- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1778-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16128-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad jį reiškia „kriminalinei Lietuvai“, „kriminalinei Lietuvos „teisingumo“ ministerijai“, „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui ir pseudoteisėjai G. A.-B.“, „kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjoms J. G.-L. ir L. R.“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Ieškovas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą.
Teismas konstatavo, kad ieškovas atskirajame skunde ir toliau sąmoningai vartoja įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“, „kriminalinę instituciją Vilniaus miesto apylinkės teismą“, „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „pseudoteisėjos G. A.-B., J. G.-L., L. R., R. P.“ ir kt. Be to, atskirajame skunde skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ieškovas įrodinėja taip pat vartodamas nepagarbius ir žeminančio pobūdžio išsireiškimus, teigdamas, kad skundžiamoje nutartyje „yra nusikaltimo požymiai kriminalinės Lietuvos teismų institucijų organizuotoje veikoje tyčia atsisakant priimti nagrinėti ieškinį, kad dengti nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės kriminalinės Lietuvos kriminalinių nusikaltėlių ir recidyvistų pseudoteisėjų veiksmus gaminant pseudoteisingumą“; „Pseudoteisėja R. P. toliau šališkai ir priklausomai provokaciniais pagrindais neva nagrinėja šią civilinę bylą prieš pačius save kriminalinę instituciją Vilniaus miesto apylinkės teismą ir pseudoteisėjus“.
Taigi teismas, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį, sąmoningai suformuluojant ydingo turinio atskirąjį skundą, akivaizdžiai tyčia naudojant įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus Lietuvos valstybės, jos institucijų ir pareigūnų, vykdančių teisingumą, atžvilgiu, taip pat teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, atžvilgiu, padarė išvadą, kad atskirasis skundas neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sąžiningas asmuo, nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybą (CPK 5 str.). Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad nėra tikslinga sąmoningai piktnaudžiaujančiam savo teisėmis asmeniui taikyti atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto, todėl tokio turinio atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip paduotą asmens, kuris neturi teisės jo paduoti, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas teise į teisminę gynybą, sąmoningai ir sistemingai rodydamas nepagarbą teismo procesui, Lietuvos valstybei bei teisingumą vykdantiems pareigūnams ir institucijoms (CPK 3 str. 1 d., 5 str., 315 str. 1 d. 2 p., 338 str., CK 1.137 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė bei pažeidė CPK 5, 42, 305 straipsnius, 315 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 291 straipsnį, be to, yra absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi nutartyje nėra motyvų, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, kad būtina taikyti CPK 5 straipsnį, 315 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jeigu atskirasis skundas nenagrinėtinas teisme, tai CPK 137 straipsnio 3 dalies pagrindu būtina motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis, kad atskirasis skundas būtų išnagrinėtas. Pagal CPK 291 straipsnį, nutartyje privaloma nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis, ginčo dalyką, nes iš nutarties turinio neaišku, koks ieškinys ir koks ginčas yra nustatinėjamas nutartyje, kad būtų galima paduoti tinkamą atskirąjį skundą.
2. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas ir kiti netikslumai nėra kliūtis atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Remiantis CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktu, privaloma nurodyti motyvus bei įstatymus, kuriais remiantis padaroma išvada, kad atskirasis skundas nepriimtinas nagrinėti teismuose.
3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį bei nukrypo nuo privalomo precedento civiliniame procese. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas ir precedentas, kurį nustatė Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, ir kt. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nagrinėjo atskirojo skundo priėmimą prieš Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame dirba, ir jo teisėjus, todėl nutartis yra absoliučiai negaliojanti dėl neteisėtos teismo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą kaip paduotą asmens, sąmoningai piktnaudžiaujančio teise į teisminę gynybą, prieš tai nenustačius jam atskirojo skundo trūkumų šalinimo termino.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto pateiktas procesinis dokumentas (atskirasis skundas) yra įžeidžiančio bei žeminančio pobūdžio – įvardydamas teismą, į kurį kreipiasi, taip pat kitus byloje dalyvaujančius asmenis, apeliantas vartoja tokius žodžių junginius kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „pseudoteisėjai“ ir kt. Akivaizdu, kad tai nėra formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet demonstratyviai bei sistemingai akcentuojama nepagarba valstybei, teismui ir kitiems proceso dalyviams.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas pirmosios instancijos teismuose civiline tvarka iš viso yra inicijavęs daugiau kaip 400 teisminių procesų dėl, jo nuomone, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų, vykdant politines represijas, dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo; tyčinio civilinių bylų vilkinimo ir atsisakymo apginti pažeistas teises, turtinius interesus Lietuvos teismuose; teisėjų / teismų nušalinimo, žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir t. t. Apeliacinės instancijos teismuose nagrinėta daugiau kaip 500 apeliacinių (atskirųjų) skundų. Tiek pirmosios instancijos teismuose, tiek apeliacinės instancijos teismuose apeliantui ne kartą buvo išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, bei jos įgyvendinimo tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, detaliai išanalizavęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nurodė, kad apeliantui, be kita ko, turinčiam teisininko išsilavinimą, patirtį naudojantis savo konstitucinėmis bei procesinėmis teisėmis, iš esmės yra žinomi tiek įstatymų reikalavimai, tiek jų įgyvendinimo tvarka. Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame atskirajame skunde (ir kituose prieš tai pateiktuose procesiniuose dokumentuose) apeliantas vėl pavartojo įžeidžiančią leksiką, kurią teismas pagrįstai įvertino kaip nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai ieškovui prieš tai daugelį kartų teismų procesiniuose dokumentuose, įskaitytinai ir nutartyse dėl trūkumų pašalinimo, jau buvo išaiškinta pareiga vengti neprocesinės retorikos, savo valstybės, jos institucijų ir pareigūnų neleistino įžeidinėjimo, tačiau jis ir toliau sistemingai teikia aiškiai nepagarbia forma surašytus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas netaiko trūkumų šalinimo instituto, bet atsisako priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 str. 3 d., CPK 95 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015). Nors nurodytas teismo išaiškinimas pateiktas byloje, kurioje buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, jame suformuluotos taisyklės yra aktualios ir nagrinėjamu atveju.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atskirąjį skundą atsisakyta priimti nustačius ne CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus neesminius skundo netikslumus, bet netinkamą procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui procesine teise teikti atskirąjį skundą, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo CPK 115 straipsnio 4 dalies taikymo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties atmetamas ir apelianto argumentas dėl CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus dėl teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, šališkumo (neteisėtos sudėties). Byloje nėra duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja turėjo (turi) išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, apelianto paduotame ieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl šios teisėjos neteisėtų veiksmų, todėl principas „niekas negali būti teisėju savo byloje“ nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.