Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-401-144/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
1-401-144/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01016-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
L. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-401-144/2015(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01016-2015-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, nukentėjusiojo A. S. atstovei pagal įstatymą V. S., kaltinamajai L. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Išnagrinėjęs bylą teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. M. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t.y. 2015-01-02, apie 14.40 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tyčia rankos delnu sudavė mažamečiui A. S., gim. 2010 m., du kartus į dešinę veido pusę, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. M. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2015-01-02, apie 14 val., adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tebešventė Naujuosius metus. Į svečius atėjo V. S. sūnus A. S. pas ją pažaisti. Vaikas yra neįgalus, nekalbantis, tačiau labai judrus. Įvykio metu V. S. sėdėjo šalia jos ir leido vaikui žaisti su ja. Bežaidžiant, vaikas netikėtai griebė rankyte jai už veido, buvo net likusi mėlynė, todėl ji vaiką nustūmusi tiesiog ant sofos rankomis, paimdama jį už klubų. Raudona dėmė ant vaiko veido atsirado gal dėl to, kad kas išdažė jį lūpdažiu. Iškart po įvykio ji siūliusi parodyti vaiką ekspertams. Apklausos metu ji taip ir nurodžiusi, bet tai nebuvo užfiksuota protokole, nors parengiamojo tyrimo metu, jos apklausoje dalyvavo ir advokatė. Kodėl tai nebuvo užfiksuota protokole, ji nežino. Duodama apklausą buvo išgėrusi alaus, todėl jos parodymai gal ir skiriasi. Įvykį matė V. S., kurio draugė ji yra, ir V. S.. Tvirtina, jog vaiko nemušė, o tik nustūmė, o vaikas pirmas griebė jai už akių. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivi. Ar V. S. gėrė alkoholį, ji nežino. V. S. įvykio metu kambaryje nebuvo. Kai tai vyko kambaryje nieko nebuvo, buvo tik ji su V. S.. Ji su V. S. sėdėjo ant sofos, o V. S. sėdėjo ant kitos sofos. Po įvykio vaikas jos nevengia, su juo gražiai bendrauja. V. S. pateikto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusiojo mažamečio įstatyminė atstovė V. S. parodė, kad iki įvykio jos ir L. M. santykiai buvo geri. 2015-01-02, apie 14:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jos vaikas sėdėjo už L. M.. V. S. susipyko su L. M. dėl degtinės. Be to, L. M. priekaištavo V. S., jog šis nieko neveikia, nedirba. Jie susipyko, po ko L. M., atsisukusi į vaiką, smogė ranka du kartus, į dešinę veido pusę. Vaiko tėvui R. V. pasakiusi, kad paimtų vaiką ant rankų. Vaikas susigriebė už veiduko. Tėvas paėmė vaiką ant rankų, nes vaikas nesuprato, kas įvyko. Ta vaiko veido pusė, į kurią smogė kaltinamoji, kelias valandas buvo paraudusi. Stebėjo pati veiduką visą vakarą., vakare paraudimas praėjo. Reiškia kaltinamajai 400 eurų civilinį ieškinį, nes vaikas yra neįgalus, jam sukelta fizinė ir psichologinė trauma, tačiau vaiko emocinė būklė nepablogėjo. Vaikas yra sergantis epilepsija, buvo labai išsigandęs. Medicininė pagalba kviesta nebuvo.

Liudytojas V. S. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis gyvena su savo broliu V. S., seserimi V. S., jos mažamečiu sūnumi A. S. ir motina, kuri šiuo metu yra išvykusi į užsienį. 2015-01-02, bute jis, brolis ir brolio draugė L. M. gėrė alkoholinius gėrimus, kartu su jais buvo ir sesuo V. S. su draugu R. V., tačiau jie alkoholio negėrė. Jiems besėdint, L. M. susiginčijo su V. S., o tuo metu vaikas A. užlipo ant sofos. L. M. ir V. S. susiginčijus nebuvo pastebėtas vaikas ir buvo netyčia stipriai užtrenkta vaikui su ranka per veidą. Matė trenkiant per veidą vieną kartą. Vaikas pradėjo verkti. Ant vaiko veido buvo paraudimas, truputį patinimas. Vėliau, po kiek laiko, praėjus dienai, truputį buvo dėmė. Vaikas išsigando. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Vaikas verkė gal apie 5 min. Vaiką nuramino V. S. sesuo.

Liudytoja T. A. parodė, kad 2015-01-02 apie 15.00 val., jai dirbant su vyriausiuoju patruliu E. M., iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bute vyksta konfliktas, kurio metu yra mušamas ar sumuštas mažametis vaikas. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė moteris, kuri prisistatė nukentėjusiojo mažamečio motina, tuo metu buto koridoriuje buvo nukentėjęs mažametis berniukas ir abu jo tėvai, mažametis sėdėjo prisiglaudęs prie tėvo, abu vaiko tėvai nurodė, kad kambaryje girtauja kompanija, kurioje yra mažamečio motinos brolis ir brolio draugė, kuri be jokios priežasties, sudavė du smūgius rankos delnu jos mažamečiui sūnui į veidą. Ji matė, kad vaikas sėdėjo liūdnas, matėsi, kad jis buvo verkęs, tačiau jo veido ji neapžiūrinėjo ir negali pasakyti, ar ant jo veido buvo kokių nors sužalojimo žymių ar ne. Mažamečio tėvams paaiškinus įvykio aplinkybes, ji kartu su vyriausiuoju patruliu E. M. įėjo į kambarį, kuriame ant sofos-lovos sėdėjo du asmenys, t.y. nukentėjusiojo mažamečio motinos brolis ir jo draugė, kuri ir sudavė vaikui du smūgius. Moteris neneigė mušusi mažametį vaiką ir paaiškino, kad vaikas jai spyrė į koją, todėl ji jam smogė į veidą, moteris neminėjo, kiek kartų ji smogė mažamečiui į veidą, tačiau neneigė smogusi, to neneigė ir jos draugas, nukentėjusiojo berniuko motinos brolis jis vis kartojo: „Nieko čia tam vaikui neatsitiko, nieko čia tokio, nieko čia blogo ji nepadarė“. Kiek dar asmenų buvo kambaryje, ji tiksliai pasakyti negali, jie visi girtavo, moteris sudavusi mažamečiui smūgius buvo neblaivi, jai paaiškinus, kad ji yra sulaikoma ir paprašyta vykti į policijos komisariatą pareiškė, kad niekur ji nevažiuos ir ėmė vadinti ją ir vyriausiąjį patrulį E. M. necenzūriniais žodžiais. Kadangi moteris nevykdė jų teisėtų nurodymų, todėl buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, panaudota fizinė jėga ir moteris pristatyta į Klaipėdos miesto policijos komisariatą..

Liudytojas V. S. parodė, kad L. M. yra jo draugė. Tuo metu, kai buvo suduota vaikui, jie buvo kambaryje. Tiksliai laiko neprisimena. Tvirtina duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tai vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šiame bute gyvena jo sesuo ir brolis. Įvykio dieną gėrė alų. Kambaryje sėdėjo trise su vaiku. L. M. žaidė su vaiku, žaidimo metu vaikas griebė L. M. už akių, pataikė su rankų nagais, po ko L. M. pastūmė vaiką nuo savęs. Matė, kad vaikas tiesiog palinko prie lovos, po ko truputį verkė. Teigia, jog tyrėja pati sugalvojo, kad vaikui buvo pliaukštelėta per veidą. Įvykio metu jis nebuvo labai išgėręs. Būna, kad jie su L. M. apsižodžiuoja. Su seserim A. S. santykiai įvairūs, nes ji kartais būna neadekvati.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis yra A. S., gim. 2010 m., tėvas, tačiau su vaiko motina V. S. jis negyvena ir tik ateina aplankyti sūnų. 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jam būnant pas V. S. namuose, jos abu broliai ir vieno iš brolių draugė vardu L., gėrė alkoholinius gėrimus. L. ir V. S. sėdėjo ant lovos, o už jų, arčiau sienos sėdėjo jo sūnus A. S. ir žaidė. Jis ir V. S. buvo tame pačiame kambaryje, tačiau alkoholinių gėrimų nevartojo. Vienu metu V. S. su L. M. ėmė konfliktuoti dėl to, kad V. S. niekur nedirba, jie susistumdė tarpusavyje ir jis matė, kaip L. M. staiga atsisukusi į jo sūnų, vieną kartą delnu sudavė jam į dešinę veido pusę. Jo sūnus L. M. tikrai neužkliuvo, o tik sėdėjo jai už nugaros ir žaidė. Po suduotų smūgių, sūnus ėmė verkti, iškart susiėmė už dešinio skruosto, kuris buvo paraudęs, ar buvo patinimas nematė. Jis, paėmęs sūnų ant rankų, nuramino, V. S. iškart iškvietė policijos pareigūnus, atvykusiems policijos pareigūnams, L. M. paaiškino, jog sūnus ją užgavo, todėl ji sudavė smūgius į veidą. Tačiau, jis teigia, jog vaikas neužkliuvo L. M., į veidą negriebė. Policijos pareigūnai L. M. sulaikė ir išsivežė. Jis mano, kad L. M. sūnui smūgius sudavė norėdama išprovokuoti didesnį konfliktą, nes buvo padauginusi alkoholio.

2015-01-06 protokolu – pareiškimu nustatyta, kad V. S. pateikė Klaipėdos apskrities policijos komisariatui pareiškimą apie tai, kad 2015-01-02, apie 14.40 val., L. M., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tyčia rankos delnu sudavė jos sūnui mažamečiui A. S., gim. 2010 m., du kartus į dešinę veido pusę, tuo sukeldama A. S. fizinį skausmą. (b. l. 1, 2).

Remiantis byloje esančia mažametį nukentėjusįjį atstovaujančios jo mamos V. S. pateikta nuotrauka su A. S. atvaizdu, vaiko dešinės veido skruosto pusėje matomas paraudimas (b. l. 21).

Asmens blaivumo patikrinimo pažyma nustatyta, kad L. M. 2015-01-02, 16.44 val., nustatytas 1,63 promilių girtumas ( b. l. 65).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad L. M. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t.y. 2015-01-02, apie 14.40 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tyčia rankos delnu sudavė mažamečiui A. S., gim. 2010 m., du kartus į dešinę veido pusę, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačios kaltinamosios parodymais, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės bei liudytojų R. V., V. S., policijos pareigūnės T. A. parodymais, kita bylos medžiaga. Kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies, teigdama, kad įvykio dieną mažametį vaiką ji pastūmusi tiesiog rankomis, paimdama jį už klubų, ant sofos, nes jai bežaidžiant su vaiku, pastarasis netikėtai griebė rankyte jai už veido, tačiau neigia, kad ji vaikui sudavusi ranka per veidą, o kaltinamosios įsitikinimu, raudona dėmė ant vaiko veido atsirado galimai dėl to, kad jį kas nors išdažė jį lūpdažiu. Tokie kaltinamosios parodymai vertinami kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, tiesiogiai mačiusi įvykį, tiksliai ir detaliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė įvykio aplinkybes, bei patvirtino, kad prieš jų vaiką buvo smurtaujama, kad L. M. sudavė ne daugiau kaip du smūgius į jos vaiko dešinės pusės skruostą. Be to, ir liudytojas R. V., taip pat tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo nukentėjusiojo įstatyminės atstovės parodymus. R. V. buvo tame pačiame kambaryje, kaip ir kaltinamoji L. M., matė visą įvykio eigą, bei nurodė, kad L. M. staiga atsisukusi į jo sūnų, vieną kartą delnu sudavė jam į dešinę veido pusę. Jo sūnus L. M. tikrai neužkliuvo, o tik sėdėjo jai už nugaros ir žaidė. Po suduotų smūgių, sūnus ėmė verkti, iškart susiėmė už dešinio skruosto, kuris buvo paraudęs. Liudytojas V. S. patvirtino nukentėjusiojo atstovės V. S. parodymus, bei liudytojo R. V. parodymus, nurodydamas, kad kaltinamoji L. M. staiga atsisuko ir du kartus rankos delnu smogė A. S. į dešinę veido pusę. Jis matė, kad L. M. už nugaros A. S. ramiai žaidė, jis nepriekabiavo ir neužkliuvo jos. Po suduotų smūgių į veidą, mažametis A. S. pradėjo verkti, iškart susiėmė už dešinio skruosto, kuris akivaizdžiai paraudo ir netgi patino. Be to, liudytoja policijos pareigūnė T. A. teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodė, jog nuvykusi į įvykio vietą L. M. neneigė mušusi mažametį vaiką ir paaiškino, kad vaikas jai spyrė į koją, todėl ji jam smogė į veidą, ji neminėjo, kiek kartų ji smogė mažamečiui į veidą, tačiau neneigė smogusi, to neneigė ir jos draugas, nukentėjusiojo berniuko motinos brolis, jis vis kartojo: „Nieko čia tam vaikui neatsitiko, nieko čia tokio, nieko čia blogo ji nepadarė“.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo įstatyminės atstovės V. S., bei liudytojų R. V., V. S., bei T. A. parodymais. Liudytojų parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu iš esmės patvirtina aplinkybes, nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nėra prieštaringi, papildo vieni kitus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti ir jais netikėti.

Tuo tarpu kaltinamosios L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai su teisminiame nagrinėjime duotais parodymais nesutampa, jie yra prieštaringi. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir viso teisminio nagrinėjimo metu savo parodymuose painiojosi ir juos keitė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji sakė, jog įvykio gerai neatsimena, nes buvusi neblaivi. Nepamena, kad būtų konfliktavusi su V. S., kad būtų sudavusi mažamečiui A. S. į veidą, neprisimena ir apie tai nieko pasakyti negalinti, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ji kategoriškai tvirtino mažamečiui vaikui per veidą nesudavusi, o tik pastūmusi jį. Teisme duodama parodymus kaltinamoji painiojosi ir keitė parodymus, teigdama, jog įvykio metu kambaryje buvusi tik ji ir V. S., vėliau nurodė, jog kambaryje visgi buvo ir nukentėjusiojo atstovė V. S., kuri sėdėjo ant kitos sofos. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamosios parodymai yra kintantys bei nenuoseklūs, todėl tai laikytina tik gynybine versija siekiant išvengti bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas taip pat nesivadovauja liudytojo V. S. parodymais, juos atmeta kaip nepatikimus, nenuoseklius ir prieštaringus. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu teigė iš vis nematęs, kad L. M. būtų sudavusi A. S. į veidą, o papildomos apklausos bei teisminio nagrinėjimo metu jis tvirtino, kad matė, jog L. M. vaikui į veidą netrenkė, o tik stumtelėjo vaiką nuo savęs, ir, kad vaikas tiesiog palinko prie lovos, po ko truputį verkė. Tačiau šie liudytojo parodymai prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams – nukentėjusiojo įstatyminės atstovės bei liudytojų parodymams, kuriuos teismas pripažino patikimais, išsamiais ir vieną kitą papildančiais. Be to, vertinant šio liudytojo parodymų patikimumą, teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas V. S. yra kaltinamosios artimas draugas, todėl jis yra suinteresuotas liudyti kaltinamosios naudai. Liudytojo V. S. teiginys, teisinantis kaltinamosios elgesį, apie tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja pati sugalvojusi versiją apie tai, kad vaikui buvo pliaukštelėta per veidą, yra nepagrįstas, nes įrodymų buvus tyrėja šališka ar siekiančia nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką kyla tam, kas mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. LR BK 140 str. 3 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai aptarti veiksmai padaromi mažamečiui asmeniui, t.y. kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam yra ketveri metai. Šias aplinkybes tikrai žinojo ir kaltinamoji L. M.. Taigi kaltinamoji atlikdama neteisėtus veiksmus suvokė, jog smurtauja prieš mažametį. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji L. M. rankos delnu sudavė A. S. du kartus į dešinę veido pusę, dėl ko nukentėjusiajam A. S. skaudėjo, jis verkė. Tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, yra priežastinis ryšys. Nusikaltimą kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia, suduodama delnu mažamečiui vaikui, suvokė, kad smurtauja prieš mažametį vaiką, ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – A. S. sukeltas fizinis skausmas, todėl kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam, net jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta. Kaltinamoji atliko smurtinius veiksmus, vien dėl to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą.

Vertinant išdėstytą įrodymų visumą konstatuotina, jog 2015-01-02, apie 14.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, prieš nukentėjusyjį mažametį buvo sukeltas fizinis skausmas, ir šiuos veiksmus atliko būtent kaltinamoji L. M..

Kaltinamosios L. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Byloje nustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė - 2015-01-02 ji buvo neblaivi, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę.

Kaltinamoji L. M. padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji anksčiau nebuvo teista, dirba. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji fizinį skausmą sukėlė mažamečiui, ketverių metų vaikui, kuris yra neįgalus, tačiau kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jo padarymo nesigailėjo ir savo elgesio kritiškai nevertino.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji neteista, dirba, yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, nustatant teismo įpareigojimus.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajai L. M. civilinį ieškinį dėl 400 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo. Ieškiniu prašė priteisti jos mažamečiui sūnui padarytą 400 Eur neturtinę žalą, nes jis dėl kaltinamosios smurto labai išsigando, jį ištiko momentinis šokas. Sūnus, būdamas neįgalus ir negalėdamas pasiskųsti bei išsakyti savo emocijas, kentė fizinį skausmą.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais kaltinamosios veiksmais padaryto fizinio skausmo sukėlimo sunkumą ir pobūdį, į nukentėjusiojo sveikatos būklę iki padaryto sužalojimo – mažametis A. S. yra neįgalus, į kaltininkės turtinę padėtį. Teismas pažymi, kad sukeliant fizinį skausmą paprastai tam asmeniui padaroma neturtinė žala, nes taip yra sukeliamos pasekmės (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kt.), kurios pagal CK 6.250 straipsnį, kuriuo vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose, laikomos neturtine žala.

Teismo nustatyta, kad dėl kaltinamosios L. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam mažamečiui vaikui A. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis yra neįgalus, nekalbantis ir, dėl to, negalėdamas išreikšti žodžiais savo emocinės būklės dėl kaltinamosios smurtinio elgesio, be abejonės patyrė dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, kentė fizinį skausmą. Be to, kaip jau minėta, nukentėjusysis yra mažametis, jo socialinės vertybės ir gėriai nepilnai susiformavę, todėl dėl pažįstamo suaugusio žmogaus netikėto staigaus elgesio, panaudoto fizinio smurto, pasijuto šokiruotas ir neabejotinai patyrė išgąstį ir dvasinį sukrėtimą. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, panaudojo fizinį smurtą neįgalaus mažamečio vaiko atžvilgiu, būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi, ir nukentėjusiajam priteistina visa jo įstatyminės atstovės prašoma 400 Eur dydžio neturtinė žala.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (b. l. 67-68).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str.,

nusprendė:

L. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jai laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią L. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo V. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš L. M. 400 Eur A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarytai neturtinei žalai atlyginti, paskiriant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo atstovę pagal įstatymą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė