Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko,

atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ruslanui Zadorinui (Ruslan Zadorin),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK) 2012-01-16 sprendimu Nr. 10-8-JL-195 „Dėl G. R. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ (b. l. 4-6) buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Leidimas panaikintas dėl to, jog 2011-10-15 tarp 01 val. 15 min. ir 03 val. 30 min. iš pareiškėjui priklausančio automobilio „Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės ir salono buvo pavogti pastarajam priklausantys daiktai - graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) kal.3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini), optinis taikiklis „HAKKO“, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus bei kiti daiktai.

Nurodydamas, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau -GŠKĮ) 40 str. 1 d. 7 p. nustatyta tvarka pripažįsta, kad atsakovo priimtas sprendimas pilnai atitinka teisinį reglamentavimą. Tačiau, prašo teismo, atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, bei į tai, kad: iki sprendime aprašyto įvykio turėjo nepriekaištingą medžiotojo reputaciją; per visą medžiotojo karjerą nepadarė nei vieno Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių pažeidimo; ginklą prarado dėl pareiškėjo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo – vagystės; nuoširdžiai gailisi dėl įvykio; pripažįsta, kad neturėjo teisės užmigti automobilyje, kurio bagažinėje yra ginklai, panaikinti skundžiamą sprendimą taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 2 d.

Teigia, kad Vilniaus apskrities VPK pritaikyta sankcija yra per griežta, nes mano, kad jau yra pakankamai nubaustas praradęs vertingus daiktus ir netekęs galimybės medžioti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, pripažino, kad pažeidė įstatymą. Patvirtino, kad grįžęs iš medžioklės automobilyje užmigo, o vėliau pabudęs automobilyje pasigedo šaunamojo ginklo ir kitų daiktų.

Liudytojas L. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog yra to pačio, kuriam priklauso ir pareiškėjas, medžiotojų klubo narys. Pažymėjo, kad pareiškėją pažįsta jau dešimt metų, pastarąjį apibūdino kaip aktyvų medžiotoją, aktyvų būrelio narį, principingą žmogų. Taip pat pažymėjo, kad ginklo praradimas pareiškėjui yra didelė netektis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-01-16 sprendimo Nr. 10-8-IL-195, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimo šaunamajam ginklui laikyti (nešiotis) galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyboje buvo gautas G. R. pranešimas (b. l. 18), kuriame nurodė, kad 2011-10-15 tarp 01 val. 15 min. ir 03 val. 30 min. iš jam priklausančio automobilio SUBARU Forester valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės ir salono buvo pavogti jam priklausantys daiktai: graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) kal.3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini), optinis taikiklis „HAKKO“, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus bei kiti daiktai. Pranešime G. R. taip pat nurodė, jog 2011-10-14 buvo medžioklėje kuri baigėsi apie 00 val. 15 min. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grįžo apie 01 val. 15 min. bei ryte planavo vėl vykti į medžioklę, tačiau užmigo automobilyje, kurio neužrakino. Pabudo apie 03 val. 32 min. po žmonos skambučio. Pabudęs pastebėjo, kad pavogti jam priklausantys daiktai, pranešė policijai. Dėl įvykio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-02468-11 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Ginčo išsprendimui taikytini Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš GŠKĮ 1 str. 1 d. nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ nuostatos (pvz., GŠKĮ 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

GŠKĮ 32 str. 3 d. įtvirtina bendro pobūdžio taisyklę, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, ir nurodo, jog konkrečias ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Šias nuostatas įtvirtinta ir Taisyklų 90 punktas, nustatantis, jog ginklo savininkas, naudotojas ginklą privalo laikyti, saugoti, nešiotis, gabenti ir naudoti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

GŠKĮ 40 str. nustato sąrašą aplinkybių, kuriomis remiantis leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis yra panaikinami. Šio straipsnio 1 d. 7 p., nurodytos dvi sąlygos, kurioms esant leidimas nešiotis ir laikyti ginklus privalo būti panaikintas: pirma, fizinis asmuo pažeidė ginklų ir šaudmenų apyvartos taisykles ir, antra, dėl šių taisyklių pažeidimo asmuo prarado savo ginklą. Analogiško pobūdžio reikalavimas suformuluotas ir Taisyklų 92.5. p. nustatančiame, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ginklas buvo prarastas, tačiau pareiškėjas skundo ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais prašo teismo atsižvelgiant į nepriekaištingą pareiškėjo reputaciją, skundžiamą Vilniaus apskrities VPK sprendimą panaikinti vadovaujantis ABTĮ 89 str. 2 d. nuostatomis.

Vertinant padarytą pažeidimą atkreiptina, jog ginklai yra priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, bei reikalauja ypatingos valstybės kontrolės. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, šiuo atveju, užmigęs automobilyje, kuriame buvo padėtas ginklas ir tinkamai juo nepasirūpinęs, tuo labiau, kad pareiškėjo automobilis jam miegant buvo neužrakintas, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, kas vėliau sąlygojo ginklo praradimą. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas, kaip pareigos neatlikimas užtikrinant ginklo saugojimą. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK sprendimo pareiškėjo prarastas ginklas yra ne vienintelis jo ginklas, pareiškėjas turi ir daugiau ginklų, todėl pareiškėjas šiuo atveju vertinamas kaip patirtį elgiantis su ginklais, jų saugojimu, turintis asmuo ir todėl spręstina, jog pastarasis turėjo įvertinti situaciją ir numatyti galimus neigiamus padarinius susijusius su ginklo praradimu.

Pažymėtina, kad nors teisės aktai (GŠKĮ, Taisyklės) išsamiai ir nereguliuoja, kaip turi būti užtikrinta ginklo apsauga ir priežiūra tuo metu, kai jis nėra laikomas gyvenamojoje patalpoje, tačiau itin aukšti apsaugos reikalavimai taikomi šaunamojo ginklo apsaugai laikant ginklą gyvenamoje patalpoje, suponuoja išvadą, kad savo pobūdžiu / pasekmėmis analogiški apsaugos reikalavimai turėtų būti taikytini ir kitose situacijose.

Pareiškėjo argumentai, jog anksčiau pareiškėjas nėra pažeidęs ginklų laikymo taisyklių, aplinkybės dėl nepriekaištingos charakteristikos (b. l. 7, 8), dėl aplinkybės susijusios su ikiteisminio tyrimo pradėjimu (LR BK 178 str. 2 d.), šiuo atveju nėra reikšmingi, nes GŠKĮ 40 str. 1 d. 7 p. reglamentuojančiame leidimų nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimą, įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja pareigūną, nustačiusį, kad fizinis asmuo dėl padarytų ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo prarado ginklą, priimti vienintelį sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą. Tuo remiantis nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti taikant ABTĮ 89 str. 2 d. nuostatas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginklo praradimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas, nes jis gali sukelti itin neigiamas pasekmes (pvz., ginklo panaudojimas darant nusikaltimus). Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį apdairumo ir rūpestingumo pareigos požiūriu, dėl ko ir buvo prarastas ginklas, darytina išvada, jog institucija priimdama skundžiamą sprendimą susiklosčiusias įvykio aplinkybes pagrįstai vertino paminėtų teisės nuostatų kontekste. Tuo remiantis naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-01-16 sprendimą Nr. 10-8-JL-195 nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti G. R. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.