- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-04
- Bylos Nr.
- 2-1274-1157/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20635-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Jodita Rapalavičienė
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui V. S., kuriuo prašė: 1) šalių santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo V. S. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei R. S. pavardę S., atsakovui V. S. – S.; 3) priteisti iš atsakovo V. S. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalims pradėjus santuokinį gyvenimą, išryškėjo atsakovo sunkaus charakterio bruožai, jis nuolat nepagrįstai ir be jokios akivaizdžios priežasties keldavo konfliktus, šeimoje tvyrojo nuolatinė įtampa. Teigė, jog atsakovas santuokos metu visiškai nerėmė ieškovės moraliai, negerbė jos ir paliko ieškovę. Šalys jau nuo 2011 m. gyvena skyriumi ir neveda bendro ūkio, atsakovas neremia ieškovės nei moraliai, nei materialiai, tačiau atsakovas nesutinka nutraukti santuokos bendru sutikimu, atsisakė dalyvauti ikiteisminėje mediacijoje. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes santuokos metu nesirūpino šeimos gerove, paliko ieškovę prieš 11 metų ir išėjo gyventi kitur, t. y. pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė nurodė, jog šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, kuriam privaloma teisinė registracija, neįgijo, bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir skolų tretiesiems asmenims taip pat neturi. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę – S. (b. l. 1-2).
3. Atsakovui V. S. ieškinys su priedais ir teismo procesiniai dokumentai įteikti per antstolę Daivą Prunskienę 2021 m. spalio 18 d. (b. l. 26), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 30 dienų terminą nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
4. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad nuo 2011 metų su atsakovu negyvena kartu, neturi bendro turto, vaikų. Teigė, jog šalys kartu gyveno tik apie 5 metus, gyvenant kartu tarp sutuoktinių buvo daug ginčų, o atsakovui sumušus ieškovę ir šiai iškvietus policiją, atsakovas išėjo iš namų ir nebegrįžo. Ieškovė nebesitiki susitaikyti ir kada nors vėl gyventi kartu, nuo to laiko nėra mačiusi atsakovo, o nutraukus santuoką ieškovei atsirastų papildomų socialinių garantijų. Ieškovė mano, jog ir ji kalta dėl santuokos iširimo, buvo labai pavydi, dėl ko atsakovas neretai mušdavosi, jiems nesisekė sutarti, todėl sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovė taip pat nurodė, jog neprašo priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, iš byloje pateiktos antstolės Daivos Prunskienės pažymos nustatyta, jog atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (b. l. 40), prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui V. S. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. S. ir atsakovas V. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama atsakovo moralinės ir materialinės paramos nebuvimu, smurtu, aplinkybe, jog atsakovas paliko šeimą prieš 11 metų ir išėjo gyventi skyrium. Vis gi teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog ir ji buvo kalta dėl santuokos iširimo, todėl patikslino savo poziciją ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
10. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
11. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, taip pat atsakovo poziciją nedalyvauti bylos nagrinėjime, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl nesutapusių sutuoktinių charakterių, nuolatinių nesutarimų ir smurto šeimoje, taip pat abi šalys nedėjo jokių protingų pastangų, siekdamos išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
13. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos turima pavardė – S., o atsakovui paliekama jo pavardė – S. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
14. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų
15. Byloje esanti 2021 m. birželio 3 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-18852 patvirtina, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 8).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios 2021 m. birželio 3 d. VĮ Registrų centro pažymos Nr. S-65497 (16.1) (b. l. 9-11, 28-31) bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Kelių transporto priemonių registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neįgijo. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti namo priklausiniai (sandėlis, lauko virtuvė, tvartas, garažas, šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2015 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ginčo tarp šalių dėl minėto turto nėra, todėl minėtas turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo dėl šalims priklausančių piniginių lėšų padalijimo tarp šalių taip pat nėra.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
17. Ieškovė nurodė, jog šalys santuokos metu bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir skolų tretiesiems asmenims neįgijo. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių bendrus ir (ar) asmeninius kreditorinius įsipareigojimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 3), taip pat ieškovė patyrė iš viso 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 45-46). Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 500 Eur (100 + 400) bylinėjimosi išlaidų.
20. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė savo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo V. S. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl vadovaujantis šalių dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
21. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 5,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės R. S. ieškinį tenkinti.
Ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. S. palikti pavardę „S.“, V. S. – pavardę „S.“.
Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,31 Eur (penkių eurų ir 31 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.