- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- R-756-65-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00119-2011-3
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. M. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija) 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. Sp-325 kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pripažino jos, kaip Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės, išrinktos pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą motyvuojant tuo, kad ji pradėjo eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis ir šių pareigų įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė. Nurodo, kad 2011 m. balandžio 21 d. Panevėžio savivaldybės mero potvarkiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, buvo priimta į Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sekretoriato vedėjos pareigas. Teigia, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 90 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigybių, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario mandatu, sąrašas yra baigtinis ir jame nėra numatyta savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo pareigybė. Tvirtina, kad sekretoriatas nėra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 20 straipsnio 8, 9 punktus ir 19 straipsnio 14 dalį, meras tvirtina savivaldybės tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, taip pat vadovauja savivaldybės tarybos sekretoriato darbui. Savivaldybės tarybos sekretoriatas steigiamas savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti. Mano, kad iš šių nuostatų seka išvada, jog sekretoriatas ir jo vadovas nėra atskaitingi administracijos direktoriui ir sekretoriato vadovo negalima prilyginti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms. Pažymi, kad dirbti sekretoriato vadove buvo priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis pagal darbo sutartį, todėl negali būti tapatinama su mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoju.
II.
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad savivaldybės tarybos sekretoriatas nėra savarankiškas juridinis asmuo, sekretoriato finansinį ir ūkinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija, taigi sekretoriatas yra tiesiogiai merui atskaitingas darinys. Pažymi, kad mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. Nei meras, nei sekretoriatas nėra subjektai, galintys priimti į darbą karjeros valstybės tarnautojus arba darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. vasario 13 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad „<...> nuostata „savivaldybės tarybai atskaitingų institucijų pareigūnai <...> negali tuo pat metu būti savivaldybių tarybų nariais“ reiškia, kad jeigu įstatymuose nustatyta, kad savivaldybių įstaigų, įmonių vadovai ar jų pareigūnai yra atskaitingi savivaldybių taryboms už savo ar atitinkamų įstaigų, įmonių veiklą, tai jie tuo pat metu negali būti tų savivaldybių tarybų nariais“. Atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio mero 2011 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. 18 patvirtintų Savivaldybės sekretoriato vedėjo pareiginių nuostatų 2.2 punkte nustatyta, jog tarybos sekretoriato vedėjas savo darbe privalo vadovautis Vietos savivaldos įstatymu, savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais, tarybos veiklos reglamentu ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais tarybos ir tarybos sekretoriato veiklą. Todėl mano, kad tarybos sekretoriato vedėjas yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui bei kad tokios pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalis (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) ta apimtimi, kuria joje nenumatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo pareigomis, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 ir 4 dalims. Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 90 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo, tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ir pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo pareigomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą. Proceso šalys papildomų paaiškinimų raštu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja ginčija Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. Sp-325, kuriuo atsakovas nusprendė pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos nario J. U. 2011 m. birželio 13 d. pažymai, ir vadovaudamasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pripažino savivaldybės tarybos narės I. M. įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą. Ginčijamame sprendime minimoje 2011 m. birželio 13 d. pažymoje „Dėl vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje pateiktos informacijos“ nurodyta, kad savivaldybės tarybos narys negali būti kartu tos savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotoju ar jo vadovu, todėl siūlyta nutraukti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės I. M. įgaliojimus prieš terminą (b. l. 4). Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. M. Panevėžio miesto savivaldybės mero 2011 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr. MP-21 priimta į savivaldybės tarybos sekretoriato vedėjos pareigas nuo 2011 m. balandžio 21 d. (b. l. 5). Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-3-1 Panevėžio miesto savivaldybėje įsteigtas savivaldybės tarybos sekretoriatas.
„Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas.
Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.“
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, kai jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis, su tos savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis, tos savivaldybės viešosios įstaigos, tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
Pareiškėjos nuomone Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigybių, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario mandatu, sąrašas yra baigtinis. Jame savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo pareigybė nėra numatyta, todėl jo aiškinti plečiamai negalima.
Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 dalyje (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) numatyta, kad ,,savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas <...>. Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.“
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7, 8 ir 9 punktus, meras teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo, tvirtina savivaldybės tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, bei vadovauja savivaldybės tarybos sekretoriato darbui.
Sprendimą dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo mero siūlymu pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punktą priima savivaldybės taryba.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, jog savivaldybės tarybos sekretoriatas yra tokia institucija, kurią mero siūlymu (20 straipsnio 2 dalies 7 punktas) sudaro (steigia) savivaldybės taryba (16 straipsnio 2 dalies 11 punktas) bei tvirtina jos išlaidų sąmatą (19 straipsnio 14 dalis), taip pat kuri tiesiogiai pavaldi merui (jis vadovauja jos darbui, tvirtina jos nuostatus, skiria ir atleidžia jos vadovą, ją sudarančius valstybės tarnautojus ir darbuotojus (20 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktai). Taigi savivaldybės tarybos sekretoriatas laikytinas atskaitingu savivaldybės tarybai ir merui (savivaldybės tarybos sekretoriato vadovas ir sekretoriate dirbantys asmenys yra tiesiogiai pavaldūs savivaldybės merui, kuris atskaitingas savivaldybės tarybai), yra savivaldybės tarybos sudaroma institucija, priskirtina savivaldybės institucijų sistemai. Savivaldybės tarybos sekretoriato funkcijos yra tiesiogiai susijusios ir su savivaldybės tarybos ir mero sprendimų priėmimu. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog sprendžiant, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 90 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo pareigomis, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, pabrėžtina, kad, kaip minėta, pagal Vietos savivaldos įstatymą (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) savivaldybės tarybos sekretoriatas yra savivaldybės tarybos sudaroma institucija, kurios funkcijos yra tiesiogiai susijusios su savivaldybės tarybos ir mero sprendimų priėmimu, ji atskaitinga savivaldybės tarybai bei merui, tačiau ginčijamoje nuostatoje nėra nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nėra suderinamos su savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareigomis.
Konstitucinis Teismas akcentavo, jog nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 119 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintų savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos principų, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti, kad savivaldybių tarybų nariai savivaldybių institucijose negali užimti tokių pareigų, kurias eidami jie turėtų įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su savivaldybių tarybų sprendimų priėmimu ir įgyvendinimu, būtų atskaitingi savivaldybių taryboms ir (arba) tiesiogiai pavaldūs kuriems nors iš savivaldybės tarybos narių, pavyzdžiui, merui. Priešingu atveju būtų pažeisti Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti savivaldybių tarybų narių teisinio statuso lygybės, savivaldybės institucijų atskaitingumo jas sudarančiai savivaldybės tarybai ir savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų savivaldybės institucijų atžvilgiu principai. Minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės tarybos sekretoriatas yra savivaldybės tarybos sudaroma institucija, kurios funkcijos yra tiesiogiai susijusios su savivaldybės tarybos ir mero sprendimų priėmimu. Taigi savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo ir kitų savivaldybės tarybos sekretoriate dirbančių asmenų, t. y. savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareigomis, nes priešingu atveju būtų iškreipta savivaldybių tarybų teisė prižiūrėti joms atskaitingų institucijų veiklą, būtų pažeisti Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos principai, taip pat konstitucinis teisinės valstybės principas. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui, jeigu jis pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, nurodo baigtiniame sąraše, kyla pareiga išvardyti visas su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas.
Kadangi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 90 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis sąrašas, į kurį inter alia įrašytos savivaldybės tarybos sekretoriate dirbančių savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnybos pareigos, tačiau savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo, kitų savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojų bei pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareigos šiame sąraše nėra įrašytos, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 90 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės tarybos sekretoriato vadovo, tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ir pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo pareigomis, pažeidžia Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintus savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos principus, konstitucinį teisinės valstybės principą.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas savo paties priimamų nutarimų teisinę galią yra ne kartą pažymėjęs, jog ši Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Taigi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė nėra absoliuti. Konstitucijos 110 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kilus abejonėms, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokiu konstituciniu reguliavimu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kurio atžvilgiu būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis draudžia teismui taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi teismas neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia – Konstituciją kaip aukščiausiąją teisę.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. Sp-325, kuriuo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės I. M., išrinktos pagal Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais prieš terminą, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Nagrinėjamas pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas, priešingu atveju teismas turėtų taikyti aktą (jo dalį), kuris pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 121 straipsnio l dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos I. M. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.