Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. R. (A. R.) (toliau – A. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R., Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 294 straipsnio 2 dalį ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

5.2. Atlikus nuteistojo A. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (31 balas). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

6. Įvertinus A. R. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. R. vykdo jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, dešimt kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą bei suvirintojo specialybę, dirbti yra motyvuotas, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, požiūris į priežiūrą vykdančius pareigūnus teigiamas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis ir iš esmės vertino tik neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

7. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 31 balą, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 14 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog A. R. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad priešingai nei skunde teigia nuteistasis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo mažėjo nesistemingai. Nuteistajam atlikus didžiąją dalį jam paskirtos bausmės, po ankstesnio vertinimo jam nustatytos rizikos balų skaičius padidėjo nuo 27 iki 38 ir sumažėjo tik nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 31 balo, kas neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

8. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas A. R. kriminogeninis veiksnys - mąstymas ir elgesys, kas neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Šis veiksnys, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio artimo kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vertinant šio veiksnio įtaką tolimesnei A. R. elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra smurtavęs prieš savo sugyventinę, jai grasinęs (socialinio tyrimo išvados 4.9 p.), o nusikaltimai už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę taip pat yra susiję su smurtiniu elgesiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybę, jog A. R. nėra linkęs laikytis taisyklių ir reikalavimų, patvirtina ir tai, kad bylos duomenimis jis net 11 kartų pažeidė pataisos namų taisykles ir nustatytą tvarką, jam buvo skirtos 9 drausminės nuobaudos, kurių paskutinė skirta 2018 m. kovo 15 d. Jo pažeidimų pobūdis yra draudžiamų daiktų laikymas, nustatytos tvarkos nesilaikymas, alkoholio vartojimas. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis negeba, todėl tai neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

9. Pritariant apylinkės teismo motyvams, pažymėtina ir tai, kad nors šis teistumas A. R. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už kelių nusikalstamų veikų padarymą, kurių viena sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (nuteistasis, bendrininkų grupėje, savavališkai, siekdamas, kad asmuo gražintų skolą, taip pat dėl asmeninių paskatų, susijusių su nukentėjusiąja, iš anksto susitarė nužudyti asmenis, įsibrovė į butą pro balkoną, kur panaudojus fizinį smurtą vienas asmuo buvo nužudytas, o kitam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas). Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kaip tai pagrįstai pabrėžia savo skunde ir nuteistasis, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių.

10. Nors nuteistasis savo skunde pabrėžia, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, net 10 kartų yra skatintas, dirba, įgijo specialybę, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas A. R. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę, tačiau laisvėje neturėjo jokios stabilios darbinės patirties, daugiausiai jo darbinė patirtis yra įgyta dirbant pataisos namuose. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų (solidariai priteista 106923,74 eurų, gauti vykdomieji dokumentai 85674,23 eurų sumai, tuo tarpu išmokėta tik 1209,77 eurai). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog jokių pastangų būdamas pataisos namuose susirasti darbo vietą jo lygtinio paleidimo atveju laisvėje A. R., sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nededa – išleistas į laisvę dėl darbo jis kreipsis į Užimtumo tarnybą, kas leidžia abejoti pakankama jo darbine motyvacija bei siekiu atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

12. Nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su šeima bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas abejonių teisėjų kolegijai nekelia, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl aukščiau minėtos aplinkybės, visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro.

13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog netaikant jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis yra baudžiamas pakartotinai. Atmetant šiuos A. R. teiginius, vis tik pažymėtina, kad netenkinus jo skundo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuosprendžiu jam paskirta bausmė nekeičiama, jo padėtis nėra sunkinama, todėl teigti, jog dėl to jis baudžiamas antrą kartą už tą patį, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistajam taikytino lygtinio paleidimo įvertintinos ne tik asmenį charakterizuojančios aplinkybės, buvusios iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (kas įvertinama bausmės skyrimo atveju priimant nuosprendį), bet ir aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę, todėl nesikeičiant nuteistojo elgesiui, nesant ženklios nuteistojo pažangos jį koreguojant, bausmės paskyrimo metu įvertintos aplinkybės nepakinta, todėl jų vertinimas atsispindi ir sprendžiant asmeniui taikytino lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau teigti, jog tai atitinka dvigubo baudžiamumo principą, teisinio pagrindo nėra.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. R. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. R. (A. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.