Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-2335-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
2S-2335-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04071-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
J. Ž.
Civilinė byla Nr. 2S-2335-413/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04071-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.11; 121.21; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. ir antstolės J. Ž. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-16124-429/2014 pagal pareiškėjo E. M. skundą suinteresuotiems asmenims J. Ž., išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. M. pateikė skundą antstolei J. Ž. dėl antstolės neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/12/00571 – nesutikdamas su antstolės 2012 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S1-3002 dėl banko sąskaitos arešto, pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

Pareiškėjas nurodė, kad keturis pastaruosius metus atliko laisvės atėmimo bausmę Nyderlandų kalėjime, iš ten pagal Europos arešto orderį buvo pargabentas į Kauno tardymo izoliatorių. Pareiškėjui priklauso vienkartinė piniginė pašalpa, kurią turėjo pervesti Sodra. 2014 m. vasario 18 d. sužinojo, kad jo banko sąskaita, atidaryta 2010 m. spalio 27 d., yra areštuota. Kadangi apie sąskaitos areštą jis nebuvo informuotas, todėl, pareiškėjo nuomone, antstolės veiksmai yra neteisėti, dėl ko turi būti panaikintas areštas, nutrauktas neteisėtas vykdymo procesas ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui.

Antstolės J. Ž. įgaliota padėjėja N. L. 2014 m. kovo 3 d. patvarkymu netenkino E. M. skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0161/12/00571 persiuntė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad pareiškėjo skundas atmetamas, kadangi 2012 m. balandžio 19 d. patvarkymo apskundimo terminas jau yra pasibaigęs. Pažymėjo, jog pareiškėjui dokumentai buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. skolininkas apie atliekamus veiksmus buvo informuotas tinkamai, tačiau nepateikė areštuotų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, todėl sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti skolininko piniginių lėšų areštą. Vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – paliko galioti antstolės J. Ž. 2014 m. kovo 3 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą; panaikino priimtą antstolės J. Ž. 2012 m. balandžio 19 d. patvarkymą dalyje dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir įpareigojo antstolę perskaičiuoti vykdymo išlaidas; kitą pareiškėjo skundo dalį dėl 1 000 Lt baudos skyrimo antstolei ir dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl antstolės nusikalstamos veikos požymių, atmetė.

Vadovaudamasis vykdomosios bei civilinės bylos duomenimis teismas nustatė, jog skundžiamas antstolės patvarkymas dėl areštuotų lėšų buvo priimtas 2012 m. balandžio 19 d., o skundas dėl šio patvarkymo paduotas tik 2014 m. vasario 25 d., t. y. skundas pateiktas praleidus naikinamąjį 90 dienų terminą. Be to, antstolė J. Ž. minėtą patvarkymą dėl lėšų arešto registruota pašto siunta išsiuntė skolininkui, tačiau pastarasis per 15 dienų, kaip tai buvo numatyta iki 2012 m. birželio 24 d. galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, 89 punkte, nuo antstolės patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos nepateikė antstolei dokumentų, įrodančių, kad yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokių įrodymų skolininkas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme.

Teismas, įvertinęs tai, jog antstolė skolininko skundą priėmė, nagrinėjo ir nutarė atmesti kaip nepagrįstą, nors turėjo galimybę atsisakyti skundą priimti pasibaigus devyniasdešimties dienų terminui, sprendė, jog tokie antstolės veiksmai tolygūs termino atnaujinimui.

Teismas pripažino nepagrįstais skundo argumentus, jog skolininkui nebuvo žinoma apie priverstinį išieškojimą, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. administracinėje byloje Nr. A-4208-311/2010 pripažino E. M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 straipsnyje ir nubaudė E. M. 200 Lt bauda. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nurodė, jog 2010 m. spalio 27 d., dar būdamas laisvėje, atsidarė AB DnB Nord banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad skolininkui buvo žinoma apie pareigą susimokėti baudą per 40 dienų, todėl įsiteisėjus 2012 m. vasario 17 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai administracinėje byloje Nr. N-575-925/20121 pareiškėjas privalėjo paskirtą baudą sumokėti, tačiau to nepadarė, o antstolė neprivalėjo jam siųsti raginimo. Olandijos teismo nuosprendžiu E. M. nuteistas tik 2012 m. kovo 3 d., t. y. po paskirtos 200 Lt baudos įsiteisėjimo dienos praėjus 14 dienų, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog patvarkymas areštuoti lėšas buvo priimtas pareiškėjui būnant nelaisvėje. Teismas vertino, jog antstolės priimtas 2014 m. kovo 3 d. patvarkymas dėl pareiškėjo skundo yra motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas reglamentuojančiomis vykdymo proceso teisės normomis, todėl jį panaikinti nėra pagrindo.

Teismas konstatavo, jog antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstai didelės, kadangi išieškant 200 Lt baudą buvo užklausta net 10 bankų, kas sudaro 30 Lt vykdymo išlaidų ir kurios galėjo būti žymiai mažesnės, be to, užklaustas VĮ „Registrų centras“, nors, teismo vertinimu, šis procesinis veiksmas išieškant 200 Lt baudą nebuvo esminis ir būtinas. Todėl 2012 m. balandžio 19 d. patvarkymo dalį dėl 646,11 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo teismas panaikino ir įpareigojo antstolę perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Kadangi antstolė nėra įvykdžiusi nutarimo dėl 200 Lt baudos išieškojimo, o jį įvykdžiusi – priims kitą patvarkymą dėl visų patirtų vykdymo išlaidų paskaičiavimo, teismas sprendė, jog antstolei taikyti sankcijas – skirti baudą ir kreiptis į prokuratūrą, nėra pagrindo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės; skirti antstolei 1000 Lt baudą už nepagrįstas vykdymo išlaidas; informuoti prokuratūrą dėl paaiškėjusių antstolės nusikalstamos veikos požymių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra niekinė, formali, neteisėta ir nepagrįsta, be motyvų. Teismas neišsprendė nė vieno byloje/prašyme ir skunde pareikšto reikalavimo.

2. Apelianto nuomone, teismas ir antstolė šiurkščiai pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 512 straipsnyje įtvirtintus terminus, privalomus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei gauto skundo išnagrinėjimui.

3. Teismas nevykdė LR Konstitucijoje, Teismų įstatyme bei LR CPK 6 straipsnyje įvardintų reikalavimų, jog teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Teismas šiurkščiai pažeidė lygybės principą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Gindamas antstolę, teismas šiurkščiai pažeidė betarpiškumo principą ir netyrė visų byloje esančių įrodymų.

4. Apelianto nuomone, niekuo nepagrįsti antstolės ir teismo tvirtinimai, kad skolininkas buvo informuotas apie išieškojimą, kadangi nei policija, nei prokuratūra nežinojo tikrosios skolininko buvimo vietos, todėl ir buvo paskelbtas Europos arešto orderis.

5. Antstolė, neatlikdama savo tiesioginių pareigų bei jomis piktnaudžiaudama, šiurkščiai pažeidė CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punkto nuostatas. Pareiškėjo nuomone, antstolis nesiekė išsiaiškinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, o teismas šiuos antstolės veiksmus įvertino neteisingai, dėl ko nepagrįstai atsisakė skirti antstolei prašomą baudą.

6. Kadangi nebuvo atlikta jokių teisėtų vykdymo veiksmų, nepagrįstomis laikytinos ir antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos

Atskiruoju skundu antstolė J. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta panaikinti 2012 m. balandžio 19 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą, įpareigojant antstolę perskaičiuoti vykdymo išlaidas, bei išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolė faktiškai atnaujino terminą ir skundą nagrinėjo, nes tokios teisės (atnaujinti naikinamąjį terminą) ji neturi. Be to, 2012 m. balandžio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo skųsti nebegalima, kadangi skundui paduoti yra seniai pasibaigęs naikinamasis terminas. Todėl, apeliantės nuomone, nėra pagrindo naikinti 2014 m. balandžio 19 d. priimtą patvarkymą ir įpareigoti antstolę perskaičiuoti 2012 m. balandžio 19 d. apskaičiuotas vykdymo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į antstolės atskirąjį skundą pareiškėjas E. M. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atskirtajame skunde nurodyti motyvai prieštarauja neskundžiamai Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-1344-657/2014, kurioje išaiškinta, jog antstolė, priėmusi skundą ir jį išnagrinėjusi, priėmė patvarkymą jį atmesti, nors turėjo galimybę atsisakyti priimti skundą dėl praleistų terminų. Pareiškėjas pažymi, jog antstolė nė nesistengė įsitikinti, ar nėra kliūčių vykdymo veiksmams. Be to, pareiškėjo nuomone, antstolė ir jos padėjėja sąmoningai vilkina bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, yra pagrįsta ir teisėta.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0161/12/00571 duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S1-2609 antstolė J. Ž. priėmė vykdyti išieškotojo – Valstybės atstovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pateiktą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. A-4208-311/2010 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 200 Lt baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko E. M. (vykd. b. l. 3-5, 7). Priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolė užklausė kredito įstaigas apie pažeidėjo turimas banko sąskaitas (vykd. b. l. 8). 2012 m. balandžio 19 d. buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos (vykd. b. l. 13) ir tą pačią dieną priimtas patvarkymas Nr. S1-3000 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykd. b. l. 14). Nustačiusi, jog skolininkas turi sąskaitą AB „DnB bankas“, antstolė 2012 m. balandžio 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-3002 dėl lėšų arešto (vykd. b. l. 15). 2012 m. balandžio 20 d. pareiškėjui registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei patvarkymas areštuoti lėšas (vykd. b. l.16-20). Siųsti dokumentai grįžo neįteikti (v. b. l. 16). Skolininkas pateikė į bylą duomenis, kurie patvirtina, kad 2012 m. kovo 3 d. Olandijos teismo nuosprendžiu skolininkui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės pabaiga – 2014 m. lapkričio 26 d. (b. l. 11). 2012 m. spalio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė raštą dėl E. M. laikino perdavimo Lietuvai pagal Europos arešto orderį. Skolininkas buvo perduotas Lietuvai ir laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 28 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 10). 2014 m. vasario 25 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2012 m. balandžio 19 d. patvarkymus – areštuoti lėšas, nutraukti neteisėtai vykdomą išieškojimą ir grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui (b. l. 8-9). Antstolė, nesutikdama su skundu, jo netenkino ir nurodė, jog yra pasibaigęs antstolės veiksmų apskundimo terminas, be to, panaikinti skolininko lėšų areštą nėra pagrindo, nes nėra pateikti areštuotų lėšų kilmę pagrindžiantys dokumentai ir vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju skundžiami antstolės patvarkymai priimti 2012 m. balandžio 19 d., skundas dėl patvarkymų antstolei pateiktas 2014 m. vasario 25 d. Pareiškėjas, pateikdamas skundą antstolei, neprašė atnaujinti termino jam paduoti, tačiau antstolė, išnagrinėjusi skundą, 2014 m. kovo 3 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ne tik dėl termino praleidimo, bet ir dėl to, jog nėra pateikti areštuotų lėšų kilmę patvirtinantys dokumentai ir vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti. Nors antstolė, gavusi pareiškėjo skundą, nesprendė klausimo dėl termino skundui dėl antstolės veiksmų paduoti atnaujinimo, tačiau įvertinus tai, jog antstolė atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas nepateikė areštuotų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, bei pasisakė dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, nurodydama, jog vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka, vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei patvarkymas dėl jų išieškojimo skolininkui buvo siunčiami, darytina išvada, jog antstolė pateiktą skundą išnagrinėjo nepaisydama praleisto įstatyme nustatyto termino skundui pateikti, kas, sutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvu, prilygsta praleisto termino atnaujinimui. Ši aplinkybė konstatuota Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1344-657/2014, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamoje byloje priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties ginčijamu klausimu teisėtumo ir pagrįstumo.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. A-4208-311/2010 dėl 200 Lt baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojo (valstybės) naudai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0114/11/00497 medžiagos, antstolė, patikrinusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nenustatė jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, todėl jį priėmė vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) (vykd. b. l. 7).

Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjas pats dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas vykdomasis dokumentas - nutarimas dėl 200 Lt baudos pareiškėjui paskyrimo. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-575-925/2012 minėtas nutarimas paliktas nepakeistas (vykd. b. l. 1-5). Minėta, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra vykdomasis dokumentas, turintis įstatymo nustatytą įvykdymo terminą (ATPK 313 straipsnis). ATPK 313 straipsnis nustato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Šis terminas buvo nurodytas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarime, tačiau pareiškėjui geranoriškai baudos nesumokėjus, minėtas nutarimas buvo pateiktas vykdyti antstoliui.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog pareiškėjas žinojo apie priimtą nutarimą dėl baudos paskyrimo ir jo įvykdymo terminus. Kaip nurodyta, antstolė 2012 m. balandžio 16 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėtina, jog pareiškėjo laikinas laisvės suvaržymas (bausmės atlikimas užsienio valstybėje) nedaro vykdymo proceso neteisėtu, kadangi, esant įstatyme nustatytam įvykdymo terminui, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Be to, kaip nustatyta vykdomojoje byloje, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei patvarkymas areštuoti lėšas 2012 m. balandžio 20 d. buvo išsiųsti pareiškėjui registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 16-20). Registruota pašto siunta skolininkui nebuvo įteikta (v. b. l. 16), tačiau, vadovaujantis CPK 604 straipsnio nuostatomis, siųsti dokumentai laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Be to, Olandijos teismo nusprendžiu skolininkas buvo nuteistas tik 2012 m. kovo 3 d., t. y. jau po paskirtos 200 Lt baudos įsiteisėjimo dienos praėjus 14 dienų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad skundas dėl antstolės veikslų pateiktas beveik po dviejų metų nuo vykdymo veiksmų pradžios, darytina išvada, jog pareiškėjas, žinodamas apie priimtą nutarimą dėl baudos skyrimo, nevykdė pareigos domėtis tolimesne vykdymo eiga, nedelsiant pranešti antstoliui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl jo argumentas, kad antstolis tinkamai neinformavo apie vykdymo procesą, laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (Instrukcijos 89 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą bei gaunamas pajamas. CPK 739 straipsnyje išdėstytos skolininkui priklausančios sumos, iš kurių negalima išieškoti. Pagal šio straipsnio 6 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Bylos duomenimis, 2012 m. balandžio 19 d. patvarkymu antstolė nutarė areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, esančias AB DNB banko sąskaitoje, 646,11 Lt sumai (200 Lt skola ir 446,11 Lt vykdymo išlaidos). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iš pareiškėjo sąskaitos šios lėšos būtų išieškotos. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jo įgalioti asmenys būtų informavę antstolį, kad į pareiškėjo sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai pareiškėjo argumentus dėl neteisėtai areštuotos sąskaitos, į kurią turėjo būti pervesta valstybės pašalpa, laikė nepagrįstais.

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pažymėtina, jog 2014 m. sausio 15 d. įsigaliojus teisingumo ministro 2014 m. sausio 13 d. įsakymui Nr. 1R-5 Dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo, pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija, nustatant kad iki 200 Lt dydžio skolų išieškojimas 30 dienų vykdomas tik iš skolininko banko sąskaitoje esančių skolininko lėšų ir skaičiuojamos tik pašto ir būtinos vykdymo išlaidos, kurios išieškojimuose iki 10 Lt sudaro 30 Lt, išieškojimuose nuo 10 iki 50 Lt – 40 Lt ir išieškojimuose nuo 50 iki 200 Lt – 50 Lt. Tačiau šios nuostatos taikomos tik tuomet, jeigu skolininkas geranoriškai sumoka skolą arba antstolis per 30 dienų ją išieško iš skolininko. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidos patirtos ir apskaičiuotos dar 2012 metais, galiojant senoms Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatoms, apeliantui skolos geranoriškai nesumokėjus iki šiol, antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą, patyrė išlaidas (vykd. b. l. 13), kurios, vadovaujantis CPK 610-611 straipsniais, išieškomos iš skolininko. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdant skolos išieškojimą, antstolis atliko perteklinius veiksmus, kurie nebuvo būtini ir dėl ko antstolis patyrė papildomas išlaidas, kurios nepagrįstai padidino vykdymo išlaidas, todėl pareiškėjo argumentas dėl nepagrįstai paskaičiuotų vykdymo išlaidų, atsižvelgiant į lengvinančią jo padėtį naujos redakcijos Instrukcijos, laikytinas iš dalies pagrįstu. Vadovaujantis nurodytu antstolė vykdymo išlaidas turi perskaičiuoti.

CPK 611 straipsnio 5 dalis numato teismui teisę skirti antstoliui baudą, jeigu nustatoma, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Įstatymų leidėjas šia norma siekė, kad būtų pakankamai užtikrinta antstolių veiklos, išieškant vykdymo išlaidas, teisėtumo kontrolė. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog iš esmės pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, nenustačius antstolio veiksmuose esminių pažeidimų bei įvertinus tai, jog antstolė dar nėra įvykdžiusi minėto nutarimo dėl 200 Lt skolos išieškojimo, o jį įvykdžiusi priims kitą patvarkymą dėl visų patirtų vykdymo išlaidų paskaičiavimo, darytina išvada, jog nėra pagrindo skirti antstolei baudą bei kreiptis į prokuratūrą dėl jos veiksmų.

CPK 510 straipsnio 1 dalis numato, jog skundą dėl antstolio veiksmų antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo. Nagrinėjamu atveju skundas antstolės kontoroje buvo gautas 2014 m. vasario 25 d. (b. l. 8-9), o išnagrinėtas 2014 m. kovo 3 d. (b. l. 4-5). Įvertinus tai, jog penkta diena nuo skundo gavimo buvo ne darbo diena, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad antstolis pažeidė minėtame straipsnyje numatytą skundo išnagrinėjimo terminą.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti skundžiamą nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirieji skundai atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas