- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 1-2188-1011/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- D. L.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:
2017-03-01, apie 22.41 val., Vilniuje, J. B. gatvėje, ties pastatu Nr. 21, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,66 promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais D. L. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2017-03-01 buvo pas savo pažįstamą, su juo išgėrė, o vėliau susibarė. Susinervinęs sėdo už automobilio Audi 100 vairo. Pilnai sutinka, kad atsitrenkė į kelio ženklą, tačiau žalos niekam nepadarė. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, tai pirmas atvejis gyvenime. Prieš savaitę palaidojo tėvą. Pažymi, kad automobilis Audi 100 yra vienintelis šeimoje automobilis. Savo poelgį vertinai neigiamai, supranta jo pasekmes. Po įvykio lankė kursus apie alkoholio, narkotikų žalą, mano, kad kursai padarė teigiamą įtaką. Pažymi, kad taip pasielgė pirmą kartą. Pasižada daugiau taip nesielgti. Nori pažymėti, kad neturėjo jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, yra baustas administracine tvarka, tačiau tai susiję su technologijomis. Nurodo, kad automobilis Audi 100 geros būklės, jo rinkos kaina gali siekti 500 Eur.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis D. L., kuris yra kaltinamas vieno nesunkaus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimo padarymu, po kaltinamų paskelbimo savo kaltę pilnai pripažino, davė teismui išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, jog 2017-03-01, apie 22.40 val., Vilniuje, buvo savo bute, esančiame J. B. gatvės name Nr. 20. Išgirdęs gatvėje smūgio garsą, jis per langą pamatė pilkos spalvos automobilį „Audi“, kuris tuo metu buvo įsirėmęs į jo prie J. B. gatvės važiuojamosios dalies priparkuoto automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Automobilis „Audi“ lyg bandė stumti jo automobilį. Girdėjo, kad automobilio „Audi“ variklis buvo užvestas. Automobilyje „Audi“ buvo du žmonės. Be vairuotojo, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo keleivis – moteris. Kai maždaug po 5–7 minučių laiko tarpo nuėjo į įvykio vietą, ten jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnai iš automobilio „Audi“ vairuotojo vietos išlaipino vairuotoją. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi moteris išlipo pati. Jo automobilis „Saab“ įvykio metu apgadintas nebuvo, todėl jam nebuvo padaryta jokios turtinės žalos (b. l. 29, 31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. J. parodė, jog 2017-03-01, apie 22.45 val., Vilniuje, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Ž., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad ties J. B. gatvės namu Nr. 20 automobilio „Audi“ vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir bando išvažiuoti iš įvykio vietos. Nuvykus minėtu adresu, jie prie J. B. gatvės namo Nr. 20 pastebėjo stovintį automobilį "Audi-100", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo su užvestu varikliu. Pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą buvo nustatyta, kad automobilyje vairuotojo vietoje sėdi D. L., gim. 1968 m. D. L. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, o iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Įvykio vietoje buvo ir automobilio „Saab“ savininkas V. P., gim. 1991 m., kuris, kaip paaiškino, stebėjo įvykį iš savo namų, per langą. Kaip paaiškėjo, D. L. vairuojamu automobiliu sukėlė eismo įvykį, t. y. apgadino stovintį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o po to važiuodamas atbuline eiga užkabino kelio ženklą. Pats D. L. dėl neblaivumo įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Po kiek laiko atvykę Kelių policijos valdybos pareigūnai alkotesteriu vairuotojui D. L. nustatė 2,45 promilių girtumą. Po to D. L. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą paimti tyrimams kraujo mėginį (b. l. 33).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso D. L.(b. l. 18).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 1 290 Eur (b. l. 25).
2017-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2094/2017(01) konstatuota, jog D. L. kraujyje, paimtame 2017-03-01, 23.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,66 promilės etilo alkoholio (b. l. 40).
2017-03-01 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 348 nurodyta, kad D. L. vartojo etilo alkoholio, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 39).
D. L. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino D. L. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme D. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir išsamiai nurodė padarymo aplinkybes.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. L. 2017-03-01 apie 22.41 val., vairavo automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,66 promilės etilo alkoholio.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad D. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., yra įrodyta.
Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtos veikos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl D. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamojo žmonos L. L. prašymas perduoti D. L. pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.
Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytos veikos. Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad D. L. ne tik neteistas, bet ir anksčiau nebuvo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 61), yra dirbantis (b. l. 63), nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 62), dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo poelgį vertino išskirtinai neigiamai. Tokios aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, ir pagristai manyti, kad D. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
V. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jo automobilis „Saab“ apgadintas nebuvo (b. l. 31). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mieto ūkio ir transporto departamentas 2017-08-07 raštu informavo, kad dėl ženklo apgadinimo civilinio ieškinio nereikš (b. l. 109).
Laiduotoja L. L. teisme parodė, kad yra dirbanti, neteista ir nebausta administracine tvarka. Savo vyro poelgį vertina neigiamai. Su vyru kartu jau 25 metus, daug bendrauja ir visą laiką būna kartu. Nurodo, kad vyro tokį poelgį lėmė sunki tėvo liga. Pažada, kad daugiau taip nebus ir prašo skirti vyro D. L. laiduotoja.
Vertindamas charakterizuojančius laiduotoją duomenis teismas nustatė, kad L. L. neteista, praeityje nebausta administracine tvarka, dirba. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. L. nuolat bendrauja su vyru D. L., tarp jų egzistuoja stiprus tarpusavio ryšys. Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad L. L. yra ne tik kaltininkui labai artimas šeimos narys, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajam.
Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pasekmes, kurios nėra sunkios ar liudijančios žymią žalą, kaltinamojo asmenybę ir gautą teisme L. L. prašymą dėl laidavimo be užstato, teismas sprendžia, kad yra pagrindas D. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus padarytos veikos turinį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
Teismas atleisdamas D. L. nuo baudžiamosios atsakomybes atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį ir netinkamą pasinaudojimą specialia teise, siekdamas paveikti D. L. ir priversti jį kontroliuoti savo elgesį, skiria jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. BK 68 str. 2 d. numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, minėta baudžiamoji poveikio priemonė skirtina įstatymo numatyto termino vidurkiui.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 str. 7 d. sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda (besiformuojančioje teismų praktikoje už šio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama 50 MGL dydžio bauda), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju D. L. taikytina BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos maksimalų dydį.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D. L., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,66 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Pagal BK 72 str. 1, 2 d., konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Atsižvelgus į tai, kad D. L. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas.
Įvertinus tai, kad D. L. vairuotas automobilis konfiskuotinas, prokuroro 2017-03-03 nutarimu šiam automobiliui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam D. L. 2017-03-02 nutarimais (b. l. 56, 58) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke ir prisegtą prie bylos galinio viršelio) paėmimas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
D. L. (D. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1, 6, 7 p., 68 str., 71 str. ir 72 str., paskirti D. L. (D. L.) baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams;
– 25 MGL dydžio (941,50 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas;
– D. L. (D. L.) priklausančio turto (automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.
D. L. (D. L.) skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.