Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui – G. M., Telšiu apskr. VPK Mažeikiu r. PK VPS PP tyrejui A. Š. bei nukentejusiajai R. F., viešame teismo posedyje išnagrinejo

G.M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliecio, lietuvio, vedusio, vidurinio išsilavinimo, dirbancio UAB (duomenys neskelbtini) autoelektriku, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teises pažeidimo byla ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Telšiu apskrities VPK Mažeikiu rajono PK VPS PP tyrejas A. Š. 2011 m. rugpjucio 25 d. suraše administracinio teises pažeidimo protokola, kuriame nurode, kad G. M. 2011 m. liepos 3 d., apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) kieme, išvadino R. F. necenzuriniais žodžiais, todel pažeide viešaja tvarka ir padare veika, numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau LR ATPK) 174 straipsnyje.

Administracinen atsakomyben traukiamas G. M. pateiktame paaiškinime nurode, kad 2011 m. liepos 3 d. apie 11.30 val., vaikšciojo po savo žemes sklypa, kurios ribojasi su R. F. privacia valda, i jos valda iejes nebuvo ir necenzuriniais žodžiais neišvadino. Mate, kad kaimyne buvo savo kieme ir kažka jam replikavo, taciau jokio konflikto tarp ju ta diena nebuvo. Su kaimyne santykiai yra blogi, nes tarp ju kyla gincai del žemes ribu.

Teismo posedžio metu administracinen atsakomyben traukiamas G. M. neige necenzuriniais žodžiai vadines R. F., taip pat teige, jog 2011-07-03 jis su savo sunumi, marcia, dukra ir anukais ejo i savo valdas link pušyno pro R. F. asmenine valda ir kalbejosi su savo artimaisiais, kaip jam kaimynai negražina užimtos žemes, tuo metu R. F. jam kažka replikavo, taciau jis nelabai girdejo ka replikavo. I tai demesio nekreipe, kadangi jau ilga laika vyksta konfliktas su kaimynais, kurie yra užeme jo žeme. Taip pat nurode, jog su R. F. konfliktavo, taip pat konfliktavo ir su L. B., kadangi tarp kaimynu kilo žodinis konfliktas.

Teismo posedžio metu nukentejusioji R. F. parode, kad 2011 m. liepos 3 d. apie 10.30 kieme pradejo loti šunys, ji pamate, jog už jos ukinio praejo G. M. su sunumi Gediminu bei rankose turejo filmavimo kamera. Po kurio laiko G. M. su savo artimaisiais nuejo pro jos valdas i savo žemes valda link pušyno ir ja apkaltino, jog ji per nakti išstumde akmenis. Po to G. M. atejo prie jos ir pradejo grasinti, jog ji naudojasi jo žeme ir išvadino ja necenzuriniais žodžiais bei jai prikaišiojo kaimyna L. B.. Visas konfliktas vyko jai priklausancioje valdoje.

Teismo posedžio metu liudytojas L. B. parode, kad tiksliai dienos neprisimena kada ivyko ivykis, taciau nurode, jog tai buvo 2011 m. vasara, jis budamas savo namu antrame aukšte, pro langa, kuris yra i R. F. namo puse, girdejo ir mate, kaip G. M. atejes pas R. F., ja išvadino ivairiausiais necenzuriniais žodžiais. Minejo, jog kilo žodinis konfliktas tarp R. F. ir G. M., ir G. M. garsiai šauke ant R. F..

Teismo posedžio metu liudytoja N. M. parode, kad 2011 m. liepos 3 d. ivykio vykusio tarp R. F. ir G. M. ji nemate, nes tuo metu buvo išvykusi i Šiaulius, taciau ji savo vyra pažista ir žino, jog jos vyras necenzuriniais žodžiais nekalba, o konfliktas su kaimynais vyksta del žemes ribu.

Teismo posedžio metu liudytoja N. L. parode, jog ivykio diena ji, jos tevas G. M., brolis, brolio žmona ir vaikai, ejo pro R. F. valda link pušyno ir girdejo, kaip R. F. jiems pasake, jog „Aš nebusiu Regina, jei neišginsiu iš šio kaimo visos tavo šeimos“, tuo metu i replika nereagavo. Pacio ivykio, kai G. M. konfliktavo su R. F. nemate ir negirdejo, tik girdejo konflikta vykusi tarp L. B. ir G. M..

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teises pažeidimo byloje irodymai yra vertinami pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvima ar nebuvima galima tik remiantis byloje surinktu irodymu visuma, o ne atskirais irodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi buti ivertintas surinktu irodymu pakankamumas, ju nuoseklumas, galimi ju prieštaravimai, logiškumas, atitinkamu duomenu nurodymo aplinkybes, irodymu šaltiniu patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvada, kad irodymu vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu isitikinimu. Vidinis isitikinimas – tai ne išankstinis isitikinimas, nuojauta, o irodymais pagrista išvada, kuri padaroma iš surinktu irodymu, kada išnagrinejami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, ivertinami kiekvienas irodymas atskirai ir ju visuma.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad administracine atsakomybe užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzuriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, ižeidžiamas kibimas prie žmoniu ar kiti panašus veiksmai, pažeidžiantys viešaja tvarka ir žmoniu rimti. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnyje itvirtintos teises normos turinio matyti, jog esminis joje apibrežto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo buti atliktas viešose vietos ir/ar pažeisti viešaja tvarka bei žmoniu rimti.

Pažymetina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisetos veikos padarymo metu yra ar turi teise lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad del laisvo priejimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie del kaltininko veiksmu patirs nepatogumu. Paminetina, kad teismu praktikoje vieša vieta pripažistama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsejo 6 d. nutartis administracineje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracineje byloje Nr. N9-352/2004).

Nagrinejamu atveju, G. M. neigia išvadines necenzuriniais žodžiais R. F. jos kieme, taciau iš teismo posedžio metu duotu liudytojo L. B. ir nukentejusiosios R. F. paaiškinimu nustatyta, jog G. M. su filmavimo kamera atejo i nukentejusiajai priklausanti kiema, adresu (duomenys neskelbtini) replikavo, šauke ir necenzuriniais žodžiais išvadino nukentejusiaja. Ta patvirtina minetas liudytojas L. B., kuris tuo metu, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) per atidaryta namo langa mate pas nukentejusiaja i kiema atejusi kaimyna G. M. su filmavimo kamera ir girdejo kaip pastarasis necenzuriniais žodžiais išvadino nukentejusiaja (b.l. 6-7), be to teismo posedžio metu G. M. neneige konfliktaves su R. F.. Paminetina, jog liudytojo ir nukentejusiosios parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, neprieštarauja, taciau atitinka ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta jokiu objektyviu aplinkybiu, sudaranciu pagrinda G. M. apkalbeti, ar ji šmeižti, todel esant šioms aplinkybems nera pagrindo netiketi minetu asmenu parodymais. Teismo posedžio metu apklaustos liudytojos N. M. parodymai nebuvo informatyvus, kadangi minetos dienos ivykio liudytoja nemate, o duoti parodymai, jog G. M. negalejo necenzuriniais žodžiais išvadinti R. F. vertintini kritiškai, kadangi liudytoja yra administracinen atsakomyben traukiamo G. M. žmona ir siekia savo sutuoktiniui padeti. Liudytojos N. L. parodymai iš esmes tik patvirtino aplinkybe, jog ivykio diena su giminaiciais ejo pro R. F. valdas, taciau fakto, kai vyko žodinis konfliktas tarp R. F. ir G. M., ji negirdejo ir nemate, mate tik konflikta tarp L. B. ir G. M.. Tai, jog liudytoja teigia, kad G. M. nevartojo necenzuriniu žodžiu vertintina kritiškai, kadangi liudytoja yra administracinen atsakomyben traukiamo G. M. dukra ir siekia tevui padeti. G. M. teismo posedžio metu duoti parodymai vertintini kaip gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybes. G. M. parodymai duoti paaiškinime ir teismo posedžio metu yra nenuoseklus bei skirtingi, kadangi duodant paaiškinima G. M. nurode, jog konflikto tarp jo ir R. F. nebuvo, tuo tarpu teismo posedžio metu patvirtino, jog konfliktas ivyko, ne tik tarp jo ir R. F., bet ir tarp jo ir L. B.. Be to, administracinio teises pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnyje, požymius sudarancios aplinkybes G. M. veikoje yra irodytos ir 2011-08-25 administracinio teises pažeidimo protokolu, Telšiu apskr. VPK Mažeikiu r. PK VTS PP tyrejo A. Š. tarnybiniu pranešimu del administracinio teises pažeidimo, R. F. pareiškimu, L. B. paaiškinimu, Telšiu apskr. VPK Mažeikiu r. PK nutarimu atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta konstatuotina, kad G. M. kalte del (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto pažeidimo yra visiškai irodyta, todel jam skirtina administracine nuobauda.

Administracines nuobaudos tikslai yra užkirsti kelia pažeidimams, aukleti piliecius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali buti taikoma poveikio priemone už administracinius teises pažeidimus kitaip, kaip istatymu nustatytais pagrindais ir tvarka. Administraciniu teises pažeidimu bylu teisena vykdoma griežtai laikantis teisetumo. Tam igalioti organai ir pareigunai taiko administracinio poveikio priemones ju kompetencijos ribose, tiksliai pagal istatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinius teises pažeidimus skiriama norminio akto, numatancio atsakomybe už padarytus teises pažeidimus, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitu aktu del administraciniu teises pažeidimu.

Skiriant administracine nuobauda, atsižvelgtina i aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat i LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.

G. M. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

LR ATPK 50 straipsnio sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: bauda ir administracini arešta. Parenkant administracines nuobaudos ruši, vadovaujamasi LR ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskiru rušiu administracinius teises pažeidimus. Teismas, ivertines visus byloje esancius ir teismo posedžio metu ištirtus irodymus, atsižvelges i pažeidejo asmenybe, pažeidimo pobudi, atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad G. M. netikslinga skirti administracinio arešto, o už padaryta administracini teises pažeidima, numatyta LR ATPK 174 straipsnyje, skirtina vidutine straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda - 150,00 Lt dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti G. M. kaltu padarius administracini teises pažeidima, numatyta LR ATPK 174 straipsnyje ir paskirti administracine nuobauda – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litu) dydžio bauda.

Bauda turi buti sumoketa per 40 dienu nuo nutarimo iteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumoketi, per 40 dienu nuo nutarimo priemimo jis turi teise kreiptis i bauda paskyrusia institucija ar pareiguna del paskirtos baudos mokejimo išdestymo.

Bauda turite sumoketi i Valstybines mokesciu inspekcijos prie LR FM saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (mokejimo paskirties kodas 55561). Imokos mokejimo kvitas pateikiamas Telšiu apskr. VPK Mažeikiu r. PK.

Nutarimas per dvidešimt dienu nuo jo priemimo gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui, skunda paduodant per nutarima priemusi apylinkes teisma arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teiseja Andželika Butkuviene