- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1099-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- UAB „Sareme sistemos“
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sareme sistemos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal UAB „Naujasis Vilnius“ ieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Naujasis Vilnius“ pareiškė teisme ieškinį atsakovui UAB „Sareme sistemos“. Prašo priteisti iš atsakovo 32878,81 Lt žalos atlyginimo, 2309 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu pareiškimu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas, išnagrinėjęs klausimą nepranešęs atsakovui, 2007 m. spalio 22 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies: nutarė areštuoti UAB „Sareme sistemos“ turtą 35187,81 Lt sumai, ir tik turto nesuradus ar jo neužtekus, uždėti areštą piniginėms lėšoms, leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu ir darbuotojais. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo prievolių, jo mokumas yra neaiškus, įsiskolinimo suma yra gana didelė. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sareme sistemos“ atskiruoju skundu prašo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvardino jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Vien tik hipotetinė ieškovo prielaida, jog pareikštas ieškinys yra didelės sumos, atsakovo nuomone nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo prašymą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo prievolių. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su ieškovo pareikštomis pretenzijomis, o spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas neturi vertinti ieškinio pagrįstumo. Kartu su skundu atsakovas pateikia buhalterinės atskaitomybės dokumentų nuorašus ir teigia, kad jo finansinė būklė stabili, pajėgumas įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju yra neabejotinas.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą. Prašo atskirąjį skundą atmesti.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokia normos konstrukcija leidžia teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka pagrįstos prielaidos. Teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakankama prielaida yra laikoma didelė materialaus pobūdžio ieškinio suma. Atsakovas skunde nepagrįstai teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos kelios sąlygos, leidžiančios spręsti apie galimą teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Kadangi pareikšto ieškinio suma viršija 35 tūkstančius litų, apylinkės teismas pagrįstai nutarė tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio užtikrinimo. Priešingai nei teigiama skunde, teismas nevertino pareikšto ieškinio pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl ženklios sumos ir pripažinta būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas, pateikdamas buhalterinės atskaitomybės dokumentų nuorašus, nurodo, kad bendrovės turtinė padėtis gera, prašoma priteisti suma nėra itin reikšminga ir galų būti nesunkiai išieškoma. Tačiau pateikta informacija nėra visiškai išsami, neatspindi bendrovės įsipareigojimų, turtinių ginčių ir kitų tokio pobūdžio aplinkybių. Kita vertus, esant gerai atsakovo turtinei padėčiai, ieškinio užtikrinimas nesutrikdys bendrovės veiklos. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė pirmiausia areštuoti atsakovo turtą, ir tik jo neužtenkant – su išlygomis areštuoti pinigines lėšas. Be to atsakovas, siekdamas neviešinti vykstančio teisminio ginčo, turi galimybę LR CPK 146 str. 2 d. nustatyta tvarka ieškinio sumą sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti laidavimą.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą neperžengiant jame nustatytų ribų (CPK 338 str., 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329, 330 str.) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.