Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-140-517/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
1-140-517/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21085-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
A. J., K. A.
Kaltinamasis
G. J.
Baudž. byla Nr. 1-140-517/2016m.
(Proceso Nr. 1-01-1-21085-2016-8)
Bylos kategorija Nr. 14.14
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.14.10 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2016m. rugsėjo 30d.Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui J. Gelumbauskui,gynėjai V. Bradulskienei,nukentėjusiosioms A. J. ir K. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas buvęs registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki būdamas suimtas gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007m. balandžio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 2d., tačiau LR BK 93 str. 1d. pagrindu, kaip nepilnametis asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant; 2) 2007m. spalio 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-laisvės apribojimu septyniems mėnesiams; 3) 2008m. kovo 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 92 str. 1-2d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 4) 2008m. rugsėjo 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-1m. ir 9 mėn. l/a; 5) 2008m. rugsėjo 26d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-2m l/a, 2009m. gegužės 21d. Kauno m. apyl. teismo nutartimi, pritaikius LR BVK 157 str., paleistas lygtinai 1m. 3 mėn. ir 13d. iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, 2010m. sausio 22d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos namų panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti likusios neatliktos nuosprendžiu paskirtos bausmės-1m. 3 mėn. ir 13d. l/a; 6) 2013m. lapkričio 26d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 187 str. 2d., 188 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-2m. ir 4 mėn. l/a; 7) 2014m. balandžio 18d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1d., 215 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-2m. ir 8 mėn. l/a; 8) 2016m. birželio 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 187 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m. ir 4 mėn. l/a, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegimo būdu, o būtent:

2016m. gegužės 05d., apie 02⁵⁷ val., nakties metu, kaltinamasis G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tyčia žiebtuvėlio atvira ugnimi padegė pil. J. T., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini), priklausantį medinį garažą, esantį šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), nuo kurio užsidegė gretimai esantys sublokuoti du mediniai garažai, t.y. garažas, priklausantis pil. Steponui-K. M., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pil. K. A. priklausantis automobilis „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažas, priklausantis pil. A. J., gyvenančiai adresu: (duomenys neskelbtini), ko pasekoje visuotinai pavojingu būdu buvo sunaikintas nukentėjusiesiems priklausantis turtas, t. y. nukentėjusiosios J. T. garažas, kurio vertė yra 1.500,- Eur.(vienas tūkstantis penki šimtai eurų ir 00 eur/ct.), ir jame buvę įvairūs daiktai, kurių bendra vertė yra 6.470,- Eur.(šeši tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt eurų ir 00 eur/ct.), dėl ko nukentėjusiajai J. T. buvo padaryta bendra 7.970,- Eur. turtinė žala, nukentėjusiosios A. J. garažas, kurio vertė yra 500,- Eur.(penki šimtai eurų ir 00 eur/ct.), ir jame buvę įvairūs daiktai, kurių bendra vertė yra 217,- Eur.(du šimtai septyniolika eurų ir 00 eur/ct.), dėl ko nukentėjusiajai A. J. buvo padaryta bendra 717,- Eur. turtinė žala, nukentėjusiojo S.-K. M. garažas, kurio vertė yra 600,- Eur.(šeši šimtai eurų ir 00 eur/ct.), ir jame buvę įvairūs daiktai, kurių bendra vertė yra 330,- Eur.(trys šimtai trisdešimt eurų ir 00 eur/ct.), dėl ko nukentėjusiajam S.-K. M. buvo padaryta bendra 930,- Eur. turtinė žala, ir nukentėjusiojo K. A. automobilis

„ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1.500,- Eur.(vienas tūkstantis penki šimtai eurų ir 00 eur/ct.), stovėjęs kitam nukentėjusiajama S.-K. M. priklausančiame garaže, esančiame daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, dėl ko nukentėjusiajam K. A. buvo padaryta 1.500,- Eur. turtinė žala.

Be to, 2016m. gegužės 11d., tarpe 00⁰⁰-00³⁰ val., po vidurnakčio, kaltinamasis G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro jau buvusias išlaužtas duris įsibrovęs į pil. V. B. priklausantį mūrinį garažą, esantį daugiabučių gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini), bendrame kieme, pagal 2013m. rugpjūčio 27d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimus pastarosios paveldėtą po senolių mirties, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tyčia žiebtuvėlio atvira ugnimi padegė garaže stovėjusį pil. V. B. priklausantį automobilį

„ Moskvich 412 “, valst. Nr.C2342LK, nuo ko užsidegė pats garažas, ko pasekoje visuotinai pavojingu būdu buvo sunaikintas nukentėjusiajai V. B. priklausantis turtas, t.y. garažas, kurio vertė yra 2.000,- Eur.(du tūkstančiai eurų ir 00 eur/ct.), ir jame stovėję automobilis „ Moskvich 412 “, valst. Nr.C2342LK, ir motociklo priekaba(lopšys), kurių bendra vertė 720,- Eur.(septyni šimtai dvidešimt eurų ir 00 eur/ct.), dėl ko nukentėjusiajai V. B. buvo padaryta bendra 2.720,- Eur. turtinė žala.

Kadangi abiejų nusikaltimų, kurie baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis G. J. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

1. Medinių garažų, esančių daugiabučio gyvenamojo namo adresu: Maironio gt. Nr. 2, Ukmergės m., kieme sunaikinimo visuotinai pavojingu(padegimo) būdu epizodas

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. J. kaltu, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2016m. gegužė mėn. pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali, jis buvo pas savo seserį A. J., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini),. Pas seserį su jos sugyventiniu A. P. gėrė alų. Po išgertuvių jis taksi automobiliu parvažiavo iki savo namų adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau į namus nėjo, ko paaiškinti negali, o užsukęs už namo, nuėjo prie medinių sandėliukų(garažų), esančių beveik namo, kuriame jis gyvena, kieme. Viename iš sandėliukų pamatė išlaužtą skylę, todėl sugalvojo pasižiūrėti kas yra tame sandėliuke. Pasišvietęs su kišenėje turėtu žiebtuvėliu, pamatė, kad sandėliuke yra labai daug visokių šiukšlių, net iki pat lubų. Tada pagalvojo, kad kam tos šiukšlės, ir nusprendė tas šiukšles sudeginti. Įkišęs ranką pro skylę į sandėliuko vidų, su rankoje turėtu žiebtuvėliu uždegė sandėliuke buvusias šiukšles, o po to dar stebėjo, kaip tiks šiukšlės dega. Kam priklauso tas sandėliukas, jis nežino. Jis nenorėjo uždegti šalia to sandėliuko buvusių kitų sandėliukų ar tai garažų, o norėjo tik sudeginti šiukšles, kurios buvo tame sandėliuke. Kai užsidegė sandėliuke buvusios šiukšlės, jis parėjo į namus. Apie tai, kad sandėliuke uždegė šiukšles, nuo ko sudegė tas sandėliukas ir užsidegė kiti šalia buvę andėliukai ar tai garažai, jis niekam nesakė.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiųjų J. T., A. J., S.-K. M. ir K. A. ir liudytojo M. D. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 26-29, 41-43, 56-58, 66, 73-74, t. 1), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 10, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-17, t. 1), Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacinio pobūdžio raštu dėl ikiteisminio tyrimo duomenų(b.l. 19, t. 1) ir priedais prie minėto rašto, t.y. aktu dėl kilusio gaisro ir tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo(b.l. 20-21, t. 1), transporto priemonės registracijos liudijimu(b.l. 67, t. 1), poėmio protokolu(b.l. 58-59, t. 2), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 54, t. 2), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 67-70, t. 2) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 75-77, t. 2) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios J. T. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gegužės 05d., apie 03⁰⁰ val., per miegus ji išgirdo kažkokį traškesį, po ko pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad dega šalia namo esantis jos medinis garažas ir dar keli kaimyniniai garažai. Garaže, kuris gaisro metu sudegė, buvo daug įvairių daiktų, t.y. sudegė 1990m. laidos motociklas „ IŽ-Ju 5 “ su priekaba, 2 vnt. palapinių, kariška palapinė, naujas matrasas, čiužinys, lauko pavėsinė, du metalinės pintos tvoros ritiniai, motociklas be priekabos, 2 vnt. motociklo ratų, 4 vnt. motociklo šalmų, 2 vnt. naujų miegmaišių, 2 vnt. plaukiojimo čiužinių, vaikiškas vežimėlis ir raktų rinkinys mašinų tvarkymui. Dėl gaisro metu sunaikinto turto jai buvo padaryta bendra 7.800,- Eur. turtinė žala(b.l. 41-43, t. 1).

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios A. J. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gegužės 05d. ji nakvojo savo tėvų bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Apie 04⁰⁰ val. ją pažadino kažkuri iš kaimynių, kuri pranešė, kad dega namo kieme esantys mediniai garažai. Išbėgusi į kiemą, ji pamatė, kad dega jos tėvų garažas ir dar trys šalia esantys garažai. Garaže, kuris gaisro metu sudegė, buvo daug įvairių namų apyvokos ir kitų daiktų, t.y. sudegė slaugos lova, tualetas-slaugos kėdė, sniego kastuvas, kastuvas, grėblys, 5 vnt. plastikinių dėžių, 10 l talpos aliumininis puodas, 4 vnt. medinių dėžių, 20 l talpos plastikinė vandens talpa, 2 vnt. vyriškų kostiumų, moteriški dirbtinio kailio kailiniai, 2 kg vilnonių siūlų, 3 vnt. nertų kilimų, fotelis, staliukas gėlėms, 10 vnt. kapinių žvakių, žvakidė ir kirvis. Dėl gaisro metu sunaikinto turto jai buvo padaryta bendra 717,- Eur. turtinė žala. Kadangi sudegęs garažas, buvęs pirktas kartu su butu, priklausė jos tėvui, o tėvas jau mirė, tai garažas nuosavybės teise priklauso jai ir jos mamai B. B.. Kadangi motina sunkiai serga ir guli slaugos skyriuje, ji turi įgaliojimą atstovauti motinos interesus(b.l. 26-30, t. 1).

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo S.-K. M. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gegužės 05d. jis nakvojo savo sodo namelyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Apie 04⁰⁰ val. jam paskambino gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, komendante, pranešdama, kad dega namo kieme esantis jo garažas. Garaže, kuris gaisro metu sudegė, buvo daug įvairių daiktų, t.y. sudegė 2 vnt. dviračių, dvi lempos, 3 vnt. po 20 l talpos butelių, vienas 10 l talpos butelis ir nauji riedučiai. Dėl gaisro metu sunaikinto turto jam buvo padaryta bendra 900,- Eur. turtinė žala. Be to, sudegė ir garaže stovėjęs jo pažįstamam K. A. priklausantis automobilis „ VW Passat “. Jis įtaria, kad gaisrą galėjo sukelti G. J., kuris prieš kelis metus iš jo garažo vogė metalą(b.l. 56-58, t. 1).

Iš teisme išvardinto nukentėjusiojo K. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gegužės 05d., apie 06³⁰ val., jam paskambino pažįstamas K. M. gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuris pranešė, kad sudegė jo(pažįstamo) garažas ir garažo viduje stovėjęs jam(nukentėjusiajam K. A.) priklausantis automobilis „ VW Passat “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nedelsdamas nuvyko į įvykio vietą ir pamatė, kad ten buvo sudegęs ne vienas garažas, tame tarpe ir garažas, kuriame stovėjo jam priklausantis automobilis. Automobilis sudegė visiškai, kuris garaže buvo paliktas stovėti aštuonis mėnesius ir tuo laikotarpiu jis automobiliu nesinaudojo, nes automobiliui nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Jis tik kartas nuo karto nueidavo į garažą jį užkurti. Iš techninės būklės automobilis buvo tvarkingas, su akumuliatoriumi. Elektrinė automobilio dalis taip pat buvo tvarkinga. Sudegęs automobilis Kasko draudimu draustas nebuvo, jame nebuvo ir jokių vertingų daiktų, įskaitant tai, kas privalo būti automobilio komplektacijoje. Dėl gaisro metu sudegusio automobilio jam buvo padaryta 1.500,- Eur. turtinė žala(b.l. 66, t. 1). Sudegusio automobilio „ VW Passat “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją nukentėjusiojo-pil. K. A. vardu patvirtina ir byloje esantis transporto priemonės registracijos liudijimas(b.l. 67, t. 1).

Iš teisme išvardinto liudytojo M. D. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. gegužės 05d., tarpe 02⁰⁰-03⁰⁰ val., pro langą jis pamatė, kad gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme dega mediniai garažai. Bendruoju pagalbos telefonu iškvietęs ugniagesius, jis iš karto išbėgo į lauką, kur buvo išbėgę ir kiti kaimynai, su kuriais kartu nutraukinėjo automobilį „ Toyota “, stovėjusį prie trečio garažo, bandė gesinti gaisrą, tačiau po kelių minučių atvažiavo gaisrinė ir jie pasitraukė į šoną. Vos išbėgęs į lauką, prie transformatorinės, kuri yra apie 20 metrų atstumu nuo pirmo garažo, jis pamatė stovinčius G. J. ir A. L., kurie iki ugniagesių atvažiavimo stovėjo ir žiūrėjo kaip dega garažai. Atvažiavus ugniagesiams, G. J. ir A. L. jiems padėjo, tampė ugniagesių šlangas, ėjo prie garažų ir rodė gaisrininkams kur dar dega, lindo į garažų vidų. G. J. buvo apsirengęs juodos spalvos treningais su baltos spalvos juostomis(b.l. 73-74, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2016m. gegužės 05d., 02⁵⁷ val., buvo gautas neprisistačiusio fizinio asmens telefoninis pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), dega garažai, viename iš kurių sudegė pil. K. A. priklausantis automobilis „ VW Passat “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 10, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: Maironio gt. Nr. 2, Ukmergės m., kieme. Iš kiemo pusės lygiagrečiai šiam plytiniam penkių aukštų namui stovi garažų eilė, kurią sudaro septyni mediniai seno tipo garažai. Bendras eilės ilgis siekia 16 metrų. Iki šios garažų eilės nuo gyvenamojo namo yra 19 metrų atstumas. Nuo paskutinio garažo iki daugiabučio penkių aukštų plytinio namo, stovinčio šio garažo rytinėje dalyje adresu: (duomenys neskelbtini), yra 25 metrų atstumas. Tarp namo ir garažų bloko yra dvi elektrinės pastotės, tarp kurių yra 3 metrų pločio praėjimas. Šalia pirmo sudegusio garažo yra medinis ūkinis pastatas, stovintis garažui lygiagrečiai, o nuo jo stovi tvora iki didžiosios elektros pastotės. Ūkinis pastatas stovi gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijoje. Minėtas gyvenamasis namas yra garažų bloko šiaurinėje dalyje. Iš garažų bloko pusės, nuo vakarinės dalies į rytus, yra matomi keturi atviri garažai. Pirmi du iš jų yra visiškai sudegę, trečio yra išdegęs vidus, o ketvirto apdegęs tik stogas. Šalia šių garažų, daugiau konkretizuojama priešais antrąjį garažą, ant žemės netvarkingai išsimėtę įvairūs apdegę daiktai, garažo sienų, stogo bei durų dalys. Šie daiktai reikšmės įvykio vietos tyrimui neturi. Mažesnė tokių pačių daiktų apimtis krūvoje matoma ir už garažų bloko galinės dalies, ties antru garažu. Pirmojo garažo viduje stovi sudegęs automobilis „ VW Passat “, kurio priekinis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėtosi ant žemės, prie jo priekinės dalies. Šis garažas yra visiškai sudegęs, kuriame matyti įlūžęs sudegęs stogas ir nėra sienos, jį ribojančios su antruoju garažu. Galinės dalies taip pat nėra. Šio garažo priekinės dalies(angaro) plotis yra 252 cm, o aukštis 177 cm. Antrasis garažas beveik visumoje atviras, likusi tik rytinė sienos dalis. Garažo priekinės dalies(angos) plotis yra 199 cm, o aukštis 174 cm. Garažo viduje stovi senas apdegęs motociklas „ Iž Jupiter “ su priekaba. Trečiojo garažo priekinės dalies(angos) plotis yra 262 cm, o aukštis 192 cm, kurio viduje matomi įvairūs smulkūs apdegę daiktai, nuolaužos. Ketvirtojo garažo priekinės dalies(angos) plotis yra 255 cm, o aukštis 192 cm. Šis garažas gaisro metu nukentėjęs mažiausiai, į kurį užėjus, pastebimas iš vidaus apdegęs stogas, tačiau įvairūs daiktai, esantys garaže, gaisro metu nepažeisti(b.l. 11-17, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresn. inspektoriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad garažų bokse, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), gaisro židinio zona apima antrą, pil. J. T. priklausantį garažą. Gaisro židinio zonoje techninių ugnies šaltinių nėra, nes garažas neelektrifikuotas, šildymo prietaisų jame nėra. Ugnies šaltinis į gaisro židinio zoną galėjo būti įneštas. Tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl tyčinės veiklos(padegimo). Minėta aplinkybė yra konstatuota ir gaisravietės apžiūros metu surašytas aktas dėl kilusio gaisro, dalyvaujant gaisro metu sudegusių medinių garažų ir jame buvusio turto savininkams(b.1. 20-21, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio sankcionuoto poėmio protokolo matyti, kad, 2016m. gegužės 11d. sulaikius kaltinamąjąį G. J., kaip įtariamą asmenį dėl galimo garažo, daugiabučių gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrame kieme padegimo, kaltinamasis atidavė su savimi treninginių kelnių kišenėje turėtą žiebtuvėlį, su kuriuo buvo sukeltas gaisras ir 2016m. gegužės 05d., kurio metu sudegė keli mediniai garažai, esantys šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), b.l. 58-61, t. 1). Šis žiebtuvėlis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 54-56, t. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. J. parodė sudegusių medinių garažų boksą, esantį šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), viename iš kurių(garažų) jis, kaltinamojo teigimu, uždegė jame buvusias sandėliuojamas šiukšles, nuo kurio užsidegė kiti gretimai stovintys garažai(b.l. 67-70, 75-77, t. 2). Šie kaltinamojo duoti parodymai visiškai sutapo su įvykio vietos apžiūros metu rastais pėdsakais(b.l. 11-17, t. 1).

Nors paties kaltinamojo G. J. teigimu, jis, padegdamas viename iš medinių sandėliukų(garažų) buvusias sandėliuojamas šiukšles, nenorėjo uždegti šalia to sandėliuko buvusių kitų sandėliukų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta(nekonkretizuota) tyčia, t.y. jis, padegdamas vieną iš sandėliukų, pagal veikos aplinkybes numatė savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, dėl kurių gali nukentėti ir kitas šalia padegto sandėliuko esantis nekilnojamasis turtas, tačiau dėl savo buvusios fiziologinės būsenos(girtumo) gerai nesuvokė kilsiančių pasekmių sunkumo, pasitenkindamas bet kuria iš atsiradusių pasekmių. Nežiūrint į tai, iš gaisro židinio ugniai persimetus į kitus sublokuotus medinius sandėliukus, buvo sunaikintas ir šiuose statiniuose esantis turtas, todėl kaltinamasis G. J. turi atsakyti už visas atsiradusias pasekmes. Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, kaltinamojo G. J. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip vienas nusikaltimas, numatytas LR BK 187 str. 2d., t.y. svetimo turto sunaikinimas, padarytas visuotinai pavojingu(padegimo) būdu, dėl padarytos aiškios aritmetinės skaičiavimo klaidos, apskaičiuojant gaisro metu sunaikinto turto vertę, kaltinime patikslinus dviems iš nukentėjusiųjų J. T. ir S.-K. M. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį.

2. Mūrinio garažo, esančio daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), kieme sunaikinimo visuotinai pavojingu(padegimo) būdu epizodas

Kaltinamasis G. J. kaltu, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2016m. gegužės 10d. buvo pas savo seserį A. J., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), Pas seserį su jos sugyventiniu A. P. gėrė alų. Alaus išgėrė daug, buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Po išgertuvių į namus ėjo pėsčiomis. Pakeliui sugalvojo užeiti pas savo draugę Brigą, kurios pavardės nežino, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), Atėjęs prie draugės namų, pamatė, kad languose šviesa nedega, todėl apsisuko ir, eidamas atgal, pamatė to namo kieme sandėliuką(garažą), kurio durys buvo išlaužtos. Sugalvojo įlįsti į sandėliuko vidų, kad pasižiūrėti kas jame yra. Sandėliuko viduje pamatė stovintį seno modelio automobilį, kurio galinis langas ir vienas šoninis langas, lyg tai vairuotojo pusės, buvo išdaužyti. Tada jam kilo mintis automobilį uždegti, tačiau dėl ko kilo toks sumanymas, jis paaiškinti negali. Iš treninginių kelnių kišenės išsitraukęs žiebtuvėlį, per automobilio vairuotojo pusės išdaužtą langą pasilenkė iki vairuotojo pusės sėdynės ir žiebtuvėliu pradėjo deginti vaimotojo pusės sėdynę(sėdynės atlošą). Sėdynės atlošas užsidegė labai greitai. Kai užsidegė automobilio vairuotojo sėdynė, tai jis išėjo iš sandėliuko ir ėjo link namų. Paėjus tik kelis metrus nuo sandėliuko, kuriame padegė automobilį, dar prie daugiabučio namo, kieme jį sulaikė kažkoks nepažįstamas vyras, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Po sulaikymo pas jį rastas žiebtuvėlis yra tas pats žiebtuvėlis, su kuriuo jis prieš keletą dienų buvo padegęs ir šiukšles viename iš medinių sandėliukų, esančių šalia jo namų adresu: (duomenys neskelbtini),

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiosios V. B. įgaliotos atstovės A. B., veikiančios pagal įgaliojimą, ir liudytojo R. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 14-15, 34, t. 2), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 7, t. 2), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 8, t. 2) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 9-10, t. 2), tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padegusio garažą(b.l. 32, t. 2), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 42, t. 2), poėmio protokolu(b.l. 58-59, t. 2), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 54, t. 2), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 67-70, t. 2) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 71-74, t. 2) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme išvardinto nukentėjusiosios V. B. įgaliotos atstovės A. B., veikiančios pagal įgaliojimą, apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. J. B. yra jos senelis, kuris mirė 2013m. gegužės 13d. Jos seneliui priklausė butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir namo kieme stovėjęs buto priklausinys-garažas. Minėtame garaže stovėjo automobilis „ Moskvich 412 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Po senelio mirties visam jam priklausantis turtas pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą liko jos seserei V. B.. Kadangi sesuo gyvena ir dirba Anglijoje, todėl jai buvo išduotas įgaliojimas, kad ji sesers vardu galėtų tvarkyti visus reikalingus dokumentus ir kitus su turto valdymu susijusius klausimus, atstovauti seserį visose institucijose. Po įvykusio gaisro ji savo seserį informavo apie tai, kad sudegė garažas ir jame stovėjęs automobilis. Visiškai sudegė garažo stogas ir durys, todėl atstatomieji garažo darbai sesers skaičiavimu kainuotų 2.000 eurų. Garaže stovėjusį sudegusį automobilį sesuo įvertini 600.- Eur. suma, o sudegusią motociklo priekabą(lopšį)-120,- Eur. suma(b.l. 14-27, t. 2).

Iš teisme išvardinto liudytojo R. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad š.m. gegužės mėn., naktį iš 11 dienos į 12 dieną, laikotarpyje nuo 24⁰⁰ val. iki 01⁰⁰ val., jam būnant namuose, išgirdo, kaip kaimynas iš penkto aukšto A. R. kviečia savo žmoną, bet kai ši neatsiliepė, kaimynas garsiai sušuko „ žmones kvieskit gaisrinę “. Tada pažiūrėjęs pro virtuvės langą, pamatė, kad dega vieno iš daugiabučio gyvenamojo namo kieme stovinčių garažų durys. Tai pamatęs jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie gaisrą, po ko pradėjo rinkti kaimyno G. R. telefono numerį, kadangi pastarojo garažas yra šalia degančio garažo, tačiau per langą kaimyną jau bėgantį link savo garažo. Tada jsi užsidėjo batus ir išbėgo į kiemą, katilinėje pasiėmė kibirą su vandeniu ir bėgo sustabdyti gaisro plitimą. Begesinant gaisrą, kaimynai pastebėjo ir jam pasakė, kad vaikšto kažkoks jaunuolis, kuris įtartinai stebėjo gaisro vietą, o po to lyg tai pasišalino prie daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), antros laiptinės. Nubėgus link antros laiptinės, jis jokio jaunuolio nematė, bet jam dairantis, iš šios laiptinės išėjo jaunuolis, kuris lyg tai kalbėjo arba imitavo pokalbį telefonu. Kadangi tas jaunuolis nebuvo namo gyventojas, o jis, kaip bendrijos pirmininkas. visus gyventojus pažįsta, todėl jis tą vaikiną sulaikė, norėdamas paklausti, ką jis čia veikia, pas ką atėjo ir kas jis toks. Minėtam vaikinui prisistatė esantis kriminalinės policijos pareigūnas ir jį sulaikė. Kadangi to vaikino telefonas buvo išjungtas, įtardamas, kad pastarasis galėjo būti susijęs su gaisru, tai apžiūrėjo to vaikino rankas, telefoną, kelnių kišenes. Kelnių kišenėje tas vaikinas turėjo tik vieną žiebtuvėlį, ant kurio rankų apdegimo ar degių skysčių kvapo nesijautė. Kai pradėjo vaikino klausinėti, pas ką jis atėjo, šis jam paaiškino, kad jis atėjo iš miesto centro, tačiau įvykio vietoje buvę kaimynai nurodė, kad šis vaikinas atėjo nuo (duomenys neskelbtini), pažymėto namo. Vaikinas jam sakė, jog atėjo pas merginą, vardu Brigita, tačiau jis, žinodamas, kad jų name mergina vardu B. negyvena, paprašė to vaikino parodyti, kur jo draugė gyvena. Sulaikytam vaikinui jį nuvedus į trečią laiptinę, šis nežinojo laiptinės durų kodo, po ko tas vaikinas pasakė eiti iki buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur neva jo mergina gali gyventi, tačiau jis žinojo, jog šiame bute mergina, vardu B. negyvena. Supratęs, kad tas vakinas meluoja ir gali būti susijęs su gaisru, nes jo elgesys buvo įtartinas, jis, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, paprašė, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai(b.l. 34, t. 2)..

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2016m. gegužės 11d., 00⁴⁰ val., buvo gautas ir užregistruotas pil. R. K. telefoninis pranešimas apie sulaikytą asmenį, įtariamą garažo, kuriame sudegė stovėjęs automobilis „ Moskvich 412 “, padegimu(b.l. 7, t. 2).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra garažas, esantis daugiabučių gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini), bendrame kieme. Kelias į kiemą, kur padegtas garažas, veda tarp J. Basanavičiaus gt. Nr. 9 ir J. (duomenys neskelbtini), pažymėtų namų, o patekus į kiemą, dešinėje pusėje yra matomas gyvenamasis namas adresu(duomenys neskelbtini), Kairiau namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra iš plytų sumūryta elektros skydinė, kuri yra sujungta su degusiu garažu ir kitais iš eilės išsidėsčiusiais penkiais garažais. Garažai perskirti ir sumūryti iš plytų, o stogai dengti šiferio lakštais. Apžiūrėjus padegtą garažą ir sudegusį automobilį, pradinio gaisro židinio nerasta, jokių pėdsakų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, neužfiksuota(b.l. 8-10, t. 2)..

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patrulio 2016m. gegužės 11d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016m. gegužės 11d., 00⁴⁰ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojai sulaikė asmenį, įtariamą garažo padegimu. Nuvykus į įvykio vietą, jiems buvo perduotas neblaivus pil. G. J., gaisro metu slapstęsis prie gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), laiptinių, kuris teigė, kad ėjęs iš savo sesers į šio gyvenamojo namo paskutinę laiptinę, kur neva trečiame aukšte gyvena jo draugė B., kurios pavardės jis nežino. Minėtas asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Ukmergės raj. PK(b.l. 32, t. 2).

Iš teisme išvardinto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2016m. gegužės 11d., 00⁵⁰ val., į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo G. J. fiziologinę būseną, jam buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas(b.l. 37, 42).

Iš teisme išvardinto byloje esančio sankcionuoto poėmio protokolo matyti, kad, 2016m. gegužės 11d. sulaikius kaltinamąjąį G. J., kaip įtariamą asmenį dėl galimo garažo, esančio daugiabučių gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini), bendrame kieme padegimo, kaltinamasis atidavė su savimi treninginių kelnių kišenėje turėtą žiebtuvėlį, su kuriuo buvo sukeltas gaisras ir 2016m. gegužės 05d., kurio metu sudegė keli mediniai garažai, esantys šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), b.l. 58-61, t. 1). Šis žiebtuvėlis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 54-56, t. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. J. parodė sudegusį garažą, esantį daugiabučių gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini), bendrame kieme, ir šalia jo stovintį sudegusį automobilį, stovėjusį garažo viduje, kurį jis, kaltinamojo teigimu, uždegė, pro jau buvusias išlaužtas duris patekęs į garažo vidų(b.l. 67-74, t. 2). Šie kaltinamojo duoti parodymai visiškai sutapo su įvykio vietos apžiūros metu rastais pėdsakais(b.l. 8-10, t. 2).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, kaltinamojo G. J. kaltė dėl svetimo turto sunaikinimo padegimo būdu yra pilnai įrodyta, todėl jo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 2d., požymius, t.y. svetimo turto sunaikinimas, padarytas visuotinai pavojingu(padegimo) būdu, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo laiką ir vietą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikšti nukentėjusiosios J. T. civilinis ieškinys bendrai 7.970,- Eur.(septynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumai(b.l. 46, t. 1), nukentėjusiosios A. J. civilinis ieškinys bendrai 717,- Eur.(septynių šimtų septyniolikos eurų ir 00 eur/ct.) sumai(b.l. 34, t. 1), nukentėjusiojo S.-K. M. civilinis ieškinys bendrai 930,- Eur.(devynių šimtų trisdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumai(b.l. 60, t. 1), nukentėjusiojo K. A. civilinis ieškinys 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumai(b.l. 69, t. 1) ir nukentėjusiosios V. B. įgaliotos atstovės A. B., veikiančios pagal įgaliojimą, civilinis ieškinys bendrai 2.720,- Eur.(dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumai(b.l. 30, t. 2) jiems visiems nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti, kurios dydis apskaičiuotas pagal nukentėjusiųjų duotus parodymus byloje(b.l. 27-28, 42-43, 57-58, t. 1, b.l. 14-15, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Kadangi turtinė žala visiems nukentėjusiems asmenims buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo G. J. veiksmais, visuotinai pavojingu būdu sunaikinant svetimą turtą, baudžiamojoje byloje pareikšti fizinių asmenų, kaip nukentėjusiųjų, pareikšti civiliniai ieškiniai yra tenkintini pilnai, kuriuos kaltinamasis privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Įstatymas numato, kad konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(LR BK 72 str. 2-3d.d.). Prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip daiktinis įrodymas, yra prijungtas ir žiebtuvėlis, laikomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK specialioje daiktinių įrodymų saugykloje, kuris 2016m. gegužės 11d. buvo rastas ir paimtas iš sulaikyto kaltinamojo G. J., kaip asmens, įtariamo padarius svetimo turto padegimą, jo asmens apžiūros metu(b.l. 37-38, 54-61, t. 2). Išaiškinus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad pas kaltinamąjį G. J. rastas žiebtuvėlis buvo panaudojamas visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegimo būdu, sunaikinant(sugadinant) svetimą turtą. Kadangi žiebtuvėlis, kaip materialią vertę turintis daiktas, buvo panaudotas darant nusiskalstamas veikas, jis yra privalomai neatlygintinai konfiskuotinas, kaltinamajam G. J. priklausančio žiebtuvėlio konfiskavimą paskiriant kaip vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 7p.).

Spręsdamas kaltinamojo G. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis G. J. padarė du nusikaltimus, kurie abu baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam G. J. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas aštuonis kartus, tačiau jis, turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytus nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, 2015m. gruodžio 29d. grįžęs iš paskutinės įkalinimo vietos, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, vėl padarydamas eilę naujų įžūlių, visuomenei pavojingų veikų nuosavybei, t.y. padeginėdamas svetimą turtą(b.l. 88-136, t. 2, b.l. 22-26, t. 3). Visa tai rodo kaltinamojo G. J. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis G. J., turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistas, jam inkriminuojamus naujus tyčinius nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šias abi aplinkybes teismas laiko atsakomybę sunkinančiomis kaltinamojo G. J. atžvilgiu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis G. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi abi kaltinamajam G. J. inkriminuojamos veikos yra tyčinės, o nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala iki šio laiko nei iš dalies nėra atlyginta, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytų veikų skaičių ir jų sukeltas pasekmes, nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo visuomenei laipsnį, tiek ir į paties kaltinamojo G. J. asmenybę, laiko, kad kaltinamasis, kaip toliau linkęs nusikalsti ir pavojingas visuomenei asmuo, laisvėje neturėjęs pastovaus pragyvenimo šaltinio ar užsiėmimo, nes niekur oficialiai nedirbo ir registravosi darbo biržoje, gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kaltinamojo G. J. nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam G. J., kaip recidyvistui, už abi padarytas veikas yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, dalinio sudėjimo būdu paskirtą subendrintą bausmę sumažinus 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu(LR BK 63 str. 1 ir 4d.). Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės kaltinamajam G. J. dalinio sudėjimo būdu yra bendrintina ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis pagal ankstesnįjį įsiteisėjusį 2016m. birželio 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį(LR BK 63 str. 9d.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. J. baudžiamojoje byloje 2016m. gegužės 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui, kurios terminas turėjo baigtis 2016m. rugpjūčio 12d.(b.l. 80-82, t. 2). Kadangi 2016m. birželio 30d. Ukmergės raj. apyl. teisme išnagrinėtoje kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-161/2016m. kaltinamajam G. J., kaip nuteistajam, buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė už kitą padarytą nusikaltimą, o apkaltinamasis nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2016m. liepos 21d., buvo perduotas vykdyti, šioje baudžiamojoje byloje klausimas dėl paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo pratęsimo kaltinamajam G. J. tikslingumo sprendžiamas nebebuvo, apie ką 2017m. liepos 21d. raštu Nr. 1-140-517/2016m. teismas informavo Lukiškių tardymo izoiliatorių-kalėjimą(b.l. 15, t. 2).

Kaltinamojo G. J. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 7p. pagrindu(b.l. 43-44, t. 2, b.l. 14, 18-19, t. 3).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2016m. rugsėjo 01d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam G. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 113,25 Eur.(vieno šimto trylikos eurų ir 25 eur/ct.) sumą(b.l. 21, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos K. T. 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi nagrinėtinu atveju kaltinamasis A. K., kuris nuo 2016m. gegužės 11d. yra laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka, būdamas laisvėje, iki jo sulaikymo niekur oficialiai nedirbo ir registravosi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, o kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo G. J. padarytų veikų, dėl kurių atsiradusios turtinės pasekmės nėra pašalintos, t.y. padaryta turtinė žala dar nėra atlyginta, pobūdį bei įvertinus šio kaltinamojo dabartinę esamą turtinę padėtį, iš kaltinamojo G. J. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo G. J. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 187 str. 2d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 187 str. 2d.(2016m. gegužės 05d. įvykdyto svetimo turto sunaikinimo padegimo būdu epizodas)-laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams;

-pagal LR BK 187 str. 2d.(2016m. gegužės 11d. įvykdyto svetimo turto sunaikinimo padegimo būdu epizodas)-laisvės atėmimu dvejiems metams.

LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti trejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam G. J. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 9d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2016m. birželio 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-aštuonis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti trejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 67 str. 2d. 7p. pagrindu kaltinamajam G. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 2016m. gegužės 11d. sulaikyto kaltinamojo G. J. asmens apžiūros metu pas jį rasto ir paimto žiebtuvėlio, kaip materialią vertę turinčio daikto, buvusio panaudoto darant nusiskalstamas veikas, konfiskavimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016m. rugsėjo 30d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį, kada kaltinamasis G. J. buvo laikinai sulaikytas ir laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka šioje baudžiamojoje byloje nuo 2016m. gegužės 11d., ir iš dalies atliktą bausmę pagal bendrintiną ankstesnįjį įsiteisėjusį 2016m. birželio 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį.

Nukentėjusiosios J. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo G. J. 7.970,- Eur.(septynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo G. J. 717,- Eur.(septynių šimtų septyniolikos eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S.-K. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo G. J. 930,- Eur.(devynių šimtų trisdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo G. J. 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. B. įgaliotos atstovės A. B., veikiančios pagal įgaliojimą, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo G. J. 2.720,- Eur.(dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiosios naudai jai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo G. J. interesus byloje, priteisimo netenkinti.

Daiktinius įrodymus-raištelį, mobilaus ryšio telefoną „ Sony Ericsson “, IMEI Nr. PY7A1022044, raktų pakabuką, kišeninį peiliuką ir apyrankę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam G. J.,o daiktinį įrodymą-žiebtuvėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam G. J.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R.Adamonis