoja ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertinami kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliantės manymu, objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, nėra ir negali būti, kadangi ji automobilį vairavo blaivi. Teismas nepagrįstai konstatavo jos kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes nustatydamas reikšmingas faktines bylos aplinkybes neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, išsamumo, liečiamumo, nuoseklumo, logiškumo, jų šaltinių patikimumo ir kitų svarbių aplinkybių, savo išvadas bei sprendimą grindė ginčytinais duomenimis, kurie neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas neteisingai vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl liudytojų T. G. ir M. T. parodymų patikimumo, apeliantės atstovas teigia, kad teismas savotiškai juos interpretavo, taip pat teismas nesiaiškino ar policijos pareigūnas T. G. turėjo teisę tikrinti neblaivumą, ar jis yra išlaikęs įskaitą ir moka teisingai naudotis alkotesteriu.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje I. Č. nubausta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,46 promilės. Ginčydama įrodymų vertinimo tinkamumą bei nurodydama teismo padarytus įstatymų normų pažeidimus, apeliantės atstovas teigia, jog ji vairavo automobilį neviršydama minimalaus (0,4 prom.) leistino alkoholio kiekio.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog I. Č. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 6 d., 22.17 val. 17.10 val., patruliai T. G. ir M. T. patruliuojant (duomenys neskelbtini) prospekte ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė transporto priemonę Mercedes - Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuojamą I. Č.. Pareigūnų T. G. ir M. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad nuo I. Č. sklido alkoholio kvapas. Vairuotojai buvo pasiūlyta atlikti blaivumo testą alkotesteriu. Prietaisas parodė 0,46 promiles. Pareigūnas T. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame vairuotoja nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi. I. Č. neblaivumas patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0394, ir nustatytas 0,46 promilių girtumas. Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, kadangi alkoholio matuoklio patikra AB „Vilniaus metrologijos centras“ buvo atlikta 2015 m. gruodžio 10 d. ir prietaisas yra tinkamas naudoti iki 2016 m. birželio 10 d. Šios nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad prietaiso tinkamumas galiojo ir ginčo teisės pažeidimo padarymo metu. Byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Savo paaiškinime, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, I. Č. nurodė, kad gailisi, apklausta pirmosios instancijos teisme pripažino padarius pažeidimą ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 6 d. buvo išgėrusi stipraus gėrimo, tačiau jautėsi visiškai adekvati. Pareigūnai paklausė ar I. Č. yra gėrusi alkoholinių gėrimų, bet ji pasakė, kad ne ir tuomet tikrino jos blaivumą. Su nustatytais alkotesterio duomenimis, kad vairavo automobilį viršijant leistiną alkoholio kiekį, pažeidėja nesutiko. Teisme nurodė, jog įvykio vakarą apie 22 val. valgė tortą, išgėrė kavos, alkoholio, parūkė ir važiavo kuomet ir buvo sustabdyta pareigūnų. Be to, pažeidėjai nebuvo leista antrą kartą tikrintis blaivumą alkotesteriu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju I. Č. ir padarė. Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centre buvo atlikta medicininė apžiūra, paimtas kraujo mėginys. Surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaiginimui nustatyti aktas Nr. 285 (toliau – medicininės apžiūros aktas), kuriame nurodyta, kad 23.45 val. nustatytas 0,18 prom. girtumas, o 2016 m. gegužės 7 d. 00.05 val. – 0,11 prom. girtumas. Minėtame akte konstatuota, jog nustatytas alkoholio vartojimo faktas. Iš specialisto išvados Nr. T-A-3401/2016(01) matyti, jog 2016 m. gegužės 6 d. 23.50 val. paėmus kraujo mėginį, rasta 0,26 prom. I. Č. kraujyje etilo alkoholio. Taigi policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir medicininės įstaigos atlikto kraujo tyrimo bei tikrinimo alkotesteriu rezultatai nustatyti skirtingu laiku, skiriasi. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad vairuotojas, vairuojantis transporto priemonę privalo būti blaivus, o ne vairuodamas automobilį ar prieš sėdant į jį, vartoti alkoholinius gėrimus. Todėl šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo būtinasis požymis - asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuotas pagrįstai, nes tai, kad daugiau nei po valandos, skaičiuojant nuo pareigūnų tikrinamo laiko, tikrinantis pažeidėjos blaivumą buvo neviršijantis leistiną 0,4 prom. alkoholio kiekio ribą, tačiau nepaneigta, kad automobilio vairavimo metu pareigūnų nustatytas pažeidėjos neblaivumas (0,46 prom.) buvo būtent tuo momentu nustatytas toks. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teimsas pažymi, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju praėjus 1 val. iš pažeidėjos organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Tai, kad praėjus 1 val. sumažėjo alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse, parodė ir medicinos įstaigoje atliktas blaivumo patikrinimas alkotesteriu. Nors apeliaciniame skunde teigia, jog Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centre atlikto pažeidėjos neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, tačiau įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą I. Č. neblaivumą - 0,46 promilės, ir medicininės apžiūros akto rezultatus, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0394 nustatytas alkoholio kiekis I. Č. – 0,46 prom., objektyviai atspindi pažeidėjos neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Tai reiškia, kad visgi automobilio vairavimo metu I. Č. buvo neblaivi.Be to, pažeidėjos neblaivumą patvirtino ir byloje apklausti liudytojais pareigūnas T. G., kuris teismui paaiškinimo, jog Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. buvo sustabdyta vairuotoja I. Č. ir patikrintas jos blaivumas automobilyje, blaivumą patikrino prevenciškai, pažeidėja prašė leisti tikrintis blaivumą antrą kartą, bet tokios teisės pareigūnai neturi. Liudytoja M. T. teisme parodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. Karaliaus Mindaugo pr. vykdė blaivumo kontrolę ir buvo sustabdyta bei patikrinta I. Č. blaivumas, kurio metu jai nustatytas neleistinas alkoholio kiekis, kuris užtraukė administracinę atsakomybę. Taip pat liudytoja patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog pažeidėja prašė dar kartą tikrintis blaivumą, bet nebuvo jai leista. Analizuotinos bylos kontekste nepasitvirtino ir skundo argumentai, jog liudytojų parodymai nepatikimi ir nenuoseklūs. Šie argumentai paneigti aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, o liudytojų parodymų analizė ir jų vertinimas sugretinus juos su kita bylos medžiaga, leidžia konstatuoti šių skundo argumentų nepagrįstumą. Be to, liudytojai anksčiau pažeidėjos nepažinojo, konfliktų neturėjo nei įvykio metu, nei iki jo, todėl ir suinteresuotumo bylos baigtimi ar pagrindo apkalbėti pažeidėją nenustatyta. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde teismas tyrė bylos aplinkybes dėl pareigūno T. G. įgaliojimų ir teisių tikrinti asmenų (apeliantės) blaivumą 2016 m. gegužės 6 d. ir apeliacinio teismo nuomone ši išreikšta kritika yra nepagrįsta.Nors apeliantės atstovas pagrįstai teigia, kad proceso metu nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių abejonių, kurios būtų vertinamos kaip neleidžiančios konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir taikyti atsakomybę už pažeidimo padarymą, nėra. Trukdančiu taikyti administracinę atsakomybę prieštaravimų bei abejonių nekelia ir tas faktas, kad bylos dokumentais nustatyta, jog praėjus tam tikram laikui po vairavimo I. Č. buvo nustatytas toks neblaivumas, kuriam esant nedraudžiama vairuoti.Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad asmens kaltė turi būti konstatuota ir įrodyta. Patikrinus skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą kaltės aspektu, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. Č. kaltė, inkriminuojant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio šaknele, tarnybiniais pranešimais, pačios pažeidėjos I. Č. parodymais, kuriais ji gailisi dėl pažeidimo, neneigė, kad vartojo alkoholį, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, specialisto išvada, medicininės apžiūros aktu bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgus į padarytą bylos analizę ir dar kartą įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai sprendė, jog ištirtų įrodymų pilnai pakako I. Č. kaltei vairavus transporto priemonę neblaiviai įrodyti.Taigi, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, byla ištirta išsamiai, teisingai įvertinta, prieštaravimai pašalinti, įrodymų vertinimo procesas atliktas nepažeidžiant vertinimo taisyklių bei nenukrypstant nuo teismų praktikos. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia.Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl apeliantės padaryto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Apeliantės atžvilgiu taikyta minimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda kas leidžia daryti išvadą, jog I. Č. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, adekvati jos padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Tokių išvadų pagrindu, I. Č. atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti galioti ir I. Č. atstovo advokato A. B. pasirašytą apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.