- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- e1-1200-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10959-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10959-20,
kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje; Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) vedęs, bedarbis, teistas:
2015 m. balandžio 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2016 m. balandžio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. kovo 15 d., apie 17 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu su juo gyvenančia sutuoktine G. Ž. metu, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai G. Ž. į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai G. Ž. sveikatą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad G. Ž. yra jo sutuoktinė ir gyvena kartu (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 15 d. abu buvo namuose, vartojant alkoholį tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto priežasties dėl girtumo neatsimena, tačiau atsimena, kad konflikto metu buvo virtuvėje ir, kad delnu sudavė žmonai į veidą. Peiliu jai negrasino, bent jau neketino to daryti. Žmona iš karto išbėgo iš virtuvės. Jis jos nestūmė, ji tiesiog praėjo pro jį. Likęs bute, užsirakino. O žmona tuo metu iškvietė policiją. Gailisi, sukėlęs žmonai fizinį skausmą, jos atsiprašė. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74-75; 81-82).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:
nukentėjusiosios G. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad R. Ž. yra jos sutuoktinis. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 15 d. abu buvo namuose, vaikų namie nebuvo. Jie remontuojasi namus, keičia grindis, duris. Beremontuojant išgerdavo alaus. Apie 17 val., būnant virtuvėje, vyras be priežasties pradėjo priekaištauti jai dėl kitų vyrų. Konfliktavo pradžioje žodžiu, ji vyrui atsikirsdavo, sakė, kad apsiramintų. Tuomet vyras ranka sudavė jai į veidą, pataikė ties dešine puse į kaktą. Juto fizinį skausmą. Ji tuo metu virtuvėje prie stalo kažką pjaustė ir vyras pagriebė iš jos rankų laikytą peilį. Ir nors vyras peiliu negrasino, ji išsigando, nežinodama ką jis ketina daryti ir ketino išeiti iš buto. Eidama iš virtuvės link koridoriaus, prasilenkdama pro tarpduryje stovintį vyrą, pati trenkėsi nosimi į staktą. Išėjusi į laiptinę iškvietė pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad vyras jai sudavė smūgį ranka į veidą, nuo ko ji trenkėsi į durų staktą. Nors nosimi į staktą ji trenkėsi pati, norėdama išeiti iš virtuvės ir prasilenkdama su vyru. Vyras jos nestūmė. Gal dėl girtumo pareigūnams ne taip paaiškino situaciją. Pas gydytojus dėl sukelto fizinio skausmo nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. Vyrui pretenzijų neturi (b. l. 35-37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G820/2020 (02) nustatyta, kad G. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas nosyje, padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 43).
2020 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 23-24).
2020 m. kovo 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. G. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie 17 val. tarp sutuoktinių R. Ž. ir G. Ž. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. Ž. sudavė vieną smūgį ranka G. Ž. į veidą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Moteris vykti su medikais detalesnei apžiūrai atsisakė (b. l. 6-11).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įrašų duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 15 d. 17,36 val. atlikus asmens blaivumo testą R. Ž. nustatytas 2,25 promilės girtumas (b. l. 46-47).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu; specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą – suduotą smūgį delnu į veidą, nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sutuoktine – metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai G. Ž. į veidą. Tokiais veiksmais R. Ž. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. Ž. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 107). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (sutuoktinę) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 101), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, įskaitoje neįrašytas; bedarbis.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos trukmę didesnę nei šios rūšies bausmės vidurkis, atsižvelgiant į tai jog tokio pobūdžio nusikalstamą veiką yra padaręs ir anksčiau to paties asmens atžvilgiu (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2) būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalis 1 punktas, 4 punktas, 5 punktas).
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-03-15 17.36 val. iki 2020-03-16 11.35 val.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.
Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
1) neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
2) būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
3) gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, R. Ž. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 15 d. 17.36 val. iki 2020 m. kovo 16 d. 11.35 val. vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.