- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-22
- Bylos Nr.
- 1-2929-1241/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Simona Žižienė
- Kaltinamasis
- J. J.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
J. J., 2025 m. birželio 22 d. apie 22.27 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 2360117, nustatytas 2,58 promilės neblaivumas.
Šiais veiksmais J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo namuose, vartojo alkoholį, degtinę. Grįžo iš darbo, iš reiso ir vakare žinojo, kad nereikės važiuoti tai taip ir gavosi. Išgėrė iki 0,5 l., išėjo į kiemą parūkyti ir pamatė, kad ant žalios vejos jo automobilis ir nusprendė jį patraukti. Pavažiavo 2-3 m. ir kliudė kaimynų mašiną. Šalia buvo 4 automobiliai, kabino 2. Jis yra vairuotojas, tokia pirma avarija. Pats nesupranta kaip taip atsitiko. Kai išėjo parūkyti jautėsi gerai, koordinacija gera buvo. Nedažnai vartoja alkoholį. Į mėnesį kartą ar du išgeria. Dažnai išvažiuoja į reisus. Pasakė darbe kas įvyko. Jie ant jo rėkė. Prarado darbą. Viską atsimena. Gal neapskaičiavo. Jautėsi gerai, kaimynas iškvietė policiją, prieš tai nuėjo pas kaimyną sakė, kad jis (kaltinamasis) sutvarkys kur atsitrenkė, o kitas įsėdo patraukti mašiną ir patraukė ir sako lauk policijos, belaukdamas grįžo namo ir ant nervų išgėrė 50 g. dabar jaučiasi prastai. Neįsivaizduoja kas toliau bus. Yra banko įsiskolinimai. Dėl veikos gailisi. Automobilis jo. Pirko už 7 tūkst., sausio pradžioje. Turi administracinių baudų. Vairuoja apie 30 metų. Šiurkščių pažeidimų nėra. Neketino išvažiuoti į viešą eismą, tik norėjo patraukti automobilį. Su laiduotoja jie 20 metų ir virš yra draugai, artimas žmogus ji jam, jos klausys. Prašytų kuo mažesnės bausmės. Apytiksliai moka 500 Eur bankui į mėnesį, būsto paskola. Su Ž. kartu negyvena. Dažnai susitinka, vos ne kiekvieną dieną, iki dviejų savaičių išvažiuoja į reisus. Ž. gali jam daryti teigiamą įtaką, jos nuomonės klauso. Kai vartojo, tuomet jis buvo vienas namuose, nes nemėgsta kompanijos. Prieš reisą paskutinį kartą buvo matęs galimą laiduotoją. Jis žadėjo pas ją atvažiuoti kitą dieną po reiso, bet iki vakaro dirbo, todėl tą dieną nesusimatė. Kitą dieną jis pasakė jai kas nutiko, ji nebuvo patenkinta ir išsakė priekaištus.
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. Ž. parodė, kad ji su kaltinamuoju yra geri draugai. Anksčiau jis visada gaudavo pylos jei neklauso ar kažką. Jis paskambino jai po įvykio, nervuojasi, spaudimas sukilęs. Sako „prisidirbau“. Problemų su alkoholiu neturi, turi visokiausių reikalų, dažnai važiuoja. Baisu sėsti už vairo neblaiviam, ji negalvojo, kad jis taip pasielgtų. Jis švelnus, nesikeikia, geras, nuostabus žmogus. Teigiam kad jis klausytų jos. Jis pas ją atvažiuoja, būna kartu. 1997 m. kai buvo nuteista, tai dėl to, nes kaimynė stovėjo su mašina, ji metė akmenį ir pataikė į mašiną, supyko ir taip gavosi. Laidavimo prašo be užstato, nes jos atlyginimas truputį virš minimalaus.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:
Liudytojo A. Č., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jam nuosavybės teisę priklauso automobilis Opel, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 22 d. vakare, tikslios valandos nurodyti negali, jis buvo savo namuose. Sulaukė skambučio į buto duris. Atidarius buto duris, pamatė, jog pas jį atėjo 2 vyrai, vienas buvo vyresnis, apie 50 metų amžiaus, jis buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, taip pat kartu buvo jaunas vaikinas, apie 30 metų amžiaus, vyriškis apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, jis šiaip jo nepažįsta, žino tik iš matymo, kaip šalia gyvenantį asmenį. Jis jam pasakė, kad su savo automobiliu BMW, jis kliudė jo stovintį automobilį „Opel“, nurodė, jog nubraukė jo automobilio galą. Sužinojęs šią informaciją, jis kartu su vyrais nusileido laiptais pažiūrėti kas nutiko. Priėjęs prie savo automobilio, pamatė, jog buvo kliudytas automobilio galinis bamperis, kuris buvo šiek tiek nubrauktas. Tas vyriškis, raudonos spalvos marškinėliais, jo atsiprašė, nurodė, jog atlygins jam padarytą žalą. Jam tas vairuotojas pasirodė, šiek tiek įtartinas, jo akys buvo paraudę, bet jis tiksliai nesuprato, kad jis galėtų būti neblaivus. Jis apžiūrėjęs automobilį tiesiog grįžo atgal į savo namus (b. l. 83–86).
Liudytojo N. D., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Pamainoje dirbo 2025 m. birželio 22 d., kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja G. K.. Dirbant nustatytame maršrute tarnybiniu automobiliu K1712, per radijo ryšį iš Kauno budėtojų gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur galimai įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, prie pranešime paminėtų automobilių pastebėjo stovintį vyriškį, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis, šviesios spalvos batais, nustačius vyriškio tapatybę paaiškėjo, jog tai pilietis J. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vyriškio pasiteiravo kas nutiko, tačiau vyriškis nuolat keitė eismo įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog jam nuosavybės teisę priklausantį automobilį BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairavo ir eismo įvykį sukėlė neva jo dukra, vėliau aiškino, jog jo automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė kaimynas, kurio duomenų šis nenurodė. Bendraujant su vyriškiu, nuo šio sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, pats J. J. nesugebėjo paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis ir kodėl jam nuosavybės teisę priklausantis automobilis BMW bei kiti šalia stovėję automobiliai, t. y. automobilis Audi, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei automobilis Opel, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti. J. J. pasiūlius pasimatuoti neblaivumą, šis vis bandė išsisukinėti nuo neblaivumo patikrinimo, tačiau galiausiai šis sutiko, todėl alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,58 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,69 promilės neblaivumas. J. J. eiti tiesia linija pėda po pėdos galėjo, pirštu pataikyti į nosies galą užsimerkęs ir atsimerkęs galėjo. J. J. vis neigė vairavęs jam nuosavybės teisę priklausantį automobilį, vis keitė įvykio versijas. Siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, bendravo su įvykio liudininku E. K., kuris patvirtinto, jog automobilį BMW vairavo būtent nustatytas vyriškis J. J., jį atpažino iš jo dėvimos aprangos bei būtent minėtas vyriškis sukėlė eismo įvykį. Į įvykio vietą pasitelkė Kauno kriminalistinių tyrimų valdybos pareigūnus, kurie apžiūrėjo automobilį BMW bei iš jo vidaus nuėmė biologinius pėdsakus (b. l. 97–100).
Liudytojo E. K., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2025 m. birželio 22 d., vakaro metu, galėjo būti apie 22.00 val., jis buvo savo namų kieme, (duomenys neskelbtini). Būdamas kieme išgirdo garsą, lyg būtų kliudytas automobilis, todėl atkreipė dėmesį į automobilį BMW, kuris važiavo atbulas. Jis tada priėjo prie minėto automobilio ir pamatė, jog už automobilio vairo sėdi vyriškis, jį atpažino kaip viename iš butų gyvenantį kaimyną, jo kontaktinių duomenų jis nežino, tas vyriškis buvo vyresnio amžiaus, jo plaukai buvo žilstelėję, jis buvo apsivilkęs raudonos spalvos marškinėliais. Pačio eismo įvykio jis nematė, tik išgirdo. Pamena, jog tas vyriškis išlipo iš automobilio, jis sėdėjo prie vairo, automobilyje jis buvo vienas, jokių kitų asmenų jis nematė, jis jam pasakė, kad kažką kliudė, pažvelgęs į šalia stovėjusius automobilius, pastebėjo, jog buvo kliudyti 2 automobiliai – Audi ir Opel markės. Jie tada su tuo vyriškiu apžiūrėjo jo automobilį bei kitus automobilius. Jis tam BMW automobilio vairuotojui pasiūlė nueiti iki Opel automobilio savininko, kurį žinojo taip pat kaip kaimyną gyvenantį jo daugiabutyje, susitarti dėl draudimo ir panašiai, apskritai taip jis elgėsi tik iš pilietiškumo, kadangi jam taip pat kažkada yra nubraukę automobilį, todėl pamanė, jog elgiasi tinkamai, norėdamas kaimynams gero. Jie tada dviese nuėjo iki kaimyno, kuriam priklauso Opel automobilis, su juo vairuotojas bendravo, o kadangi jis nežinojo kam priklauso automobilis Audi, todėl apie eismo įvykį bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė. Jis pats to vyriškio BMW markės automobilio tikrai nevairavo ir jo niekur nepatraukė. Pamena, jog prie automobilio BMW buvo atėjęs ir dar vienas kaimynas, kurio duomenų nežino, bet jis nematė kas patraukė automobilį BMW iš eismo įvykio vietos. Automobilio BMW vairuotoją galėtų atpažinti iš nuotraukos, kadangi žino šį žmogų iš matymo (b. l. 103–113).
Liudytojos K. N., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Ji pažįsta J. J., jam yra apie (duomenys neskelbtini) metai. Jį pažįsta daugiau nei metus laiko. Su J. jie bendrauja daugiau telefonu, jis jos draugas. 2025 m. birželio 22 d., vakare, tikslios valandos nepamena, jai į mobilųjį telefoną paskambino J.. Jis paprašė jos pagalbos, jog ji atvyktų į (duomenys neskelbtini), ir telefonu pasakė „atvažiuok, važiavau su savo automobiliu ir kliudžiau automobilį“. Iš balso jai pasirodė, jog gali būti šiek tiek neblaivus. Atvykus į jo nurodytą vietą, pamatė, jog vietoje yra policijos pareigūnai, ten buvo J., ji jo paklausė kas nutiko, jis jai nieko daug nepasakojo, su juo mažai bendravo, nes jis daugiau bendravo su policijos pareigūnais. Ji matė, jog buvo apgadinti keli automobiliai, matė jog apgadintas ir J. automobilis BMW, matėsi menki nubraižymai ant automobilių. Įvykio vietoje ji ilgai neužtruko, su J. trumpai pabendravo ir išvyko į savo namus. Ji pati eismo įvykio nematė (b. l. 91–94).
2025 m. birželio 27 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad E. K. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. E. K. iš jam pateiktų nuotraukų atpažinimui, atpažino J. J.. Jį atpažįsta kaip kaimyną, gyvenantį netoliese. Atpažįsta iš jo veido bruožų, nosies, akių (b. l. 107–111).
2025 m. birželio 23 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad nustatyta, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini) matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Priešais adresą (duomenys neskelbtini) matomi sustatyti automobiliai. Stovi juodos spalvos automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinė dalis stovi į automobilių stovėjimo aikštelės pusę, minėto automobilio matoma apgadinta galinio bamperio dešinė pusė. Šalia minėto AUDI dešinėje pusėje stovi juodos spalvos automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinė dalis stovi į automobilių stovėjimo aikštelės pusę, minėto automobilio matoma apgadinta galinio bamperio kairė pusė. Galu į minėtų automobilių galus matomas stovintis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio kairės pusės matomas apgadinimas. Nuo automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės ant lipnios juostos paimtos mikrodalelės, 1 vnt. (Supakuota į popierinį voką, plombos Nr. 3035443). Nuo automobilio pavarų svirties ant vatos tampono paimti galimai biologinės kilmės pėdsakai, 1 vnt. (Supakuota į popierinį voką, plombos Nr.3035440). Nuo vairo ant vatos tampono paimti galimai biologinės kilmės pėdsakai, 1 vnt. (Supakuota į popierinį voką, plombos Nr.3035439). Nuo kairės pusės priekinių durų vidinės rankenos ant vatos tampono paimti galimai biologinės kilmės pėdsakai, 1 vnt.(Supakuota į popierinį voką, plombos Nr.3035438). Paimtas kvapo pėdsakas nuo kairės pusės priekinės sėdynės sėdimos dalies, odos (Supakuota į stiklainį, plombos Nr. 3035442). Iš automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salono paimtas foninis kvapas (Supakuota į stiklainį, plombos Nr. 3035441). Daugiau įvykio tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 5–27).
2025 m. birželio 22 d. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini),, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 2360117, 2025 m. birželio 22 d. 22.27 val. nustatytas 2,58 promilės neblaivumas, 22.48 val. nustatytas 2,69 promilės neblaivumas (b. l. 49–52).
VĮ „Regitra“ duomenimis, kuriuose nurodyta, kad transporto priemonės BMW, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra J. J. (b. l. 60).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, kad transporto priemonės BMW, 2009 m. laidos, vidutinė vertė Lietuvoje 9088 Eur (b. l. 61).
2025 m. birželio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai (b. l. 65–80).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: J. J., 2025 m. birželio 22 d. apie 22.27 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 2360117, nustatytas 2,58 promilės neblaivumas.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo kaltės prisipažinimu, liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašo apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamojo parodymus dėl to, kad vairavo neblaivus patvirtina liudytojo E. K., parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2025 m. birželio 22 d., vakaro metu, galėjo būti apie 22.00 val., būdamas kieme išgirdo garsą, lyg būtų kliudytas automobilis, todėl atkreipė dėmesį į automobilį BMW, kuris važiavo atbulas. Jis tada priėjo prie minėto automobilio ir pamatė, jog už automobilio vairo sėdi vyriškis, jį atpažino kaip viename iš butų gyvenantį kaimyną, jo kontaktinių duomenų jis nežino, tas vyriškis buvo vyresnio amžiaus, jo plaukai buvo žilstelėję, jis buvo apsivilkęs raudonos spalvos marškinėliais. Pačio eismo įvykio jis nematė, tik išgirdo. Pamena, jog tas vyriškis išlipo iš automobilio, jis sėdėjo prie vairo, automobilyje jis buvo vienas, jokių kitų asmenų jis nematė, jis jam pasakė, kad kažką kliudė, pažvelgęs į šalia stovėjusius automobilius, pastebėjo, jog buvo kliudyti 2 automobiliai – Audi ir Opel markės. Tai, jog kaltinamasis buvo neblaivus patvirtina ir byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog J. J. 2025 m. birželio 22 d. nustatytas 2,58 promilės neblaivumas.
Nustatyta, kad J. J., suprasdamas, kad yra neblaivus, kadangi įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, nusprendė patraukti savo transporto priemonę nuo žolės, tai yra tokiu būdu sąmoningai vairavo savo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles – požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl laidavimo instituto taikymo
Kaltinamasis J. J. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį artimos draugės A. Ž. atsakomybei be užstato.
Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prokurorė kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galima tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.
Kaltinamasis J. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Turtinė ir (ar) neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.
Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo artimos draugės A. Ž., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kad kaltinamasis problemų su alkoholiu neturi, dažnai važiuoja. Jis švelnus, nesikeikia, geras, nuostabus žmogus. Laiduotojos nuomone, jis klausytų jos. Jis pas ją atvažiuoja, būna kartu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Laiduotoja su kaltinamuoju bendrauja artimai daugiau nei 20 metų. Kiekvieną dieną susiskambina, susitinka, juos sieja artimas ilgalaikis ryšys. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, ilgus metus dirbo vairuotoju, dėl šios padarytos nusikalstamos veikos neteko darbo, nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, gailėjosi dėl savo teisei priešingų veiksmų. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad J. J., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama A. Ž., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek galima laiduotoja, tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, nurodė, kad jie kalbėjo apie įvykį, kurį abu vienareikšmiškai vertinai blogai. Laiduotoja praeityje teista, tačiau šiai dienai teistumas išnykęs, nebausta administracine tvarka. Teismui pateikti duomenys apibūdina laiduotoją kaip nelinkusia daryti teisės pažeidimų, paisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad A. Ž. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti.
Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – vienerius metus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (gaunamas darbo užmokestis siekia vos minimalų), laidavimas skirtinas be užstato.
V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 27 d.
BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „BMW“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.
Kaip suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.).
BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, manytina, kad nėra pagrindo sutikti su gynėjo prašymu konfiskuoti dalį transporto priemonės vertę atitinkančią sumą, kadangi transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, kaip jau buvo minėta, išimtinių aplinkybių ar aplinkybių, kurios pagrįstų transporto priemonės netikslingumą, nenustatyta, atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą teismų praktiką, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti aukščiau paminėtą transporto priemonę.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę, sustabdymas (1 t. b. l. 157–160), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 62–64) paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– transporto priemonė BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugoma UAB „Augenas“ automobilų saugojimo aikštelėje, įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotina;
– nuo automobilio BMW vairo ant vatos tampono paimti galimai biologinės kilmės pėdsakai; nuo automobilio BMW pavarų svirties ant vatos tampono paimti galimai biologinės kilmės pėdsakai; nuo automobilio BMW kairės pusės priekinių durų vidinės rankenos ant vatos tampono paimti galimai biologinės kilmės; nuo automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės ant lipnios juostos paimtos mikrodalelės – perduoti saugoti į saugyklą, Radvilėnų pl. 1c, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
– iš automobilio BMW paimtas kvapo pėdsakas nuo kairės pusės priekinės sėdynės sėdimos dalies, odos; iš automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono paimtas foninis kvapas – perduoti saugoti į PD prie LR VRM VTB Kinologijos valdybos 2-ojo skyriaus saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
– diskai su vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 31, 32, 48), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi automobilį BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę, sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– transporto priemonę BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“ automobilų saugojimo aikštelėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti;
– nuo automobilio BMW vairo ant vatos tampono paimtus galimai biologinės kilmės pėdsakus; nuo automobilio BMW pavarų svirties ant vatos tampono paimtus galimai biologinės kilmės pėdsakus; nuo automobilio BMW kairės pusės priekinių durų vidinės rankenos ant vatos tampono paimtus galimai biologinės kilmės; nuo automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės ant lipnios juostos paimtas mikrodaleles – perduotus saugoti į saugyklą, Radvilėnų pl. 1c, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
– iš automobilio BMW paimtą kvapo pėdsaką nuo kairės pusės priekinės sėdynės sėdimos dalies, odos; iš automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono paimtą foninį kvapą – perduotus saugoti į PD prie LR VRM VTB Kinologijos valdybos 2-ojo skyriaus saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;
– diskus su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:
1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, apeliantas skunde turi nurodyti, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.