Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-10 · Administracinė byla Nr. I-3573-320/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-10
Bylos Nr.
I-3573-320/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00265-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3573-320/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00265-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 10 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

pareiškėjas A. Č. (toliau – ir A. Č., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (skundo išsiuntimo dienos) (b. l. 3).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. skunde (b. l. 2), kurį patikslino (b.l.126) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (skundžiamas laikotarpis patikslintas teisme 2019-04-11 gautu pareiškėjo raštu, b. l. 126) periodiškai atliko bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis. Teigė, jog Alytaus PN gyvenamųjų patalpų būklė buvo labai bloga, sienos, lubos ištrupėjusios, dažai nusilupę, būdavo šalta, drėgna, netinkamas patalpų apšvietimas, nebuvo įrengta ventiliacija, dušo patalpos netvarkingos. Nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iš nuteistųjų dienos metu buvo paimami čiužiniai ir patalynė, teigė, kad toks laikymas yra žiaurus kankinimas, kadangi jis visą dieną buvo verčiamas vaikščioti, sėdėti ant šaltų geležinių lovų, buvo priverstas šalti, negalėjo miegoti, kęsti fizinį bei dvasinį skausmą. Nurodė, kad Alytaus PN labai prastas maistas. Teigė, jog jis nebuvo išleidžiamas į mokyklą. Teigė, kad kalėdamas tokiomis žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis kamerų tipo patalpose, jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, stresą, dvasinį sukrėtimą, jis negalėjo pailsėti, jautė didelę baimę aplinkai. Teigė, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), kadangi jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3 000 Eurų suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 95-100) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui būnant Alytaus PN kamerų tipo patalpose tekdavo nuo 3,62 kv. m. iki 6,70 kv. m ploto. Atsakovės atstovas paaiškino, kad vadovaujasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimais ir užtikrina, kad šiltuoju metų laiku bendrabučio tipo patalpose oro temperatūra būtų 18 °C - 28 °C, šaltuoju metų laiku gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu būtu 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku 0,15 m/s, šaltuoju – 0,05 – 0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Teigė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Paaiškino, kad kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas. Atsakovės atstovo teigimu, čiužiniai, kaip ir visa patalynė buvo išimami įsigaliojus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2019 m. vasario 4 d. patirtą neturtinę žalą (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas skundėsi, kad kamerų tipo patalpose buvo pažeista gyvenamojo ploto norma.

Nustatant minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), jo 11¹.2 papunkčiu, kuris nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime ir lentelėje Perkėlimai (8841 Č. A.) nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas gyventi ir buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 35, kurios plotas 12,87 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 4,29 kv. m; nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 24 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 17, kurios plotas 11,25 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,75 kv. m; nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 22 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 45, kurios plotas 10,23 kv. m, kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 5,11 kv. m; nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 7, kurios plotas 6,70 kv. m, kurioje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 6,70 kv. m; nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 11, kurios plotas 12,14 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 4,04 kv. m; nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 4, kurios plotas 14,48 kv. m, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 3,62 kv. m; nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 2 d. ir nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. vasario 4 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 12, kurios plotas 12,44 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko 4,14 kv. m. (b. l. 96, 101, 102).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), konstatuotina, kad gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas gali būti apskaičiuojamas ir patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, jeigu nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Apibendrinus aptartą, sprendžiama, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose Nr. 4, Nr. 7, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 35, Nr. 45 buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis). Todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimo.

Pareiškėjas teigė, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 5.1 papunktyje numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 papunktis), gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, [...]) (7.12 papunktis), ir specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ normomis, nurodė, kad tai, jog Lukiškių TI-K pastatai (kurie pateko į negyvenamųjų pastatų grupę, specialiosios paskirties pastatų, t. y. skirtų specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, [...]) pogrupį, reglamento 8.16 papunktis) yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, teismas daro išvadą, kad tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, ir kuriame ginčo laikotarpiu laikytas pareiškėjas, galimai yra įregistruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo patalpos yra labai blogos būklės, neremontuotos, nuo sienų lubų byra tinkas, vietomis nuo sienų atsilupę dažai.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Remiantis bylos duomenimis (2010 m. vasario 26 d. statybos-remonto darbų rangos sutarties Nr. 52 (jos kopijos), sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ir Alytaus PN (b. l. 105-109), pažymų (jų kopijų) apie atliktų ir išlaidų darbų vertę už 2010 m. kovo mėn. ir 2010 m. lapkričio mėn. pagal minėtą statybos-remonto darbų rangos sutartį (b. l. 110-111) duomenimis ir atsakovės atstovo paaiškinimais teismui (b. l. 96) nustatyta, kad pagal minėtą 2010 m. vasario 26 d. statybos-remonto darbų rangos sutartį Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, įskaitant ir kamerų tipo patalpas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerų tipo patalpose buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamojo ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija, apšvietimas ir t. t. (b. l. 96). Atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad kamerų tipo patalpose kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, į minėtus atsakovės atstovo paaiškinimus apie dabartinę kamerų tipo patalpų jų sienų, lubų ir grindų būklę, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl blogos sienų, lubų ir grindų būklės) konstatuoti neteisėtus Alytaus pataisos namų veiksmus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog patalpose buvo netinkama oro temperatūra, dėl nepakankamos ventiliacijos – drėgna, dušo patalpos netvarkingos.

Pagal HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Remiantis bylos duomenimis, daroma išvada, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus (b. l. 97). Teismas vertina, kad toks patalpų vėdinimo būdas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas, teismas vadovaujasi HN 134:2015 37 punktu, kuris nurodo, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Teismas sprendžia, kad A. Č. nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip pašalinant drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiūri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebūtų sąlygų perteklinei drėgmei kauptis.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, nešvarių patalpų atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose būdavo šalta.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, tačiau nurodė, kad Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visa parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas, visuose pataisos namuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas buvo labai prastas.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apšvietą. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad temperatūra, dirbtinė, dieninė-naktinė apšvieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovą, o šiuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia temperatūra ir apšvieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

Pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų (neveikimo), teigdamas, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN pareigūnai čiužinį bei patalynę, į kamerų tipo perkeltiems nuteistiesiems, pradėjo išdavinėti tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad čiužiniai, kaip ir visa patalynė buvo išimami įsigaliojus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams. Teigė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų Dienotvarkės, kurių 1.3 punktas įtvirtina nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, kurioje numatytas patalynės pridavimas ir išdavimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti, nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte (2018 10 19 įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, paimant iš jo patalynę (čiužinį), yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos. Darytina išvada, kad Alytaus PN, paimdama iš pareiškėjo kameros patalynę ir ją išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis negalėjo mokytis mokykloje.

BVK 9 nustatyta, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

BVK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ugdymo aprašas) 11 punktą į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Profesinio mokymo aprašas) 10 punkte nustatyta, kad į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.

Kaip matyti, iš minėto teisinio reglamentavimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra numatyta galimybė siekti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo, tačiau su nubaustais perkėlimu į drausmės grupę nuteistaisiais besąlygiškai turi būti nutraukiamos su jais sudarytos mokymo (profesinio mokymo) sutartys. Jokių išlygų teisės aktai nenumato. Teismo nuomone, tokių imperatyvių nuostatų tikslas yra motyvuoti nuteistuosius nepažeisti režimo.

Patekimas i drausmės grupę priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausme atlikti pataisos įstaigos drausmės grupėje (ar kamerų tipo patalpose) atsiranda padarius nusižengimus ir pažeidus pataisos įstaigos tvarka, numatyta teisės aktuose. Pareiškėjui buvo puikiai žinomos jo perkėlimo į drausmės grupę teisinės pasekmės, t. v., kad jis bus perkeltas į pataisos įstaigos drausmės grupės gyvenamąsias patalpas, kur jis bus izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, bausmę atliks rakinamoje drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN buvo tiekiamas netinkamas maitinimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose pareiškėjas neturi pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius netinkamas jo kalinimo sąlygas, tačiau privalo tinkamai ir aiškiai apibrėžti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nedetalizavo savo argumentų dėl prasto maisto, nenurodė, kada konkrečiai ir kaip šis pažeidimas pasireiškė, todėl pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo fakto. Darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas nagrinėjamame kontekste savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nuo 2018-11-13 iš jo buvo paimama patalynė (čiužinys, pagalvė, adijalas), jis turėjo sėdėti, gulėti ant metalinės lovos be patalynės. Nurodė, jog kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, kad iš jo patalynė nebūtų paimta dėl to, kad jis serga ŽIV, tačiau pataisos įstaiga į tokį jo prašymą nereagavo.

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad čiužiniai, kaip ir visa patalynė buvo išimami įsigaliojus 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams. Teigė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų Dienotvarkės, kurių 1.3 punktas įtvirtina nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, kurioje numatytas patalynės pridavimas ir išdavimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A.Č. atskirais laikotarpiais buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 18 (b. l. 101). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti, nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte (2018 10 19 įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nurodyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

Patalynė iš pareiškėjo buvo paimama bei išduodama Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu (patalynės pridavimas 7.00-8.00 val., patalynės išdavimas 22.30-23.00 val.) (b. l. 30).

Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo teiginio, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją nepaimti iš jo patalynės dėl ligos, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, paneigia Alytaus PN 2019-04-26 raštasNr.8-4160, kad tokio pobūdžio prašymų pareiškėjas ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos administracijai neteikė (b.l.129). Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, paimant iš jo patalynę (čiužinį), yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos. Darytina išvada, kad Alytaus PN, paimdama iš pareiškėjo kameros patalynę ir ją išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo.

Nenustačius neteisėtų Alytaus PN veiksmų, t. y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Teismas pažymi, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, todėl tam tikras asmeninių jo teisių suvaržymas ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Č. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė