Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, kuria E. K. skundas netenkintinas ir paliktas galioti 2011 m. sausio 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko nutarimas skirti E. K. pagal LR ATPK 130 str. 4 d. 3500 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nubaustas už tai, kad jis, 2011-01-14, apie 9 val., Šalčininkų rajone, kelyje Šalčininkai-Jašiūnai-Vilnius, vairuodamas automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimus nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nuvažiavo, dėl ko buvo persekiojamas ir sulaikytas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)gatvėje, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d.

Skunde nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neturėjo įgaliojimų stabdyti transporto priemones nurodytoje vietoje, nes kelias Šalčininkai-Jašiūnai nepriklausė jų jurisdikcijai. Kaip numatyta Valstybės sienos apsaugos įstatymo 7 straipsnyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams suteikta teisė vykdyti asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę tik pasienio ruožuose. Pagal pasienio ruožo taisykles, pasienio ruožas – tai iki 5 km pločio sausumos juosta, einanti į teritorijos gilumą nuo valstybės sienos linijos arba nuo kranto linijos, jeigu valstybės siena eina vandeniu, taip pat tarptautinių aerouostų, geležinkelio priėmimo bei perdavimo stočių ir tarptautinių upių bei jūrų uostų teritorijos. Tuo tarpu pasienio teisinio režimo taisyklių 3 punkte nurodoma, kad pasienio ruožo ribos keliuose žymimos įspėjamaisiais ženklais. Nagrinėjamo byloje veiksmas vyko kelio Šalčininkai-Jašiūnai-Vilnius atkarpoje tarp Šalčininkų ir (duomenys neskelbtini), kur minėti ženklais nenustatyti, nes pasienio ruožas prasideda likus iki Valstybės sienos ne mažiau kaip 15 km. atstumui.

Apelianto nuomone, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas V. A. neturėjo teisės priimti nutarimą šioje byloje. Tai motyvuoja tuo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neturėjo įgaliojimų stabdyti transporto priemones nurodytoje vietoje, nes kelias Šalčininkai-Jašiūnai nepriklausė jų jurisdikcijai. Mano, kad remiantis LR ATPK 281 str. nustatyta tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo teisę nagrinėti Šalčininkų arba Vilniaus rajono PK pareigūnai.

Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pareigūnai, stabdę E. K. vairuojamą automobilį ir vėliau jį sulaikę, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, taip siekdami pasiteisinti prieš savo vadovybę ir išvengti drausminės atsakomybės už tariamai netinkamai organizuotą darbą. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareigūnams nebuvo dėl ko teisintis prieš savo vadovus ir pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas nebuvo kilęs, nes tarnyba buvo atliekama tinkamai.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones, tačiau teigiama, kad tai gali būti daroma tik pasienio ruože. Su tokiu apeliacinio skundo teiginiu nesutinkame. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2848) 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Tarnyba yra operatyvinės veiklos subjektas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad vykdydama operatyvinę veiklą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, Tarnyba veikia visoje valstybės teritorijoje. Šiuo atveju E. K. vairuojamo automobilio stabdymas buvo tikslinis, t.y. buvo gauta išankstinė operatyvinė informacija, kad automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai bus gabenamos cigaretės. Jokios kitos transporto priemonės nebuvo stabdomos. Operatyvinės informacijos tikrinime dalyvavo Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnė D. K. ir Specialiosios paskirties būrio pareigūnai G. K. , S. M. ir M. S. . Taigi akivaizdu, kad Varėnos rinktinės pareigūnai veikė teisėtai, todėl teismas nutartyje teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad jau minėtoje vietovėje, kelyje, E. K. nepakluso teisėtam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nuvažiavo. Kaip paaiškėjo vėliau, būtent šiuo automobiliu ir buvo gabenamas nemažas kiekis cigarečių.

Sutinkamai su LR ATPK 225 str. 1 d., teisė nagrinėti administracines bylas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 130 str. 4 d., suteikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. E. K. pažeidimas buvo padarytas Šalčininkų rajone, tačiau Varėnos rinktinės veiklos teritorija apima ne tik Varėnos rajoną, bet ir Šalčininkų rajoną, taip pat ir Druskininkų m. Šiuo atveju nebuvo pažeista LR ATPK 281 str. nuostata ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pagal jo padarymo vietą (teritoriją). Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyrius yra Varėnos rinktinės štabe, Varėnos m. Alytaus g. 1, todėl čia E. K. administracinė byla ir buvo išnagrinėta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš LR ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

LR ATPK 130 str. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Įstatymų leidėjas taip pat nustatė, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP.

Nors apklausiamas teisme E. K. neigė, kad nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, nurodydamas, kad jis tik prasilenkė su pasienio tarnybos automobiliu, o pareigūnai jį apkalba siekdami išvengti drausminės atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą, tokie jo parodymai paneigiami byloje surinktais ir apylinkės teisme ištirtais įrodymais.

Iš 2011 m. sausio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2011-01-14, apie 9 val., kelyje Šalčininkai-Jašiūnai-Vilnius buvo stabdomas E. K. vairuojamas automobilis panaudojant mėlynos spalvos švyturėlius ir krivulę. Stabdoma transporto priemonė nesustojo, padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), tai yra E. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d.

Liudytojais apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės pareigūnai G. K. , S. M. ir M. S. parodė, kad 2011-01-14 ryte jie patruliavo kelyje Šalčininkai-Jašiūnai-Vilnius. Kai buvo netoli Gojaus kaimo, gavo nurodymą sustabdyti patikrinimui automobilį Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo galėjo būti gabenamos cigaretės. Apie 9 val. pastebėjo iš Šalčininkų pusės važiuojantį minėtą automobilį. G. K. išėjo iš savo automobilio ir mojuodamas skrituliu bandė stabdyti šį automobilį, prieš tai S. M. buvo įjungęs tarnybinio automobilio švyturėlius, tačiau stabdomo automobilio vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo, padidinęs automobilio greitį. Kol jie kelyje apsisuko, kad važiuoti iš paskos, šis automobilis gerokai nutolo, o už posūkio prie (duomenys neskelbtini) kaimo prarado jį iš akiračio. Apie šį automobilį pranešė kitam ekipažui, kuris tuo metu patruliavo (duomenys neskelbtini) kaime. Nesustojusį automobilį ieškojo (duomenys neskelbtini) kaime, kol už 15-20 min. jį, nuvažiavusį nuo kelio, aptiko (duomenys neskelbtini)gatvėje. Apžiūrint E. K. automobilį buvo pastebėta, kad nuo automobilio pėdsakai veda prie netoliese esančios malkų krūvos, o kinologas su šunimi malkų krūvoje surado du maišus su cigaretėmis. Prie pareigūnų buvo priėjęs ir netoliese esančio namo šeimininkas, kuris jiems leido apžiūrėti teritoriją (b.l. 22, 23).

Liudytoja apklausta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės pareigūnė D. K. parodė, kad tą dieną apie 9 val. patruliuodama (duomenys neskelbtini) kaime ji gavo kolegų pranešimą, jog jiems nesustojo stabdomas automobilis, kuris vėliau buvo aptiktas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatvėje. Jai buvo pranešta, kad automobilis įvažiavo į griovį. Nuvyks į įvykio vietą, vairuotojas pateikė dokumentus, buvo apžiūrėtas jo automobilis, bagažinė. Automobilyje jokių uždraustų daiktų nebuvo. Nuo automobilio link netoliese esančios malkų krūvos per sniegą vedė pėdsakai. Atvykęs kinologas su šunimi pasekė pėdsakais ir po malkų krūva aptiko du polietileninius maišus su cigaretėmis. Vairuotojas neigė, kad tai jo cigaretės (b.l. 24).

Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir 2011-01-14 liudytojos D. K. tarnybiniame pranešime (medžiaga, b.l. 3), kuriame papildomai nurodyta, kad prie malkų krūvos būtent prie tos vietos kur buvo paslėptos cigaretės buvo išmindžiotas sniegas, o batų pėdsakai buvo identiški kaip ir dėvimų E. K. , jį apžiūrėjo E. K. batus.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais, tokie jo argumentai atmestini. Kaip teisingai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo teismas, teismo posėdyje liudytoju apklausti D. K. , G. K. , S. M. ir M. S. nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie nėra susiję su E. K. jokiais ryšiais, todėl jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Pažymėtina, kad jų paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinka visus byloje surinktus įrodymus, užfiksuotus faktus.

Tuo tarpu paties E. K. paaiškinimai nėra nuoseklūs, iš jų analizės galima daryti išvadą, kad duodamus sau palankius parodymus apeliantas siekia išvengti administracinės atsakomybės (iš esmės tai susiję su kita jo atžvilgiu nagrinėjama administracine byla dėl cigarečių kontrabandos). Taigi, iš 2011-01-14 E. K. paaiškinimų matyti, kad važiuodamas keliu Šalčininkai-Jašiūnai-Vilnius jokios VSAT tarnybinės mašinos pakeliui nematė, taip pat jokie VSAT pareigūnai jo nestabdė ir nesivijo. Kai įvažiavo į griovį, išlipo iš mašinos ir pradėjo valyti sniegą iš po mašinos. Po kelių minučių atvažiavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Jų reikalavimu pateikė dokumentus ir leido apžiūrėti automobilį. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir netoli nuo automobilio, malkose rado du juodus polietileninius maišus su cigaretėmis. Iš kur jos ten atsirado nežino, daugiau nieko paaiškinti negali (medžiaga, b.l. 4, 6). E. K. duodamus parodymus teisme jau aiškino, kad įvažiavęs į griovį, išlipo iš automobilio ir nusprendė eiti link netoliese esančio namo prašytis pagalbos. Grįžo atgal prie automobilio, nes netoli nuo namų pradėjo loti šuo. Einant atgal matė netoli kelio sukrautą malkų krūvą, priėjo, pajudino su koja, jos buvo įšąlusios. Paėmė pagalį, nes pagalvojo, kad galimai prireiks traukiant automobilį. Po kokių 7-10 min. atvažiavo pasieniečių automobilis. Jie apžiūrėjo automobilį, pateikė jiems automobilio dokumentus. Jie kažko ieškojo, tarpusavyje kalbėjosi, kažką sprendė. Apžiūrėjo malkų krūvą ir rado kažkokias dvi dėžes. Atsakė jiems, kad ne tai ne jo. Pareigūnai visą laiką tarpusavyje kalbėjosi lietuviškai, jis nelabai supranta lietuviškai. Jis atsisakė pasirašyti protokole, jo neskaitė ir nežino kas jame surašyta. Pareigūnė Diana kažkam paskambino ir jis išgirdo, kaip kažkam pasakė „tada apiformink kad nesustojo“ (b.l. 21-22). Tuo tarpu iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas jau prisipažįsta matęs pravažiuojantį pasieniečių automobilį ir nurodo, jog su šiuo automobiliu tik prasilenkė, šis automobilis važiavo Šalčininkų link, be to, nebuvo įjungęs šviesos signalų. Nuvažiavęs tam tikrą atstumą per galinį veidrodėlį pamatė, kad pasieniečiai įjungė mėlynos spalvos švyturėlį, tačiau pagalvojo, kad šie gavo skubų iškvietimą.

Aukščiau paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Atmestinas skundo argumentas, kad pareigūnai, stabdę E. K. vairuojamą automobilį ir vėliau jį sulaikę, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, taip siekdami pasiteisinti prieš savo vadovybę ir išvengti drausminės atsakomybės už tariamai netinkamai organizuotą darbą. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareigūnams nebuvo dėl ko teisintis prieš savo vadovus ir pareigūnų tarnybinės atsakomybės plausimas nebuvo kilęs, nes tarnyba buvo atliekama tinkamai.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones, tačiau teigiama, kad tai gali būti daroma tik pasienio ruože. Toks apelianto teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2848) 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Tarnyba yra operatyvinės veiklos subjektas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vykdydama operatyvinę veiklą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, Tarnyba veikia visoje valstybės teritorijoje. Šiuo atveju E. K. vairuojamo automobilio stabdymas buvo tikslinis, t.y. kaip nurodė pareigūnai, buvo gauta išankstinė operatyvinė informacija, kad automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai bus gabenamos cigaretės. Jokios kitos transporto priemonės nebuvo stabdomos. Operatyvinės informacijos tikrinime dalyvavo Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnė D. K. ir Specialiosios paskirties būrio pareigūnai G. K. , S. M. ir M. S. . Taigi akivaizdu, kad Varėnos rinktinės pareigūnai veikė teisėtai, todėl teismas nutartyje teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad jau minėtoje vietovėje, kelyje, apeliantas E. K. nepakluso teisėtam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nuvažiavo. Kaip paaiškėjo vėliau, būtent šiuo automobiliu ir buvo gabenamas nemažas kiekis cigarečių.

Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas V. A. neturėjo teisės priimti nutarimą šioje byloje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM vado 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 4-338 Dėl įgaliojimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas suteikimo (Žin., 2008, Nr. 42-1598) teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas buvo suteikta rinktinių Operatyvinės veiklos skyrių ir poskyrių viršininkams bei kitiems pareigūnams. Tokia teisė numatyta ir LR ATPK 225² str. 2 d. Todėl Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas V. A. turėjo teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti nuobaudą.

Tuo pačiu pažymėtina, kad sutinkamai su LR ATPK 225 str. 1 d., teisė nagrinėti administracines bylas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 130 str. 4 d., suteikta Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Kadangi E. K. pažeidimas buvo padarytas Šalčininkų rajone, tačiau Varėnos rinktinės veiklos teritorija apima ne tik Varėnos rajoną, bet ir Šalčininkų rajoną, taip pat ir Druskininkų m., nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista LR ATPK 281 str. nuostata ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pagal jo padarymo vietą (teritoriją).

Atsižvelgiant į tai, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, kuria paliktas galioti Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko 2011 m. sausio 18 d. nutarimas dėl E. K. nubaudimo pagal LR ATPK 130 str. 4 d. 3500 Lt bauda, yra teisėta ir pagrįsta, todėl E. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.