Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei E. T., trečiajam asmeniui R. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. V., D. V., trečiajam asmeniui R. E., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo ir rūpintojo skyrimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas D. V. vaiku nesirūpina, jo nelanko. Niekada pats neskambina, nepasiklausia kaip vaikas gyvena. Jis buvo atvažiavęs tik vieną kartą, po savaitės gimus vaikui. Bandė susigrąžinti dukrą, išsikvietė televiziją, išdaužė langus. Prieš teismo posėdį ji pati buvo nuvažiavusi į Telšius pas atsakovą, klausė, ar gavo teismo šaukimą, ar neketina rūpintis vaiku. Atsakovas atsakė, kad šaukimą gavo, bet į teismo posėdį nevažiuos, viską pasakė Telšių rajono savivaldybės administracijos VTAS. R. E. nuomone, atsakovas vaiku rūpintis nenori ir neturi tam sąlygų, nes gyvena savo tėvų namuose, kur gyvena ir jo sesers šeima. Taip pat mano, kad atsakovas uždirba daugiau, nei rodo, nes dirba pas gimines. Todėl mano, jog galėtų skirti vaiko išlaikymui didesnę pinigų sumą, nei jos dukra J. V., kuri daug išleidžia vaistams, specialiems savo poreikiams. Kadangi su dukra kartu gyvena, kartu maitinasi, tai dukra iš savo gaunamų pajamų dar ir pasitaupo, geranoriškai prisideda prie P. J. V. išlaikymo. Sutinka būti paskirta anūko globėja. Sutuoktinis tam pritaria. Tikisi, kad sugebės ir toliau tinkamai rūpintis vaiku.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b.l. 68), kurioje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Taip pat nurodė, kad D. V. ir J. V. turi mažametį sūnų P. J. V.,gimusį (duomenys neskelbtini), bet patys jo neaugina, nes J. V. turi sveikatos problemų, o D. V. yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Vaikas auga ir jo laikinoji globa yra nustatyta R. E. šeimoje, nes vaiko tėvai negali užtikrinti savo sūnui normalių gyvenimo sąlygų.

Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013-12-04 įsakymu Nr. A1 - 2086, D. V. šeima įrašyta į Telšių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. D. V. gyvena E. ir A. S. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie yra D. V. seneliai. Pirmame namo aukšte yra įsikūrę seneliai, o antrame aukšte gyvena D. V. mama R. V. su dukra D. V., kuri augina vaikelį. Antrame aukšte yra trys kambariai ir virtuvė. Mama priėmė gyventi D. V., bet visai D. šeimai ten vietos būtų per mažai. E. S. teigė, kad D. V. alkoholio nevartoja, tačiau viename darbe ilgai nepadirba, yra neatsakingas. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje su D. V. pravestas ne vienas pokalbis, aiškintasi atsakovo galimybės pačiam auginti savo sūnų P. J. V., periodiškai buvo peržiūrimas vaiko globos planas, vykstantys pokyčiai, kaip vykdomi įsipareigojimai ir įpareigojimai. Socialinės darbuotojos ataskaitoje nurodyta, kad D. V. nuolat buvo motyvuojamas rūpintis sūnumi, teikti jam išlaikymą, lankyti vaiką, tačiau pastebėta, kad teigiamų pokyčių nėra. D. V. teigdavo, kad norėtų pats prižiūrėti savo vaiką, bet tam neturi galimybės: tebegyvena pas savo mamą R. V., savo būsto išsinuomoti negali, nes jo pajamos labai mažos, pats vos išsilaiko. Susitikimo metu D. V. žadėdavo išsinuomoti savo būstą, susirasti geresnį darbą, lankyti vaiką, tačiau tai tik pažadai. 2014-10-06 D. V. buvo atvykęs į Telšių rajono savivaldybę administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodė, kad yra susipažinęs su pateiktu Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškiniu. Supranta, kad pats neturi galimybės vaiko auginti ir išlaikyti, negalėtų savo mažamečiui sūnui sudaryti gyvenimo sąlygų, užtikrinti pagrindinių vaiko poreikių. Nurodė, jog 0,25 etato dirba UAB „Virgilita“, visos jo pajamos yra 372 litai, vaikui išlaikymo neteikia ir jo nelanko. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, D. V. yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, nesirūpina vaiko auklėjimu, tinkamų sąlygų jo vystymuisi sudarymu, išlaikymo vaikui neteikia. Todėl mano, kad tikslinga D. V. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo sūnaus P. J. V. atžvilgiu, vaikui nustatyti nuolatinę globą, iš D. V. priteisti išlaikymą mažamečiui vaikui.

Ieškovas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su ieškiniu pateikė išvadą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo, kurioje išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir pateiktame ieškinyje, taip pat įvertino, kad R. E. tinkamumą būti P. J. V. globėja (b.l. 7-8).

Atsakovai J. V., D. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti nedalyvaujant.

Byla išnagrinėta atsakovams ir institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. V. ir J. V. yra P. J. V., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l. 9-10). J. P. V. yra sveikas vaikas (b.l. 13). Iš LSMUL VšĮ Kauno klinikų rašto Kauno rajono savivaldybės administracijai matyti, kad 2013-03-29 J. V. pagimdžius naujagimį, pastebėta motinystės ir socialinių įgūdžių stoka. Rašte nurodyta, kad J. V. nustatytas 1 gr. neįgalimas (darbingumas 15 proc.), sklerozė, hipertoninė liga, nuo vaikystės diagnozuota epilepsija (b.l. 11). Tai, kad J. V. yra neįgali, patvirtina ir pateiktas neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 22). D. V. ir J. V. santuoka nutraukta 2013-12-16 (b.l. 23-25).

Iš 2013-05-09 SĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centro rašto VTAS matyti, kad siekiant įvertinti ir nustatyti socialinių paslaugų poreikį J. V. šeimai, 2013-05-08 buvo apsilankyta jos motinos R. E. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu J. P. V. rūpinosi R. E., kuri paaiškino, jog vaiku rūpinasi nuo 2013-04-08, kuomet jos dukra J. su vaikeliu grįžo iš ligoninės į namus. Pasak R. E., J. supranta, kad yra P. motina, tačiau dėl turimo 1 gr. neįgalumo, nesupranta, kad juo neužtenka vien pasidžiaugti, bet kasdien reikta juo rūpintis: maitinti, užmigdyti, maudyti. J. trūksta motinystės įgūdžių, yra nepajėgi savarankiškai auginti vaiko. R. E. rūpinasi anūku, jo sveikatos užtikrinimu, priežiūra ir saugumu (b.l. 15).

Iš pateikto šeimos įvertinimo akto nustatyta, kad nuo 2013-05-21 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-873 J. V. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Nuo 2013-06-03 Socialinių paslaugų centro direktoriaus sprendimu Nr. SP-19 šeimai paskirta teikti socialines paslaugas – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Šiame akte taip pat nurodyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-10 įsakymu Nr. ĮS-1243, P. J. V., gimusiam 2013-03-29, nuo 2013-06-01 nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta R. E., kuri gyvena kartu su J. V. šeima, teikia visapusišką pagalbą (b.l. 16-21).

Tai, kad likusiam be tėvų globos P. J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2013-06-01 buvo nustatyta laikinoji globa ir vaiko globėja paskirta R. E., patvirtina ir byloje pateiktas Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-10 įsakymas Nr. ĮS-1243 (b.l. 12).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-06-27 Kauno rajono savivaldybės VTAS buvo sudarytas Vaiko laikinosios globos planas, planuota vaikui P. J. V. nustatyti laikinėją globą ir vaiko globėja siūlyti skirti R. E., o taip pat organizuoti socialinį darbą su vaiko tėvais, įpareigojant vaiko motiną rūpintis vaiko sveikata pagal suvokimą, o vaiko tėvą išlaikyti vaiką, tvarkytis gyvenimo sąlygas. Vaiko globos peržiūra buvo numatyta 2013 m. lapkričio – gruodžio mėn. (b.l. 26-27).

2013 m. lapkričio 13 d. buvo surašytas Vaiko globos peržiūros aktas Nr. GKD-1182, nurodyta, kad vaiko motina J. V. su sūnumi gyvena R. E. namuose, dėl sveikatos būklės ji negali rūpintis vaiku, tačiau rūpinasi juo pagal savo suvokimą, skiria jo išlaikymui savo pensijos lėšas. Stengiamasi ugdyti motinos sugebėjimus paruošti vaikui valgyti, kreipti dėmesį į jo poreikius. Globėja tinkamai atlieka savo pareigas, padeda J. auginti vaiką, ugdo vaiką, rūpinasi jo sveikata. Vaiko tėvas D. V. nuo 2013-09-26 dirba UAB „Vičiūnai ir partneriai“ nekvalifikuotu darbininku, atlyginimas minimalus, išlaikymo vaikui neteikia, jo nelanko, sako, kad trūksta piniginių lėšų. D. V. norėtų gyventi su vaiko motina ir vaiku, bet neturi galimybių, negalėtų mažamečiam vaikui užtikrinti saugių gyvenimų sąlygų. Siūlyta tęsti vaiko laikinėją globą, nurodyta, kad motina mokosi gaminti vaikui maistą, skatinama labiau atsižvelgti į vaiko poreikius, o tėvas skatintas lankyti savo sūnų, domėtis juo, teikti vaikui išlaikymą, jam nuspręsta teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas (b.l. 28-30).

2014-03-14 Vaiko globos peržiūros akte (b.l.31-33) nurodyta, kad J. V. stengiasi rūpintis vaiku kaip supranta, padeda jos motina. Tikisi, kad vaikui paaugus, galės juo rūpintis pati. Vaiko tėvas įrašytas į Telšių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes jo vaikui nustatyta laikinoji globa. Šeimoje lankosi socialinė darbuotoja, jam teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. D. V. dirba UAB „Virgilija“ sandėlininku 0,25 etato, jo atlyginimas 250 Lt. Jis supranta, kad pats neturi galimybės auginti vaiko, prie vaiko išlaikymo neprisideda, nevažiuoja jo aplankyti, sako, kad tam neturi lėšų. Gyvena pas savo mamą, nurodo, kad iš gaunamo atlyginimo vos pragyvena. Įvertinta, kad motina stengiasi tenkinti vaiko poreikius, prie vaiko išlaikymo prisideda, o tėvui teikiamos konsultavimo, informavimo skatinimo bei socialinės paslaugos neefektyvios, vyro gyvenimo teigiamų pokyčių nėra. Siūloma vaikui nustatyti nuolatinę globą, kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo (b.l.31-33).

R. E. globojamas vaikas P. J. V. Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų buvo aplankytas 2014-03-14, 2013-08-07 ir 2013-11-13. Globojamo vaiko aplankymo aktuose nurodyta, kad vaikas gyvena viename kambaryje su motina, prisirišęs prie motinos ir prie globėjos bei jos sutuoktinio. Globėja vaiką augina ir auklėja kaip savo vaiką, nepalieka jo be priežiūros, stengiasi vykdyti globėjos pareigas, globos kokybė gera, globėja supranta vaiko poreikius, geba juos tenkinti. (b.l. 50-55).

Iš 2013-04-18 Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei 2014-10-08 teismui pateiktos išvados matyti, kad Telšių rajono VTAS specialistai nuo 2013-04-15 lankėsi D. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), įvertino jo gyvenimo ir buities sąlygas, turtinę padėtį. Pirmojo apsilankymo metu ir vėliau D. V. teigė, jog nori pats auginti savo sūnų, susirasti geriau apmokamą darbą, teikti sūnui išlaikymą. Tačiau kaip nustatyta iš Vaiko globos peržiūros aktų bei kaip nurodyta pateiktoje išvadoje, nuo vaiko gimimo padėtis nei kiek nepasikeitė: D. V. savo sūnaus neaugino, nesirūpino, juo, nelankė, vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, o 2013-12-04 Telšių rajono savivaldybės administracijos įsakymu D. V. šeima įrašyta į Telšių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su atsakovu pravedė ne vieną pokalbį, atsakovas buvo motyvuojamas rūpintis sūnumi. Teikti jam išlaikymą, lankyti vaiką, tačiau pastebėta, kad teigiamų pokyčių nėra. D. V. tik teikdavo, kad norėtų pats prižiūrėti vaiką, žadėdavo išsinuomoti savo būstą, susirasti geriau mokamą darbą, lankyti sūnų, tačiau savo pažadų nevykdė. Nustatyta, kad nuo vaiko gimimo iki šiol padėtis nei kiek nepasikeitė: pats atsakovas 2014-10-06 nuvykęs į Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir susipažinęs su ieškiniu nurodė, jog neturi galimybės auginti vaiką ir jį išlaikyti, negalėtų jam sudaryti saugių gyvenimo sąlygų, užtikrinti pagrindinių jo poreikių. Nurodė, kad dirba 0,25 etato, jo gaunamos pajamos yra 372 litai, vaikui išlaikymo neteikia ir jo nelanko. (b.l.14).

Dėl motinos atskyrimo nuo vaiko.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str.).

Byloje surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad vaiko motinai (duomenys neskelbtini) trūksta motinystės įgūdžių, ji yra nepajėgi savarankiškai auginti vaiko. Be to, atsakovė dėl objektyvių priežasčių (neįgalumo) ir ligos pobūdžio negali tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi. Todėl darytina išvada, jog ji negali gyventi su vaiku jo pasirūpinimo prasme. Tai, kad atsakovė gyvena tame pačiame name, kaip ir jos vaikas, šios išvados nepaneigia, kadangi atsakovė dėl savo sveikatos būklės ir motinystės įgūdžių stokos negali savarankiškai rūpintis savo vaiku. Byloje nustatyta, kad visiškai vaiku rūpinasi tik paskirta globėja.

Kadangi atsakovė J. V. dėl objektyvių priežasčių negali gyventi su vaiku, P. J. V. atskirtinas nuo motinos J. V. (CK 3.179 str. 1 d.).

Atsakovei J. V. išaiškintina, kad atskirtam nuo jos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo motinos ir tėvo, motina ir tėvas netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis suinteresuoti asmenys gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas tėvų valdžios apribojimo sąlygas nustatė, jog tėvų valdžia turi būti ribojama, kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 str. 1 d.). Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002 m.). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžia ribojama tik esant tėvų kaltei. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, spręsdamas reikalavimą apriboti tėvų valdžią, privalo išanalizuoti konkrečias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, iš kurių galima nuspręsti ar yra įstatymo numatyti pagrindai, ar tikrai tėvai savo veiksmais daro vaikams žalą ir jais visiškai nesirūpina, ir ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesirūpina vaiku, išlaikymo jam neteikia, jo nelanko, tik teigia, kad norėtų gyventi su vaiko motina ir vaiku. Tačiau jis nuo vaiko gimimo neatliko jokių aktyvių, nedėjo ir nededa jokių pastangų, kad padėtis pasikeistų. Jis ne tik neteikė ir neteikia sūnui išlaikymo, bet ir visiškai juo nesidomėjo, nelankė, nesirūpino gyvenimo sąlygų jam sudarymu, vaiko sveikata, ugdymu, kitais jo poreikiais. Todėl darytina išvada, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros. D. V. teiktos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė, atsakovas nepradėjo rūpintis vaiku. Akivaizdu, kad atsakovas piktybiškai nevykdo tėvo valdžios, kurios turinys apibrėžtas LR Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad jo elgesys ateityje pasikeistų.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai - nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo ir auklėjimo, tokiu savo elgesiu vaikui daro ypatingą žalą. Duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, nėra. Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaiko interesus, o šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovo elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais neterminuotai apribotina D. V. tėvo valdžia jo sūnaus P. J. V. atžvilgiu (CK 3.180 str., CPK 178, 185, 186, 197 str., 406 str.).

Apribojus atsakovui neterminuotai tėvo valdžią į vaiką, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pats (CK 3.181 str.).

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (LR CK 3.256 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnis reglamentuoja, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti. Pirminis principas, kuriuo vadovaujamasi nustatant vaiko globą, yra vaiko interesų pirmumo principas, t. y. parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju (rūpintoju) būtina vadovautis tik vaiko interesais, įvertinti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinkanti jo sveikatos būklę, raidą, amžių, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendimu 2013-06-27 Nr. GRD -697 R. E. įvertino tinkama skirti vaiko globėja (b.l.47).

2013-07-10 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo R. E. paskirta laikina J. P. V. globėja (b.l. 12).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. E. susituokusi su S. E. (b.l. 35). Iš medicininio pažymėjimo nustatyta, kad R. E. pagal savo sveikatos būklę vaiką globoti gali (b.l. 36), neteista, administracinėm nuobaudom nebausta (b.l. 39-41). Šiuo metu moteris registruota darbo biržoje, gauna iš Socialinio skyriaus pašalpą (b.l. 37). Šeimoje gyvena R. E., jos sutuoktinis S. E., sūnus S. – M. E., dukra J. V., anūkas J. P. V. (b.l. 38). Į bylą pateiktas R. E. sutikimas tapti globėja (b.l. 44). Sutikimus taip pat pateikė S. M. E. ir S. E. (b.l. 45-46).

Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos seniūnas rekomenduoja skirti R. E. vaiko globėja. Rekomendacijoje taip pat nurodyta, kad R. E. kartu su vyru S. E. gyvena (duomenys neskelbtini) nuosavame name. R. E. - bedarbė, gauna socialinę pašalpą, vyras turi neįgalumą, darbingumas 45-55%. Šeima tvarkinga. Suaugusi dukra E., išvykusi į užsienį. Sūnus, S. M. E. mokosi Zapyškio pagrindinėje mokykloje, 8-oje klasėje. R. E. turi galimybę globoti mažametį savo dukters J. sūnų P. J. V. (b.l. 42). Iš Zapyškio seniūnijos pažymos nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) registruoti R. E. ir jos sutuoktinis S. E., S. M. E. (b.l. 43).

R. E. atitinka globėjams keliamus reikalavimus: ji turi pastovias pajamas, yra neteista, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, neturi sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų tapti nuolatine vaikaičio globėja. Tapus laikinąja P. J. globėja tinkamai vykdė globėjos pareigas, tenkino visus vaikų įgimtus ir įgytus poreikius. Kitų asmenų, pareiškusių sutikimą tapti vaiko globėju nėra.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, bei atskyrus nepilnametį P. J. nuo motinos J. V. ir D. V. neterminuotai apribojus tėvo valdžią P. J. V. atžvilgiu, P. J. V. nustatytina nuolatinė globa, nuolatine globėja paskiriant R. E., nustatant P. J. V. globos ir gyvenamąją vietą su R. E..

Dėl išlaikymo priteisimo bei išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

LR Civilinio kodekso 3.195 straipsnyje nurodyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz., vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.

J. V. nustatytas 1 gr. neįgalumas. Jos gaunamos pajamos yra tik šalpos pensija bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, apie 1030 Lt. R. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. nuolat reikalingi medikamentai, specialios priemonės, prie sūnaus išlaikymo ji prisideda geranoriškai, daugiau nei 130,00 Lt ji mokėti negalėtų. Todėl iš J. V. P. J. V. priteistinas išlaikymas po 130,00 Lt kas mėnesį, nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2015-01-06 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo D. V. sūnui P. J. V. po 260,00 Lt mokamų periodinių išmokų. Atsakovas savo turtinės padėties bei galimybės teikti vaikui išlaikymą neįrodinėjo, bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, yra nurodęs, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo jam ugdant turimus sugebėjimus. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Iš byloje aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos nedidelės (Telšių VTAS duomenimis, atsakovas dirba 0,25 etato UAB „Virgilita“, jo pajamos sudaro 372 Lt). Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis dirbti (priešingų įrodymų nepateikta). Todėl turi galimybę dirbti visą darbo dieną ir gauti didesnes pajamas bei teikti vaikui prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistina po 260 Lt per mėnesį sūnaus P. J. V. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2014-09-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.202 straipsnis nustato, kad, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. R. E. skirtina P. J. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išlaikymą naudojant išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 42,00 EUR žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl vaiko atskyrimą nuo tėvų, 42,00 EUR už ieškinio reikalavimą dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, 40,65 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 11,00 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p. , 92 str., 93 str., 96 str.).

Iš atsakovės J. V. priteistina 42,00 EUR žyminis mokestis už jos atžvilgiu pareikštą reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, 13,55 EUR už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 5,50 EUR pašto išlaidų, iš viso 61,05 EUR.

Iš atsakovo D. V. priteistina 42,00 EUR žyminio mokesčio už jam pareikštą reikalavimą dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, 27,10 EUR už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 5,50 EUR pašto išlaidų, iš viso 74,60 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str., 407 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti P. J. V., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią sūnui P. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus P. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 37,65 EUR (trisdešimt septynis eurus 65 euro centus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2015-01-06 jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus P. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 75,30 EUR (septyniasdešimt penkis eurus 30 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2014-09-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti P. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

P. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja skirti R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

P. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą nustatyti R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Paskirti R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 61,05 EUR (šešiasdešimt vieną eurą 05 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 74,60 EUR (septyniasdešimt keturis eurus 60 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.