Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. T. atstovo advokato Gvido Byčiaus atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties P. T. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad 2013-12-16 apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje ir seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,82 promilės), vairavo automobilį PEUGEOT 307, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini)

P. T. dėl šio nutarimo padavė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiama 2014 m. kovo 17 d. nutartimi prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino.

P. T. atstovo advokato Gvido Byčiaus atskirasis skundas netenkinamas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu teismas gali atnaujinti. Taigi teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl nutarimo paduoti eigos pradžią – nutarimo priėmimo dieną.

Įstatyme numatytas 20 dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis (svarbiomis skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimis) pripažįstamos objektyviai egzistavusios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią.

Šioje byloje pagrįstai nustatyta, jog skunde nurodytos aplinkybės, sukliudžiusios laiku paduoti apeliacinį skundą, nelaikytinos svarbiomis. Pažymėtina, jog skundo padavimo termino pradžią įstatymas sieja ne su nutarimo įteikimo pažeidėjui aplinkybe, o su nutarimo priėmimo diena, todėl sprendžiant dėl praleisto termino pati nutarimo įteikimo ar neįteikimo aplinkybė nėra esminė, svarbu nustatyti, ar asmuo žinojo, buvo informuotas apie pažeidimo nagrinėjimo datą ir galimą sprendimo priėmimo laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo laiką ir datą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma (b. l. 5), t. y. jam buvo žinoma, jog nutarimas gali būti priimtas šią dieną, tačiau nei priimtu sprendimu, nei jo rezultatu pareiškėjas nesidomėjo. Nors pareiškėjas teigia, kad jis skundo padavimo terminą praleido dėl to, jog buvo išvykęs į užsienį (Norvegiją) dirbti, tačiau jokių duomenų nei dėl faktinio išvykimo laiko, nei dėl paties darbo fakto nepateikė, prie skundo nepridėjo. Skunde nurodoma, jog tokie dokumentai bus atsiųsti iki skundo nagrinėjimo dienos, tačiau iki šios dienos tokie dokumentai nebuvo gauti. Be to, pažymėtina, jog pateisinama, objektyvia priežastimi laikoma tik toks išvykimas į užsienį, kuris nepriklauso nuo pareiškėjo valios, kaip pavyzdžiui komandiruotė, tačiau šiuo atveju matyti, jog išvykimas į Norvegiją nulemtas ne komandiruotės, tačiau dėl aiškios pareiškėjo laisvos valios pasirinkti kur dirbti, todėl šiuo atveju, ypač atsižvelgiant į tai, kad apie nutarimo priėmimo laiką pareiškėjui buvo žinoma, tokia aplinkybė nelaikytina svarbia pateisinančia priežastimi.

P. T., žinodamas apie administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo laiką, į posėdį neatvyko, nedalyvavo ir naujų įrodymų į bylą nepateikė, nors juos turėjo dar iki priimant nutarimą, bylos eiga nesidomėjo. Skundo argumentai, jog tikėjosi, kad šiais įrodymais pasirūpins pareigūnai, tik prielaidos. P. T. pats pasirinko vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą, pareigūnai to daryti nesiuntė, todėl jie neturėjo pareigos rūpintis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens savarankiškai renkamais įrodymais. Be to, pats faktas dėl naujų įrodymų nesuteikia pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jeigu jis buvo praleistas ne dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių.

Apibendrinant, darytina išvada, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nes nenustatyta, kad jis būtų praleistas dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.