Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1993 m. sausio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas už 302 rublius nusipirko iš Vilniaus valdybos žemėtvarkos tarnybos 600 kvadratinių metrų ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 6 punkte nurodyta, kad ji per vieną mėnesį turi būti įregistruota Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje, o sutarties 4 punkte – kad sutartis gali būti nutraukta vienai iš sutarties šalių nevykdant sutarties sąlygų. 1992 m. liepos 11 d. pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos patvirtina, kad už sodo sklypą nuo J. R. sąskaitos nurašyti 302 rubliai. 2021 m. vasario 11 d. pažyma bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas patvirtino, kad J. R. yra sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) narys, kuriam priklauso 600 kv. m ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A27(1)-495 (duomenys neskelbtini) sklypui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), projektuojamo sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0600 ha. Nekilnojamojo turto registro duomenimis įrašų apie nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Sklypas yra pareiškėjo žinioje 28 metus.

Sutarties sudarymo metu ir iki sueinant jos registravimo terminui galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003 ir kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, be kita ko, reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad, nors žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba siekė parduoti, o pareiškėjas – pirkti nekilnojamąjį turtą; turtas perduotas įgijėjui, kuris sumokėjo už turtą nustatytą kainą, turtą priėmė ir atvirai tebevaldo. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl žinių stokos ir netinkamos informacijos gavimo, laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Sutarties stabilumo principas (lot. favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pagrindams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas, siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams. Sandorio įregistravimo termino, kuris buvo nustatytas 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo galimybė, nustačius svarbias to termino praleidimo priežastis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.

Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas 1993 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai viešajame registre įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą 1993 m. sausio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai ir šios sutarties pagrindu pareiškėjo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisei į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.