Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-348/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
1A-122-348/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08135-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
N. V.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-348/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08135-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam N. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant N. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: - neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu; tęsti darbą.

Iš N. V. priteista: 118,88 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir 135,75 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 19 d., apie 01.15 val., viešoje vietoje - prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su keturiais nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, bendrais veiksmais smurtaujant prieš nukentėjusiuosius: R. M., M. N., be jokios priežasties demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent pats sudavė po vieną kartą kumščiu R. M. ir M. N. į veido sritį, o pastarajam nugriuvus, iš chuliganiškų paskatų įspyrė ne mažiau kaip tris kartus pastarajam į įvairias kūno vietas, pataikydamas vieną kartą į veidą, dėl ko M. N. buvo padarytas nosies kaulų lūžis, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei visi bendrininkai bendrais veiksmais įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus M. N. kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko jam buvo padarytas minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, nosyje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, o R. M. - vieną kartą įspyrė į kairę veido pusę, bei ne mažiau kaip tris kartus rankomis sudavė į krūtinės sritį, padarydami minkštųjų audinių sumušimus, poodines kraujosruvas kairės akis vokų išoriniame kampe, kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos kairiame kampe, nubrozdinimus ir gleivinės muštinę žaizdą dešiniame lūpų kampe, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešinės alkūnės sumušimus ir šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nuosprendyje N. V. parodymus vertino kaip gynybinę versiją, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jam gręsiančios bausmės. Teismo nuomone, N. V. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas jų nelaikė įrodymu, paneigiančiu jo kaltę. N. V. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų patvirtina byloje surinkti ir tiesiogiai teisme ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų R. M. ir M. N. parodymai, specialisto išvados ir kiti bylos duomenys.Nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendis yra nepagrįstas, paremtas tik prielaidomis, o teismo išvada, jog nukentėjusiųjų R. M. ir M. N. parodymai yra nuoseklūs nepagrįsta. Pastarąją aplinkybė patvirtina tai, jog iš pradžių nukentėjusysis R. M. tvirtino, jog nežino, kurs jis gyvena, vėlesnėje apklausoje teigė, jog jau žino. Apeliantas pažymi, kad pirminė nukentėjusiųjų apklausa daryta jiems esant neblaiviems (b. l. 9), nes pareigūnai nurodė, kad juos pasitiko du sumušti ir akivaizdžiai girti piliečiai R. M. ir M. N.. Taip pat apeliantas nurodo, kad nors nukentėjusieji tvirtino, kad ėjo pirkti cigarečių, tačiau jie to daryti negalėjo, nes tuo metu jau „Iki“ parduotuvė nedirbo. Taip pat nukentėjusieji nenurodė kiek ir kuris asmuo ir į kurias vietas sudavė smūgius, todėl yra nepaneigta aplinkybė, jog apeliantas juos tik pastūmė. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad nukentėjusieji buvo girti, neorientuoti laike ir aplinkoje, galimai girtumas buvo pagrindine priežastimi šiai dienai sąžiningai klysti ir apkaltinti jį šios veikos padarymu. Apeliantas nurodo ir tai, kad iš daugumos ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų, teismo padarytų išvadų, matyti, kad vienais asmenimis buvo besąlygiškai tikima, o kitais ne. Teismas patikėjo labiau nepatikimais duomenimis, nors teismui turėjo kelti abejones ir tai, dėl ko nebuvo ieškota įrodymų, kurių galimai būtų likę nusikaltimo vietoje: kraujas ir kt., kurie leistų nustatyti kaltus asmenis: gyventojų apklausa (nukentėję nurodė, kad viskas vyko prie namo), telefoninių pokalbių išklotinių išreikalavimo (su kuo ir kas kalbėjo, kada). Teismas nenustatinėjo nei veikos motyvacijos, nei jos subjektyviosios, nei objektyviosios pusės, nepašalino esminių prieštaravimų, todėl negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, pagrįsto nukentėjusiojo nepatvirtintais parodymais ir /ar jais remtis. Juolab, kad kitų asmenų paieška nebuvo pradėta. Skundo autorius nurodo ir tai, kad nesutinka su teismo priteistais civiliniais ieškiniais, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė. Apelianto įsitikinimu, apkaltinamasis nuosprendis bus teisingas tik tuomet, kai iš jo bus matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką kaltė.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis N. V. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo N. V. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo nuosprendžio turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir teismo šališkumu.Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su nukentėjusiųjų parodymų vertinimu. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, tvirtino, kad nukentėjusieji patys buvo agresyvūs ir priešiškai nusiteikę, jis juos tik pastūmė ir išvažiavo. Pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusikalstamos veikos negalėjo padaryti ir dėl sveikatos problemų, nes jam tuo metu buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl kairios peties sąnario uždegimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokias aplinkybes N. V. parodė tik teisme. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama nukentėjusiųjų M. N. ir R. M. parodymų kritikai, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone nuteistojo N. V. teiginiai apie minėtų asmenų parodymų nepatikimumą yra nepagrįsti. Priešinai nei nurodo apeliantas, nukentėjusiųjų M. N. ir R. M. parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs. Tiek M. N., tiek R. M. parodymais nustatyta, kad būtent N. V. su kitais nenustatytais asmenimis padarė jiems specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus. Jų nurodytų aplinkybių apie jiems padarytus sužalojimus nepaneigia ir tas faktas, kad policijos pareigūnai užfiksavo, jog nukentėjusieji buvo neblaivūs. Apeliacinės instancijos teisėja pažymi, kad nukentėjusieji iš karto po patirto smurto kreipėsi į policiją. Atvykę pareigūnai užfiksavo jų pirminius paaiškinimus, po ko abu nukentėjusieji buvo išvežti į gydymo įstaigą. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad nukentėjusieji turi kokių nors priežasčių apklabėti N. V.. Nukentėjusiojo R. M. parodymais nustatyta, kad jam paskambino N. V., su kuriuo susitarė susitikti prie „Iki“ parduotuvės. Po vidurnakčio išėjo su M. N. į parduotuvę ,,Iki“ nusipirkti rūkyti, N. V. jau buvo atvažiavęs, juos pasišaukė ir jie visi susitiko. N. V. buvo ne vienas, su juo buvo keli asmenys, t. y. nemažiau keturių asmenų. N. V. nepatiko M. N., kilo konfliktas, todėl jis puolė jį mušti, trenkė ranka į veidą, vėliau puolė ir M. N., jam taip pat trenkė. Po ko pradėjo mušti ir kiti asmenys. M. N. gulėjo ant žemės, to metu N. V. pradėjo spardyti, vėliau ir kiti tai darė. Po ko visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir nukentėjusysis M. N.. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis.Teisėjų kolegijos nuomone nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir specialistų išvados, kuriose M. N. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas ir poodinės kraujosruvos kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, nosyje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžis. Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti konstatuoti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, šie sužalojimai padaryti kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ar (ir) kojomis bei suduodant ne mažiau kaip 4 smūgius. R. M. konstatuoti sužalojimai - minkštųjų audinių sumušimai, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų išoriniame kampe, kairės ausies kaušelyje, apatinės lūpos kairiame kampe, nubrozdinimai ir gleivinės muštinė žaizda dešiniame lūpų kampe, odos nubrozdinimai dešiniame delne, dešinės alkūnės sumušimas padarytas kietu buku daiktu, atitinka užduotyje nurodytą laiką ir turimais duomenimis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galvoje padaryti mažiausiai keturiais smūgiais ir galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant rankomis tiek spardant. Sužalojimai dešinėje rankoje, alkūnės sumušimas, odos nubrozdinimai delne būdingi griuvimui, delnu atsitrenkiant į šiurkštų, kietą paviršių ir galėjo išsivystyti nuo vieno poveikio (griuvimo). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis N. V. pažymėjo, jog R. M. konstatuoti sužalojimai būdingi griuvimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog tik dalis sužalojimų (dešinėje rankoje, alkūnės sumušimas, odos nubrozdinimai delne) būdingi griuvimui. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Ąžuolas Sutkus išvadas patvirtino ir papildomai paaiškino, kad sužalojimai dilbyje ir plaštakoje gali atsirasti tiek nuo smūgio, tiek spardant žmogų. Dilbiai, plaštakos, gali būti sužaloti r savigynos būdu, kadangi žmogus ginasi rankomis, stengiasi pridengti gyvybiškai svarbius organus.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl N. V. kaltumo padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistasis N. V. nesutinka ir su priteistais civiliniais ieškiniais, nurodydamas, jog nusikalstamų veikų nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ir šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Asmenys, kurių tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.283 straipsnis). Nustatyta, kad nukentėjusieji R. M. ir M. N. dėl 2017 m. vasario 19 d. sveikatos sutrikdymo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jiems suteiktas paslaugas buvo apmokėta 135,75 Eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir šią sumą priteisė iš nuteistojo N. V. (CK 6.279 straipsnis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai tenkino VSDFV Kauno skyriaus ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes nuteistasis N. V. pripažintas kaltu dėl 2017 m. vasario 19 d. veikos, kurios metu padarė M. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jis buvo nedarbingas ir iš VSDFV Kauno skyriaus gavo ligos pašalpą.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistojo N. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas