Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-19 · Byla Nr. N-261-5-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-19
Bylos Nr.
N-261-5-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-5/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2009 m. kovo 9 d. surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis, 2009 m. kovo 9 d., 13.10 val., Apkasų – Ulonų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 158 punkto reikalavimus. L. B. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2009 m. kovo 16 d. nutarimu L. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 125 Lt bauda.

L. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti.

L. B. paaiškino, kad jis važiavo pagrindiniu keliu. Jis buvo nuvažiavęs apie 2-3 metrus nuo sankryžos su šalutiniu keliu, iš kurio buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią ir apie 5-6 metrus nuo tos vietos, kurioje įvažiavo į pagrindinį kelią. Tuomet į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Volvo“.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamas nutarimas priimtas remiantis aplinkybėmis, kurias nurodė automobilio „Volvo“ vairuotojas ir analogiškai liudijęs asmuo.

Net ir tuo atveju, jeigu L. B. vairuojamas automobilis įvažiavo į pagrindinį kelią, kaip teigia K. P., jam jau pajudėjus nuo pėsčiųjų perėjos ir važiuojant 40-50 km/h greičiu, tai smūgis į „Mazda“ automobilį galėjo būti tik iš šono, bet ne į galą, nes atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki tos vietos, kurioje automobilis „Mazda“ įvažiavo į pagrindinį kelią, yra apie 15 metrų. Tokiu atveju automobilis „Volvo“, nuvažiuodamas apie 15 metrų atstumą turėjo išvystyti 40-50 km/h greitį, o automobilis „Mazda“ per tą laiką, kol automobilis „Volvo“ važiavo tuos 15 metrų 40-50 km/h greičiu, turėjo suspėti įsukti iš šalutinio kelio į pagrindinį ir dar pravažiuoti apie 5-6 metrus iki tos vietos, kurioje automobilis „Volvo“ atsitrenkė į automobilio „Mazda“ galinę dalį.

Nurodė, kad atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki vietos, kurioje automobilis „Mazda“ įvažiavo į pagrindinį kelią yra apie 15 metrų, o atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki vietos, kurioje automobilis „Volvo“ trenkėsi į automobilį „Mazda“ yra apie 20-25 metrai, todėl neįtikėtina, kaip automobilis „Volvo“ nuo sustojimo prie pėsčiųjų perėjos iki tos vietos, kurioje atsitrenkė į automobilį „Mazda“ galėjo išvystyti 40-50 km/h greitį, ir kaip galėjo atsitikti, kad automobilis „Mazda“, judėdamas nuo sankryžos apie 10 km/h greičiu galėjo nuvažiuoti apie 5-6 metrus nuo tos vietos, kurioje jis įvažiavo į pagrindinį kelią ir neužkirsti kelio automobiliui „Volvo“ arčiau sankryžos, nei ta vieta, kurioje įvyko įvykis. Tiek jo, tiek ir liudytojo J. K. paaiškinimai teisingai ir objektyviai apibūdina įvykio aplinkybes, nes atsižvelgiant į įvykio plane nubraižytą įvykio schemą, automobiliams „Volvo“ ir „Mazda“ padarytą žalą, šukių ir lūženų vietą ir aukščiau išdėstytas prielaidas, tikėtina, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas į automobilio „Mazda“ galinę dalį atsitrenkė todėl, kad nepasirinko saugaus greičio, važiavo didesniu nei leistina, greičiu ir nebuvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos, nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į priekyje važiuojantį L. B. vairuojamą automobilį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. B. atžvilgiu nutraukė.

Teismas padarė išvadą, kad L. B. ir K. P. paaiškinimai bei teismo posėdyje duoti paaiškinimai, liudytojų J. K. ir Š. R. rašytiniai paaiškinimai bei teismo posėdyje duoti parodymai, kiti įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad L. B. veika nulėmė transporto priemonių apgadinimą. Pagal byloje esančią eismo įvykio vietos schemą, kurioje užfiksuota automobilių susidūrimo vieta bei atstumai, matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko Ulonų g. antrojoje eismo juostoje. Eismo įvykio vietos schemoje nepažymėtas atstumas nuo pėsčiųjų perėjos, prie kurios, kaip teigia liudytojas Š. R., buvo sustojęs K. P. vairuojamas automobilis praleisti pėsčiojo, iki automobilių susidūrimo vietos, tačiau eismo įvykio dalyvių bei liudytojų teigimu, atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki automobilių susidūrimo vietos yra apie 20-30 metrų. Teismas nurodė, kad iš L. B. ir K. P. paaiškinimų bei liudytojų parodymų šiuo atveju negalima objektyviai nustatyti, kokiu greičiu važiavo K. P. vairuojamas automobilis, taip pat ar jis buvo sustojęs prie pėsčiųjų perėjos. Jeigu prie pėsčiųjų perėjos K. P. vairuojamas automobilis buvo sustojęs, laikant, kad atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki susidūrimo vietos yra apie 20-30 metrų, teismas padarė išvadą, kad K. P. automobilio greitis prieš susidūrimą, važiuojant atsargiai, negalėjo būti 40-50 km/h. Jeigu K. P. vairuojamas automobilis buvo tik pristabdęs, nes, kaip teismo posėdyje teigia K. P., pėstysis jau buvo beveik perėjęs pėsčiųjų perėją, galimai jis važiavo didesniu nei 40-50 km/h greičiu, nes nei L. B., nei J. K. teigia jo nematę iki automobiliui „Mazda“ įvažiuojant į sankryžą. Iš eismo įvykio vietos schemos teismas nustatė, kad Apkasų g. ir Ulonų g. yra dvi eismo juostos K. P. vairuojamo automobilio važiavimo kryptimi. K. P. važiavo antra eismo juosta, automobiliai susidūrė taip pat antroje eismo juostoje. Atstumas nuo kelio krašto iki K. P. vairuojamo automobilio po susidūrimo yra 4,8 m. Teismas nustatė, kad L. B. automobilio „Mazda Premacy“ apgadinta dešinė užpakalinė dalis, o K. P. automobilio „Volvo S60“ kairė priekinė pusė. Jeigu automobilio „Volvo S60“ vairuotojas K. P. būtų buvęs atsargus, automobilių susidūrimo buvo galima išvengti, kadangi tik K. P. teigia, kad pirma juosta buvo užimta.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis KET 4 ir 9 punkto nuostatomis, teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai šio dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia KET.

Viešosios teisės šakose taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į šią principinę nuostatą bei surinktą byloje medžiagą, teismas padarė išvadą, kad L. B. veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

III.

Apeliaciniu skundu K. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė Adminsitracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio ir ATPK 297 straispnio normas. Teismas nenurodė konkrečių įrodymų, patvirtinančių Institucijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenustatė ar buvo pažeista administracinės nuobaudos skyrimo tvarka. Teismas privalėjo įvertinti susidūrusių transporto priemonių padėtį ir pėdsakus ant transporto priemonių po įvykio bei autoįvykio mechanizmą, pateiktą foto nuotrauką, kurioje užfiksuota L. B. sugadinta transporto priemonė.

Kadangi automobiliai susidūrė priešingais kampais, tai reiškia, kad pats automobilių kontaktas įvyko dar sankryžoje, automobiliui „Mazda“ nebaigus posūkio manevro.

Teismas rėmėsi tik L. B. skunde nurodytais paaiškinimais ir liudytojų parodymais, tačiau nenurodė argumentų, kuriais atmetė Institucijos vyresniojo specialisto įrodymus arba juos vertino kritiškai.

Teismo išvados padarytos nepakankamai argumentuotai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančios transporto priemonės „Volvo S 60“. Ši aplinkybė buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi.

L. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Tai, jog L. B. veiksmai neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiu autoįvykiu, yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis Institucijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, bei administracinės nuobaudos paskyrimo tvarkos pažeidimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas išsamiai ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, išanalizavus proceso dalyvių parodymus bei įvertinus eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą informaciją. Pažymėjo, kad būtent automobilio Mazda Premacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. B. savo veika pažeidė KET 158 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

L. B. administracinėn atsakomybėn 2009 m. kovo 16 d. Institucijos nutarimu patrauktas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. B. atžvilgiu nutraukė.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Šio pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinio ryšys tarp veikos ir pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.

Institucija pripažino, kad susidūrimą nulėmė L. B. padarytas KET 158 punkto reikalavimų pažeidimas.

Eismo įvykio vietos schema (b.l. 13), tarnybinis pranešimas patvirtina, kad L. B., vairuodamas automobilį „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam nukentėjusiojo K. P. vairuojamam automobiliui „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

KET 158 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal KET 3 punktą sąvoka „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Toks vairuotojo elgesys privalomas ir dėl KET 9 punkto reikalavimo, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>.

L. B. 2009 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu (b. l. 29) nurodė, kad jis automobilio „Volvo“ nematė, todėl galima daryti prielaidą, jog automobilis važiavo dideliu greičiu. Tačiau nukentėjusysis K. P. parodė, kad jis, važiuodamas Ulonų gatve, priešais sankryžą esančioje pėsčiųjų perėjoje buvo sustojęs praleisti pėsčiųjų. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas Š. R.. Liudytojas nurodė, kad atstumas nuo perėjos iki automobilių susidūrimo vietos buvo apie 30 metrų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio būtų buvę galima išvengti, jei automobilio „Volvo S60“ vairuotojas būtų laikęsis visų atsargumo priemonių. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai kylą pagrįstų abejonių, ar L. B., laikydamasis visų atsargumo priemonių, būdamas atidus, galėjo nematyti pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Volvo S60“. Todėl būtina paskirti byloje autotechninę ekspertizę, atkurti eismo įvykio eigos grafinį vaizdą bei susidūrimo mechanizmą ir nustatyti, koks galimai buvo automobilio „Volvo S60“ greitis prieš susidūrimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti vadovaujantis principu, jog visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, galima tik tuomet, kai yra išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės.

Remiantis šiais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų įrodinėjimo galimybių ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad L. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, todėl priimtas nutarimas vertinamas kaip neteisėtas ir tai yra pagrindas jį panaikinti. Įvertinus, kad byloje būtina rinkti papildomus įrodymus, bylą grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n utaria:

K. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys