Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant mažamečiui nukentėjusiajam A. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis individualioje A. U. įmonėje aludariu, vedęs, teistas 1991-01-14 Pakruojo rajono teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. 1 metams pataisos darbų, atskaitant iš uždarbio kas mėnesį po 15 % į valstybės pajamas (teistumas išnykęs);

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, tai yra 2012 m. sausio 1 d. apie 18 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, N. kaime, Z. L. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečio sūnaus A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia sugriebė savo žmonai V. A. už plaukų, pargriovė ant žemės, spyrė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, po to sugriebė už megztinio, tampė po kambarius, ištempė į lauką, taip padarydamas nukentėjusiajai V. A. kraujosruvą kairio peties priekinėje dalyje, kairiojo žastikaulio užpakalinį išnėrimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Naujus 2012 metus sutiko namuose. Sausio 1 d., apie 2-3 valandą, su žmona nuėjo pas jos motiną, gyvenančią tame pačiame kaime, apie 1 km. atstumu nuo jų namų. Ar jų nepilnametis sūnus A. ėjo kartu, ar atėjo vėliau dabar nepamena. Pas uošvienę baliavojo. Ten ir liko miegoti. Atsikėlę vėl išgėrinėjo. Apie 18 val. pradėjo vadinti žmoną namo, nes jam reikėjo sekančią dieną eiti į darbą, bet žmona nenorėjo eiti, norėjo dar pabūti. Jis nenorėjo žmonos palikti, kadangi ji ne kartą buvo išėjusi iš namų, todėl bijojo, kad vėl nedingtų, nes nebūtų kam prižiūrėti vaikų. Iš pradžių žmoną ragino eiti gražiuoju, tačiau ji neklausė. Tada jis supyko ir bandė jėga ištempti žmoną namo. Paėmė ją už drabužių ir tempė lauk. Galėjo suimti ir už plauką ar už rankos. Žmona buvo nugriuvusi, priešinosi jam. Galėjo žmonai ir suspirti. Žmoną nutempė nuo stalo iki lauko durų, galėjo ištempti ir į lauką. Ar įvykį matė jų sūnus A. jis nepastebėjo, tačiau jis galėjo matyti. Uošvė buvo girta ir miegojo. Kai žmoną ištempė į lauką, galėjo matyti ir jos sesuo I. N. Po to jis išėjo namo. Galėjo savo veiksmais padaryti žmonai nustatytus sužalojimus. Gailisi nusikaltęs. Jei žmona būtų ėjusi namo, nieko nebūtų įvykę. Jis stengėsi jai padėti, kad ji nebegertų. Žalą ligonių kasai atlygino. Ateityje taip nebesielgs.

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad iš pradžių Naujus Metus šventė namuose, po to su vyru nuėjo pas jos motiną. Ten dar buvo jos pusbrolis. Kada atėjo jos nepilnametis sūnus A. ji nepamena. Šventė per naktį, po to nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 11 val. ir vėl išgėrinėjo. Apie 18 val. vyras pradėjo ją raginti eiti namo. Ji nenorėjo eiti, kadangi vyras buvo neblaivus. Po to vyrui kažkas užėjo ir jis, paėmęs ją už plaukų, pagriovė ant grindų, tampė po kambarį už megztinio, keletą kartų spyrė į įvairias kūno vietas. Dėl spardymo tiksliai neatsimena, bet taip jai sakė motina, kuri matė kaip viskas vyko. Be to, ant peties buvo mėlynė, todėl mano, kad į jį buvo spirta. Ar įvykį matė sūnus, pasakyti negali, nes neatsimena. Po to atvyko jos sesuo ir vyras išėjo namo. Kadangi skaudėjo petį, išsikvietė greitąją pagalbą. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų V. A. neturi.

Liudytoja I. N. parodė, kad nukentėjusioji V. A. yra jos sesuo, o kaltinamasis V. A. yra jos svainis. Jos nuomone, sesuo su vyru sutaria gerai. Tą dieną apie 18 val. ji atėjo pas motiną ir koridoriuje, prie lauko durų, pamatė, kad sesuo guli ant grindų, o jos vyras buvo suėmęs ją už megztinio. Ji paklausė, kas čia vyksta, tada V. A. išėjo namo. Kas vyko iki tol, ji nematė. Mano, kad V. A. bandė išsivesti jos seserį namo, o ši nesutiko. Po to sesuo atsigulė į lovą ir pradėjo skųstis, kad skaudą petį bei prašė iškviesti greitąją. Ji pasiūlė greitąją išsikviesti pačiai. Sesers sūnų A. matė kambaryje.

Iš 2012-01-01 V. A. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi V. A., pranešdama, kad tą dieną apie 18 val. jos motinos Z. L. namuose ją sumušė vyras V. A. – pagriebęs už plaukų, pervertė ant grindų, paėmęs už megztinio tampė po kambarį, spyrė keletą kartų į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į kairę ranką, dėl ko išniro petys (b.l. 2).

Iš 2012-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, - gyvenamąjį namą, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, N. kaime, tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (b.l. 4-6).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai V. A. vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, suduodant smūgius kumščiu ar spiriant, buvo padaryta kraujosruva kairio peties priekinėje dalyje ir kairiojo žastikaulio užpakalinis išnėrimas, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiosios sveikata dėl žastikaulio išnėrimo buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 11).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai V. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 49,31 Lt (b.l. 14).

Iš 2012-02-27 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad kaltinamasis V. A. sumokėjo 49,31 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajai V. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 16).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad V. A. 2012 m. sausio 1 d. 21:15:55 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas (b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. A. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, yra įrodyta.

Kaltinamojo V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis tyčia, tempdamas už plaukų, tampydamas už rūbų po kambarį, pargriaudamas ant grindų, spardydamas, nesunkiai sutrikdė šeimos nario – žmonos V. A. - sveikatą. V. A., spirdamas nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į kairės rankos žastikaulio sritį, pargriaudamas nukentėjusiąją ant grindų ir tampydamas ją po kambarį, suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad šiais jo veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir norėjo šių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu neturtinė žala padaryta ir mažamečiui kaltinamojo bei nukentėjusiosios sūnui A. A., kadangi jis, stebėdamas smurtą artimų jam žmonių atžvilgiu, patyrė neturtinę žalą – išgąstį, nerimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. A. teisiamas antrą kartą (b.l. b.l. 49-50), tačiau teistumas pagal 1991 m. sausio 14 d. Pakruojo rajono teismo nuosprendį senai išnykęs, padarė vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (b.l. 51-54),

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b.l. 58), gyvena su žmona ir dviem sūnumis, iš kurių vienas nepilnametis (b.l. 59), dirba individualioje A. U. įmonėje aludariu (b.l. 60), darbovietėje charakterizuojamas gerai, susitaikė su nukentėjusiaisiais (b.l. 72), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl V. A. baustinas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtinas, nes, nors yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo V. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).

Į atliktos bausmės laiką V. A. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 3 d. (b.l. 30, 43) (BK 66 str. 1 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto, 3 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į atliktos bausmės laiką V. A. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 3 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. A. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.