- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-2503-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27175-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei B. K., valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės B. K. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-2) ir prašė nustatyti jo ir sūnaus A. K., gim. 2008-05-09, bendravimo tvarką: 1) šiuolaikinėmis susisiekimo priemonėmis: programa „Skype“, el. paštu, telefonu jis bendrauja su sūnumi be apribojimų; 2) atsakovei apie savo atvykimą kiekvienų metų liepos mėnesį praneša prieš dvi savaites telefonu, SMS žinute ir registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą bei programą „Skype“ apie atvykimo į Lietuvą laiką. Atsakovė perduoda jam sūnų, savo gyvenamoje vietoje sekančią dieną po jo atvykimo 10 val., sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą po dviejų savaičių (14 dienų) 10 val., prieš 1-ą dieną informavęs telefonu atsakovę apie sūnaus pristatymą į namus. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Sprendimu bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Jis nori bendrauti su sūnumi, o atsakovė tam trukdo. Jis gyvena užsienyje, tad nori bendrauti su sūnumi šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis. Į Lietuvą grįžta vieną kartą per metus, liepos mėnesį, todėl nori pasiimti sūnų ir su juo bendrauti savo buvimo vietoje. Berniukas turi seserį, dėl to mano, kad sūnus turi bendrauti ir su ja. Kadangi jo išvykimo iš Anglijos į Lietuvą data nėra ir nebus pastovi, mano, kad tikslinga nustatyti pranešimo pateikimo ir priėmimo tarką bei sūnaus perdavimo tvarką.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-17 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t.y. nustatė vaiko tėvo R. K. bendravimo su sūnumi A. K., gim. 2008-05-09, tvarką tokiu būdu :
Vaiko tėvas, vaiko vasaros atostogų metu bendrauja su sūnumi nepertraukiamai iki 14 dienų. Vaikas tėvo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą 19 val. Apie sūnaus paėmimą atostogoms vaiko tėvas turi pranešti vaiko motinai priimtinomis ryšio priemonėmis prieš 1 mėnesį. Apie tai kur yra vaikas su tėvu ir kada bus grąžintas privaloma pranešti vaiko motinai priimtinomis ryšio priemonėmis tą pačią dieną po vaiko paėmimo ir 1 dieną prieš vaiko grąžinimą. Vaiko ir tėvo bendravimas jiems priimtinomis ryšio priemonėmis vyksta pirmadienį, ketvirtadienį nuo 19 val. iki 19³⁰ val. Nustatyti 1 metų pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo sprendimo priėmimo dienos. Pereinamojo laikotarpio metu tėvo bendravimas su vaiku (vaiko vasaros atostogų metu iki 14 dienų vyksta Vilniuje ar kitoje vaiko tėvų sutartoje vietoje be vaiko nakvynės; vaiko ir tėvo bendravimo jiems priimtinomis ryšio priemonėmis pirmadienį, ketvirtadienį nuo 19 val. iki 19³⁰ val. metu) vyksta dalyvaujant vaiko motinai. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui vaiko tėvas bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Teismas nurodė, jog atsakovė turi užtikrinti sūnaus bendravimą su tėvu, nes berniukas nori su juo bendrauti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su vaiku, įvertino ir atsižvelgė į tai, jog vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse, tad nurodė, jog ieškovo bendravimas su vaiku yra galimas tik ryšio priemonėmis ir jam atvykus į Lietuvą. Teismo sprendime nurodyta, jog ieškovo ir atsakovės prašoma nustatyti tvarka negali būti pilnai nustatyta, nes vaikas yra mažas, lanko darželį, vėliau pradės lankyti mokyklą, tad turi laikytis atitinkamo režimo, o pradėjęs lankyti mokyklą turės lankyti pamokas bei turės tik mokslo atostogas (metų eigoje ir vasarą), tad berniukas negali būti trukdomas jo dienos užsiėmimų metu bei gali liepos mėnesį turėti kitų užsiėmimų ir negalėti būti su tėvu dėl kitų priežasčių (būti stovykloje, atostogauti su mama, sirgti, gydytis ir t.t.) dėl ko negalima nustatyti, kad ieškovas atvykęs į Lietuvą bendrautų su sūnumi tik liepos mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog berniukas matomai dėl jo amžiaus nemoka naudotis ir elektroniniu paštu, o bendravimas kompiuteriu programa „Skype“ taip pat tokio amžiaus vaikui pagal medikų rekomendacijas yra ribojamas iki 30 minučių ir kelių kartų per savaitę. Teismas nurodė, jog siekiant atkurti vaiko ir tėvo ryšį tikslinga nustatyti, kad bendravimas tarp jų ryšio priemonėmis (internetu, telefonu) vyktu keletą kartų per savaitę nustatytu laiku. Tik atkūrus tėvo ir vaiko ryšį, ieškovas galės būti su vaiku be atsakovės ilgesnį laikotarpį. Kad vaikas priprastų prie tėvo ir galėtų su juo būti, yra reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, nes vaikui būtų sunku ilgesnį laikotarpį pasilikti be mamos su jam nepažįstamu asmeniu. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu kartu turi būti ir vaiko motina. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VTAS išvadą bei VTAS atstovės duotą išvadą teismo posėdyje, viršijo šalių pareikštus reikalavimus ir nustatė vaiko bendravimo su tėvu tvarką bei pažymėjo, kad vaikui paaugus, bendravimo tvarka gali būti keičiama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė B. K. apeliaciniu skundu (b.l. 67-68) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimą ir nustatyti jos pasiūlytą tėvo R. K. ir nepilnamečio vaiko A. K. bendravimo tvarką. Nurodo, jog teismo sprendimas realiai neįvykdomas ir neatitinka vaiko interesų. Nėra suprantama nustatytos vaiko paėmimo ir grąžinimo valandos (nuo 19 val. iki 19 val.). Teismas nustatė gana ilgą nepertraukiamą vaiko bendravimo su tėvu laikotarpį (14 dienų) ir neatsižvelgė, jog ji viena išlaikanti vaiką, nes vaiko tėvas piktybiškai vengia išlaikyti sūnų, ar ji galės paimti nurodytu laikotarpiu atostogas, taip pat negalės praleisti su vaiku atostogų savo nuožiūra. Be to, toks ilgas bendravimas vaiką nuvargins. Ieškovas neturi gyvenamosios vietos Vilniuje ir neaišku, ką jis veiks. Vaikas tėvo nepažįsta, todėl bendravimo laikotarpis turi būti nustatytas ne trumpesnis nei 3 metai. Be to, visiškai nėra aišku, kas turėtų pirkti priimtinas ryšio priemones, kad ieškovas galėtų bendrauti su sūnumi.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu šalių santuoką nutraukė, nustatė nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su motina, bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, teismui nurodžius, jog tai netikslinga, nes tėvas su vaiku nebendrauja (b.l. 3-7).
Nustatyta, jog vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse. Ieškovas - Didžioje Britanijoje, o atsakovė su vaiku Lietuvoje, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo bendravimas su vaiku yra galimas tik ryšio priemonėmis ir jam atvykus į Lietuvą.
Apeliantė nurodo, jog nėra suprantama vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog vaiko paėmimo laikas – 19 val. yra įvertinus vaiko amžių neprotingas ir bendravimo tvarka tikslintina šioje dalyje, nustatant, jog vaikas tėvo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamą vietą 19 val.
Apeliantės argumentai, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, yra atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus vaiko amžių, vaiko bendravimas su tėvu nepertraukiamai 14 dienų nėra laikytinas per ilgu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek bylos medžiagą, tiek išklausęs Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo išvadą, nenustatė, jog būtų pagrindas riboti ieškovo teises maksimaliam bendravimui su vaiku. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė motyvų, dėl ko ieškovo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas. Apeliantės argumentai, jog ieškovas neteikia išlaikymo vaikui yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vien tas faktas, jog vaikas tėvo nepažįsta, negali būti pagrindu apriboti jam teisę bendrauti. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį, kuomet ieškovas su vaiku bendrauja dalyvaujant motinai. Kolegijos nuomone nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis yra pakankamas tokio amžiaus vaikui.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui ir nenagrinėtini.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymą, todėl teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, patikslinant vaiko paėmimo laiką.
Kadangi apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas (b.l. 70), tai iš esmės atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistina 145 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3081-96/2014 iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant nustatytą vaiko tėvo R. K. bendravimo su sūnumi A. K., gim. 2008-05-09, tvarką, nurodant, jog vaikas tėvo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamą vietą 19 val.
Priteisti iš apeliantės B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 145 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.