Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „LTG Infra“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Mažeikių geležinkelio stotis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas visiškai.

11. Iš atsakovės pateikto elektroninio laiško nustatyta, kad atsakovės skola ieškovui 2020 m. vasario 25 d. sudarė 1 342,31 Eur. Atsakovė 2020 m. vasario 25 d. pervedė ieškovei 500 Eur už nuomą ir elektrą, 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovui buvo pervesta 31,69 Eur ir 5,78 Eur sumos už nuomą (pateiktas atsakovė mokėjimų archyvo išrašas už laikotarpį nuo 2021-10-01 – 2021-12-31). Taip pat iš atsakovės pateikto bankinės sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021-06-01 - 2021-11-04 nustatyta, kad atsakovė ieškovei 2021 m. rugsėjo 8 d. pervedė 4,45 Eur ir 2021 m. rugsėjo 14 d. - 540 Eur nuomą iš juridinių bei fizinių asmenų gautos paramos.

13. Iš skolų suderinimo akto ir pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad iki 2020 m. kovo 16 d., kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas, atsakovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma sudaro 200,81 Eur (2019-11-30 už elektros energiją, 2020-01-31 už elektros energiją (likutis 28,01 Eur), 2020-02-29 už elektrą, 2020-03-31 už elektros energiją). Iš skolų suderinimo akto ir pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad sąskaitos už nuomą, kurių neapmokėjo atsakovė, išrašytos nuo 2020 m. liepos 31 d. ( už praėjusį mėnesį). Visa likusi skola sudaro 5 453,70 Eur.

14. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. B., VšĮ „Mažeikių geležinkelio stotis“ steigėjas ir dalininkas, paaiškino, kad VšĮ „Mažeikių geležinkelio stotis“ buvo įsteigta 2016 m. kultūrinei veiklai vykdyti. Kol vyko veikla, mokėjo nuomos mokestį, nors nereguliariai. Prasidėjus pandemijai veikla sustojo, renginiai nevyko, staiga nutraukti patalpų nuomos sutarčių nenorėjo, laukė kol pasibaigs karantinas, galvojo, kad gaus paramą. Kreipėsi į VMI, tačiau paramos negavo dėl netinkamai pateiktos GPM deklaracijos, tačiau pakartotinai nebesikreipė. Kreipėsi ir į ieškovą, ar nėra programos sumažinti nuomos mokestį, gavo informaciją, kad jie neatitinka kriterijų, nes buvo skolingi dar iki karantino. Prašė suteikti paramą ir verslininkų, fizinių asmenų. Sutinka, kad skolingi buvo iki karantino. Po to, kai rudenį vėl paskelbė karantiną, veikla neatsinaujino ir nežinojo, kiek laiko visa tai tęsis. Visas PVM sąskaitas-faktūras gaudavo jis, nes tvarkė buhalteriją, ir jis kėlė klausimą, ar sąžininga gauti šias sąskaitas, kėlė klausimą, ką daryti. Jis pats nederino taikaus susitarimo sąlygų, žino, kad tikslas buvo išsaugoti įstaigą ir vėliau sumokėti skolą. Su ieškovu kalbėjo gal jau paskelbus antrą karantiną. Patys nesikreipė dėl sutarties nutraukimo. Nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 17 d. vis tęsė laiką, vasarą vyko keletas renginių, nors buvo suvaržymai, galvojo, kad susimokės, buvo neapibrėžtumas, neaišku, kiek tęsis ši situacija, o jau prasidėjus antram karantinui, suprato, kad situacija negerės ir negalė susimokėti skolos. 2021 m. sausio 27 d. jau prašė nesiųsti sąskaitų už nuomą. Kadangi šiuo metu nuomos sutartys nutrauktos, veiklą uždarys, nes veikla buvo susieta būtent su vieta.

15. Taigi pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis šalių sudarytomis nuomos sutartimis bei Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi, teigia, kad atsakovė (nuomininkė) savo pareigos mokėti mokesčius pagal tinkamai nevykdė nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki sutarčių nutraukimo – 2021 m. spalio 29 d. ir iš viso liko skolinga 5 453,70 Eur. Ieškovė ieškinį grindžia išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, skolų suderinimo aktu bei 2021 m. liepos 15 d. tarp šalių sudarytu taikiu susitarimu dėl skolos sumokėjimo išdėstymo.

16. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi, sutartyje esančios nuostatos įpareigoja ir saisto abi sutarties šalis.

17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad šalys susitarė dėl ieškovės patikėjimo teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, todėl šalių santykiai spręstini vadovaujantis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatomis.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Plėtodamas CK 6.212 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad COVID-19 pandemijos kontekste egzistuoja objektyvus poreikis plėtoti antrąjį nenugalimos jėgos kriterijų papildant jį aiškinimu, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija) (44 punktas). Laiko atžvilgiu egzistuoja dvejopo pobūdžio nenugalima jėga: nuolatinė ir laikina. Tuo atveju, kai nenugalima jėga yra nuolatinio pobūdžio, sutartinės prievolės pasibaigia CK 6.127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Jeigu nenugalima jėga yra laikina, tai sutartinės prievolės pačios savaime nepasibaigia, o sutarties šalis, besiginanti šiomis aplinkybėmis, atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui (CK 6.212 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo pažymėta, kad laikinojo force majeure atveju šalis, besiginanti šiomis aplinkybėmis, yra laikinai atleidžiama ne tik nuo sutartinės atsakomybės, bet ir nuo sutarties vykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis.

22. Atsižvelgus į teismų praktiką, karantino paskelbimas ir valstybės nustatyti ribojimai dėl Covid-19 pandemijos, įskaitant ir ginčus dėl patalpų nuomos mokesčio mokėjimo, per se (savaime) nėra nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių šalis atleidžiama nuo sutarties vykdymo ir sutartinės atsakomybės, būtina įvertinti kiekvieną situaciją individualiai (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-199-440/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1613-601/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1830-864/2020; kt., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-332-912/2022). Atsakovė, kaip ir ieškovas, yra civilinių teisinių santykių subjektu, kuriam galioja šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Nenugalima jėga (force majeure) besiremianti sutarties šalis, šiuo atveju atsakovė, privalėjo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

23. Atsakovės teigimu, Vyriausybei priėmus 2020 m. kovo 14 d. nutarimą, 2020 m. kovo 16 d. visoje šalyje paskelbus karantiną ir uždraudus renginius, o po to, juos leidus, tačiau taikant suvaržymus, negalėjo organizuoti renginių ir iš to gauti pajamų, todėl nebegalėjo įgyvendinti savo įsipareigojimų. Taip pat nurodė, kad karantino laikotarpiu savo sutartinių įsipareigojimų negalėjo įgyvendinti ir ieškovė, kuri negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintos pareigos garantuoti, kad patalpos bus tinkamos naudoti pagal paskirtį, kuriai jos išnuomotos (CK 6.483 straipsnio 1 dalis)

24. Iš atsakovės pateiktų įstatų matyti, kad jos veikla susijusi su laisvalaikio organizavimu. VĮ Registrų centre nurodyta, kad VšĮ “Mažeikių geležinkelio stotis” veiklos tikslai yra tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Atsakovė teigia, kad ji negalėjo vykdyti savo veiklos arba jei ir galėjo, bet ji buvo labai apribota, būtent dėl šalyje paskelbto karantino.

25. Nustatyta, kad Vyriausybei priėmus 2020 m. kovo 14 d. nutarimą, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Tuo metu buvo draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas (3.2.2. punktas); draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai (3.2.3. punktas). Renginiai su tam tikrais ribojimais buvo leidžiami nuo 2020 m. birželio 1 d. (Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo redakcija, priimta 2020 m. gegužės 27 d., įsigaliojusi nuo 2020 m. birželio 1 d., 4.2. punktai). Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. birželio 30 d. vėl buvo paskelbtas karantinas (Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226). Tuo metu buvo draudžiami renginiai (2.2.8 punktas). Nuo 2021 m. gegužės 3 d. renginiai leidžiami su tam tikrais ribojimais (2.2.8.1. punktas), nuo 2021 m. birželio 16 d. renginiai buvo leidžiami laikantis tam tikrų reikalavimų (10 punktas, nutarimo redakcija, priimta 2021 m. birželio 14 d, įsigaliojusi nuo 2021 m. birželio 16 d.).

26. Ginčo, dėl to, kad atsakovė dėl pandemijos, karantino ir veiklos apribojimų, laikinai negalėjo vykdyti veiklos, o jei ir galėjo, tai buvo taikomi apribojimai, nėra. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iki paskelbto karantino taip pat netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, buvo skolinga ir iki karantino paskelbimo, šios aplinkybės atsakovė neginčijo, todėl nėra jokio pagrindo atsakovės atleisti nuo sutartinės atsakomybės vadovaujantis nenugalimos jėgos aplinkybe, be to, pati atsakovė nesiekė nutraukti sutarčių. Teismas, įvertinęs bylos duomenis sutinka su atsakove, kad didžioji skolos dalis susidarė būtent karantinų laikotarpiu. Tačiau vien karantino paskelbimas ir valstybės nustatyti ribojimai, dėl kurių atsakovė negavo finansinės naudos, įvertinus pačios atsakovės veiksmus, nėra nenugalima jėga (force majeure) ir nėra pagrindas atsakovei karantino laikotarpiu nemokėti nuomos mokesčio.

27. Iš nuomos sutarčių turinio nustatyta, kad šalys sudarė patalpų, kurios skiriamos prekybos, administravimo, paslaugų ar kitai suderintai veiklai, nuomos sutartis (Sutarties 1.2 punktas). Taigi pagal sutarties esmę matyti, kad patalpose buvo galima vykdyti ir komercinę veiklą bei iš to gauti pajamas. Šiuo atveju, nors atsakovė nurodė, kad pati ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti sutarties ir suteiki tinkamas patalpas, tačiau iš patalpų nuomos sutarties matyti, kad ieškovė suteikė patalpas, kuriose buvo galima vykdyti įvairią veiklą, atsakovė patalpomis naudojosi, ginčo dėl to nėra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė pati negalėjo tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė ne viso karantino laikotarpiu negalėjo visiški vykdyti veiklos, tam tikru periodu veiklą galėjo vykdyti su tam tikrais ribojimais, be to, kaip ir nurodė atsakovės atstovas, teisme apklaustas liudytojas, jie turėjo renginių. Taigi atsakovė galėjo naudotis išsinuomotomis patalpomis savo veiklai vykdyti ir jomis naudojosi, nes nuomos sutarties nenutraukė ir patalpų ieškovei negrąžino.

28. Atsakovė teigia, kad ji negalėjo pasinaudoti nenugalimos jėgos aplinkybe, nes buvo numatytas nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmas tiems, kas labiausiai nukentėjo nuo pandemijos. Be to, teigia, kad skola susidarė ne dėl piktybiško atsakovės elgesio ir pažymėjo, kad ieškovas šiuo atveju buvo nesąžiningas ir savalaikiai nenutraukdamas nuomos sutarčių, didino įsiskolinimą.

29. Nustatyta, kad šalys buvo susitarusios, jog dėl force majeure informuos raštu per 10 dienų (nuomos sutarties 3.3. punktas). Duomenų, kad atsakovė laikydamasi susitarimo būtų informavusi ieškovą apie susidariusią situaciją, nėra. Bylos medžiaga patvirtinta, kad atsakovė į ieškovą kreipėsi tik 2021 m. sausio 27 d. (siuntė elektroninį laišką dėl lengvatos gavimo), nors pirmasis karantinas buvo paskelbtas dar 2020 m. kovo 16 d., o antrasis - 2020 m. lapkričio 7 d., tačiau ir gavę informaciją dėl prašymo patikslinimo, jos netikslino ir nebandė gauti lengvatos. Liudytojo nurodyta aplinkybė, kad derino telefonu ir jiems buvo pasakyta, kad jie neatitinka sąlygų, tik patvirtina pačios atsakovės pasyvumą. Pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų, jog iš ieškovo gavo neigiamą atsakymą dėl nuomos mokesčio sumažinimo ar jo neskaičiavimo.

30. Taip pat atsakovė, matydama, kad neturi jokios finansinės galimybės tinkamai vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesiekė nutraukti nuomos sutarčių, o priešingai, siekė jas tęsti. Ši aplinkybė paneigia atsakovės argumentą, kad būtent dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų buvo didinamas įsiskolinimas už nuomą.

31. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SD(LGI)-1596 su priedais Ieškovas informavo atsakovę, kad nuo 2021 m. gegužės 31 d. nutraukia Sutartį1 ir Sutartį2 prieš terminą vienašališkai ir informavo, kad įskaito atsakovės sumokėtą Sutarties1 ir Sutarties2 įvykdymo užtikrinimo 843,15 Eur sumą atsakovės 3978,08 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimui padengti ir likusią 3397,59 Eur nuomos mokesčio ir elektros energijos įsiskolinimo sumą, ir 612.93 Eur delspinigių prašė sumokėti į Ieškovo sąskaitą nedelsiant. Be kita ko, rašte nurodyta, kad atsakovė dalį nuomos mokesčių apmokėdavo tik po raginimą, o nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, visiškai nemoka. 2021 m. balandžio 28 d. atsakovė pateikė ieškovui prašymą nenutraukti Sutarties1 ir Sutarties2, nurodydama, kad Mažeikiuose tai yra vienintelė alternatyvaus meno erdvė, pritraukianti turistus, suburianti įvairaus amžiaus žmones bei vykdanti įvairius meno renginius. Kaip paaiškino ieškovo atstovė, remiantis šiuo atsakovės prašymu, vyko derybos ir 2021 m. liepos 15 d. buvo priimtas taikus susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo susidariusį įsiskolinimą ieškovui sumokėti dalimis per dvejus metus. Taigi nuomos sutartys pratęstos būtent atsakovės iniciatyva ir pati atsakovė, 2021 m. liepos 15 d. sudarydama taikų susitarimą, kuriuo susitarė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, sutiko toliau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas tvirtino, kad atsakovė pagal šį susitarimą neatliko mokėjimų, todėl ieškovas, vadovaudamasis Sutarties1 ir Sutarties2 6.5.1.3. papunkčiais, 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. SD(LGI)-4155, informavo atsakovę apie vienašališką Sutarties1 ir Sutarties2 nutraukimą prieš terminą nuo 2021 m. spalio 29 d. 2021 m. lapkričio 4 d. Objekto perdavimo ir priėmimo aktais atsakovė perdavė, o ieškovas priėmė Patalpas.

32. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė į ieškovės sąskaitą po 2021 m. liepos 15 d. susitarimo pervedė lėšas (Sprendimo 16 punktas), taip padengė dalį įsiskolinimo, tačiau pati, matydama, kad negali tinkamai vykdyti 2021 m. liepos 15 d. susitarimo, nesiekė jos nutraukti, tai vėl gi inicijavo ieškovas.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad skola nedidėtų, nesikreipė į ieškovą dėl nuomos mokesčio nepaskaičiavimo, pati nesiekė nutraukti sutarčių, o priešingai, darė veiksmus, kad tik sutartys būtų tęsiamos. Pati atsakovė dar 2021 m. liepos 15 d. sudarė susitarimą su ieškovu dėl skolos sumokėjimo dalimis, nors jau daugiau nei metai, kaip teigė atsakovės atstovas, dėl paskelbtos pandemijos nebevykdė veiklos ir pajamų negavo. Teisme apklaustas liudytojas L. B. paaiškino, kad jau prasidėjus antram karantinui suprato, kad negalės vykdyti įsipareigojimų, tačiau nepaisant to, nesutiko dar 2021 m. balandžio mėn. nutraukti sutartį, kai nutraukimą iniciavo ieškovas ir po derybų sudarė 2021 m. liepos 15 d. susitarimą, kuriuo susitarė išdėstyti skolos sumokėjimą. Dėl ko buvo sudarytas toks susitarimas, liudytojas negalėjo paaiškinti ir atsakovės atstovas neprašė apklausti atsakovės vadovą G. J., pasirašiusį šį susitarimą, manė, kad jį apklausti netikslinga. Tai patvirtina, kad atsakovė susitarimo sudarymo metu aiškiai suprato, kad savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą neturės finansinių galimybių įvykdyti, tačiau sutarčių nenutraukė ir siekė toliau vykdyti veiklą. Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė, imdamasi visų priemonių, kad patalpų nuomos sutartys nebūtų nutrauktos, prisiėmė ir dėl savo neveikimo neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo teisę ir galimybes kreiptis į ieškovą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, mokėjimų išdėstymų ar sutarties nutraukimo, tačiau, priešingai, būtent dėl jos pačios veiksmų, nuomos sutartis buvo tęsiama.

34. Bylos medžiaga taip pat patvirtinta, kad atsakovė siekė gaut paramą iš valstybės – kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją dėl subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms gavimo, tačiau dėl pačios atsakovės netinkamo veikimo, jos negavo. VMI 2021 m. liepos 2 d. raštą Nr. RSUB-46619 atsakovei nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau — Aprašas) 40 punktu, įvertino Pareiškėjo atitikimą Aprašo reikalavimams ir informavo, kad paraiška nėra tenkinama, kadangi įmonė neatitinka šių nustatytų Aprašo sąlygų: – įmonė iki 2020 m. sausio 31 d. nėra sumokėjusi (įskaičiusi) bent dalies gyventojų pajamų mokesčio, deklaruoto mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313) už 2019 m. mokestinį laikotarpį (pagal Aprašo 16.1 punktą). Šie duomenys taip pat patvirtina, kad parama nebuvo suteikta dėl pačios atsakovės netinkamų veiksmų.

35. Atsakovė pateikė duomenis, kad kreipėsi į bendroves dėl paramos suteikimo, tai patvirtina VšĮ „Mažeikių geležinkelio stotis” siųsti prašymai UAB „Hotrema”, „Maxima“ dėl paramos skyrimo bei atsakovės socialinio tinkle Facebook pateiktas prašymas. Pateikė duomenis, kad gavo paramą iš fizinių bei juridinių asmenų ir iš jų dengė buvusį įsiskolinimą, kuris 2020 m. vasario 25 d. buvo 1 342,31 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau ši aplinkybė, jas vertinant kitų nustatytų aplinkybių kontekste, neeliminuoja atsakovės pareigos tinkamai vykdyti prisiimtinus sutartinius įsipareigojimus.

36. Šiuo atveju nenugalima jėga negali būti naudojama kaip pretekstas nepagrįstai būti atleistam nuo sutartinės atsakomybės. Nuomos mokesčio mokėjimas yra finansinė prievolė, kurios vykdymas tiesiogiai nepriklauso nuo Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ar Vyriausybės nustatytų draudimų. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis nelaikoma bloga ekonominė būklė. Karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia skolininkų atleidimo nuo prievolių vykdymo. Atsakovė galėjo atsisakyti nuomos sutarčių ir grąžinti ieškovei patalpas iš karto po karantino paskelbimo, bet to nepadarė. Atsakovė dar iki pirmojo karantino paskelbimo buvo skolinga ieškovui, bet pati neinicijavo nuomos sutarčių nutraukimo, nuomos sutartys nutrauktos išimtinai tik ieškovo iniciatyva nuo 2021 m. spalio 29 d.

38. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai ir kt.) Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas (CK 6.59 straipsnis). Šiuo atveju, sudarydama nuomos sutartį, atsakovė prisiėmė ir atitinkamus įsipareigojimus, nuo kurių atsisakyti negalėjo ir juos privalėjo ne tik vykdyti, bet juos vykdyti tinkamai.

39. CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

40. Atsakovė neginčijo nuomos sutarčių sąlygų, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu pagal pastarosios pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje pateiktas atsakovei siųstas skolų suderinimo aktas, pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei 2021 m. liepos 15 d sudarytas taikus susitarimas dėl skolos sumokėjimo išdėstymo, patvirtina, kad atsakovė liko skolinga ieškovui pagal sudarytas sutartis ir skola ieškovei iš viso sudaro 5 453,70 Eur.

41. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą už patalpų nuomą bei suvartotą elektros energiją pagrindė rašytiniais įrodymais, atsakovė neginčijo skolos dydžio, taip pat neįrodė, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

42. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ), taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, ieškinį tenkinant visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-260 straipsniais, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Akcinės bendrovės „LTG Infra“, juridinio asmens kodas 305202934, iš atsakovės VšĮ „Mažeikių geležinkelio stotis“, įmonės kodas 304292850, :

-5 453,70 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt trejų eurų, 70 ct) skolą;

- 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 5 453,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 123 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.