- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1161-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gudžiūnienė Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- L. K., L.
- Ieškovas
- UAB ,,Naujamiesčio būstas“
Teisėja J. Rasiukevičienė Proc. sprendimo kategorijos:35.3.5;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovei G. V.
atsakovei L. K.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ bei atsakovės L. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinas ieškovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ ieškinys atsakovei L. K. dėl skolos už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimo ir kitas paslaugas priteisimo laikotarpiu nuo 1997 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas” su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės L. K. 1172,32 Lt. skolos už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimo ir kitas paslaugas bei už laikotarpį nuo 1997-10-01 iki 2009-06-30, 145,24 Lt. delspinigius, 110,77 Lt. palūkanas, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas - 66 Lt., žyminį mokestį, 6 Lt. už Nekilnojamojo turto registro duomenų dvi paieškas duomenų bazėje ir dviejų registro išrašų peržiūrėjimą ekrane ir 2,90 Lt. už Gyventojų registro tarnybos išrašą.
Nurodė, kad ieškovas iki 2001-05-01 veikė kaip gyvenamojo namo, esančio Vytenio g. 5, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius ir teikė šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. 2000-11-24 Vilniaus miesto valdyba sprendimu Nr. 2236V perdavė daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 726-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, po ko ieškovas 2001 m. balandžio 23 d., kreipėsi į 729-ąją DNSB pranešdamas jog nuo 2001 m. gegužės 1 d. nutraukia nurodyto valdybos sprendimo 1-8 punktuose nurodytų paslaugų teikimą, bei tęsia sprendimo 1-4 punktuose nurodytą paslaugų teikimą, namo Vytenio g. 5, Vilniuje šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taigi jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovė nevykdė jai tenkančių įsipareigojimų, todėl už laikotarpiu nuo 1997-10-01 iki 2009-06-30 už suteiktas paslaugas, tenkantis atsakovės butui, įskaitant ir mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, kurias ieškovas teikė iki 727-osios DNSB įsteigimo, įsiskolino ieškovui 1172,32 Lt, todėl prašė skolą priteisti. Ieškovas pažymėjo, kad teikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, veikia 2000-11-24 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 2236V, o ne sutarčių su butų savininkais, pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokėtinus mokesčius atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neteikia atsakovės butui šilto vandens bei neapšildo atsakovės buto antro aukšto.
Nurodė, jog buto karštas vanduo yra pašildomas asmeniniame boileryje, todėl faktiškai šilumos mazge pašildomas vanduo kitiems ieškovo aptarnaujamiems namams yra paskirstomas šildymui ir karštam vandeniui, o namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai gauna tik namo šildymo paslaugą. Taigi atsakovei negrįstai primetama prievolė mokėti už šildymą padidintą tarifą. Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja mokesčius už šildymą už visą bendrąjį plotą (117,17 kv. m.), kadangi atsakovė turėtų mokėti tik už pirmąjį aukštą, kurio kvadratūra yra 57 kv.m., nes antrasis aukštas nepriduotas eksploatacijai ir nėra faktiškai apšildomas. Be to, ieškovas klaidingai nurodė, kad neadministruoja namo sutarčių pagrindu, kadangi ieškovui pareiga sudaryti neterminuotas sutartis su 26-ąja DNSB dėl šilumos mazgo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paslaugų teikimo kilo iš 2000-11-24 Vilniaus miesto valdyba sprendimo Nr. 2236V.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Iš atsakovės L. K., ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai priteista 601,06 Lt. skola už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą bei šildymo sistemos priežiūrą už laikotarpį nuo 1997-10-01 iki 2009-06-30, 63,91 Lt. delspinigių, 48,74 Lt. palūkanų, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 664,97 Lt. sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33 Lt žyminis mokestis, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,45 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymą; Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Iš L. K. ir UAB „Naujamiesčio būstas“ valstybės naudai priteista po 13,80 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikim
Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, karštas vanduo nėra tiekiamas centralizuotai, o jį individualiai pasišildo kiekvienas butas. Teismo vertinimu, atsakovei esant ieškovo administruojajamo namo buto savininke ir bendrosios dalinės nuosavybės savininke jai atsirado pareiga apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismas nustatė, jog lakotarpiu nuo 1997-01-01 iki 2009-06-30 ieškovas atsakovei priskaičiavo 3050,04 Lt. mokesčių už namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą. Atsakovė sumokėjo 2122,04 Lt. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog ieškovo pozicija kad įmokomis buvo dengiamos seniausios skolos ir atsakovės įmokos padengė susidariusį įsiskolinimą už paslaugas, suteiktas iki 2005-01-31, yra paremta įstatymu, todėl teismas padarė išvadą, jog esant kelioms skoloms ir skolininkui nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, taip pat nesant jokio šalių susitarimo tuo klausimu, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 str. 2 ir 3 dalys). Teismas nustatęs, kad atsakovei buvo žinomi ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai pagal kuriuos ji atliko dalinius mokėjimus, padarė išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta pastato šildymo sistemų priežiūros (eksploatacijos) sutartis neterminuotam laikui, o kai sutartis sudaryta, teismo vertinimu rašytinės formos sutarties sudarymas nebūtinas. Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas šilumos sistemų paslaugas teikia atsakovei kaip fiziniam asmeniui jos namų ūkio poreikiams tenkinti, teismas padarė išvadą, jog teisine prasme atsakovė laikytina vartotoju bei konstatavo, kad aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 1.39 str. 1 d., 6.644 str., 6.193 str., 6.195 str.), bet ir speciali Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje bei Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė). Įvertinęs ieškovo pateiktus skaičiavimus teismas padarė išvadą, kad ieškovo taikomi tarifai, kurių dydis per visą įsiskolinimo laikotarpį svyravo nuo 0,013 Lt. iki 0,192 Lt. ir neviršijo kompetentingų institucijų nustatytų maksimalių tarifų dydžio. Remdamasis ieškovo paskaičiavimais bei įvertinęs atsakovės buto plotą teismas padarė išvadą, jog atsakovė turi apmokėti mokesčių dalį proporcingą jos valdomo 51,95 kv.m. dydžio plotui, o ne 117, 17 kv.m dydžio plotui kaip nurodė ieškovas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė įsiskolinimą už šildymo sistemos priežiūrą bei administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2001-05-01 iki 2009-06-30 proporcingai atsakovei priklausančio buto plotui - 51,95 kv.m., kas teismo vertinimu sudarė 601,06 Lt. Iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą teismas ieškovo naudai priteisė 48,74 Lt dydžio delspinigius, bei atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas netinkamai įvertino atsakovei tenkančio buto plotą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovei tenkančio mokėti mokesčio dydžio. Teismo išvadą, jog byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė valdo didesnį nei 51,95 kv. m. ploto butą prieštarauja pačios atsakovės nurodytam faktiškai jos valdomam buto plotui 117,17 kv.m. Teismas neįvertino, jog atsakovė neginčijo, kad jai priklauso ir neįteisinta palėpė, todėl ieškovas įrodinėti pripažintų aplinkybių neturėjo pareigos (CPK 182 str. 5 p.). Teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nes nesutapo bylose nagrinėtos aplinkybės. Teismas be pagrindo nevertino, kad nurodytoje byloje nagrinėjama labai panaši situacija kaip ir šioje byloje ir teismas išiaškino bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo įpatybes, kurios aktualios ir šiai bylai įpatingai dalyje dėl Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalies aiškinimo. Kadangi teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, jis nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas neįvertino aplinkybės, jog naudodamasi žymiai didesniu plotu nei nurodė teismas, atsakovė pažeidžia kitų bendrasavininkių teises mokesčių naštą perkeldama jiems. Tokie atsakovės veiksmai pripažintini piktnaudžiavimu teise ir teismo neturėjo būti ginami (CK 1.137 str. 3 d.). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą plotą teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi intensyvumas, dažnumas ir t.t. Priešingas aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles ar mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas susijusias su nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos yra pagrindas panaikinti skundžiamąją teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė pripažino valdanti didesnio ploto butą nei nustatė teismas, nes šio fakto ji neneigė. Atsakovei priklauso 57,19 kv. metrų palėpė kuri yra rekonstuojama ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Mokesčiai mokami tik už pirmą atsakovės gyvanamą aukštą, nes palėpėje įrengta autonominė šildymo elektra sistema, todėl pagrindo mokėti papildomus mokesčius nėra.
Šalies argumentai
Atsakovė L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą bei pripažinti, kad atsakovė nėra skolinga ieškovui 546,39 Lt; priteisti iš ieškovo permokėtą 546,39 Lt sumą; pripažinti neteisėtu mokestį už laidinį radijo imtuvą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 3050,04 Lt įsiskolinimas laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d iki 2009 m. birželio 30 d. susidarė nes ieškovas skaičiavo mokesčius nuo didesnės, 117,17 kv. m. atsakovės valdomo turto dalies nei priklausė, tuo pažeisdamas Civilinio kodekso 4.76 straipsnio ir 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovas be pagrindo neperskaičiavo ieškovės mokėtimo mokesčio dydžio pagal faktiškai naudojamą 51,95 kv. metrų plotą, todėl nežinodama mokėtino mokesčio dydžio atsakovė mokėjo dalimis norėdama išvengti skolos didėjimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netyrė atsakovės pateiktų įrodymų ir prieštaravimų dėl susidariusios 3050,04 Lt dydžio skolos, nes tokia skola susidarė ieškovui skaičiuojant mokesčius ne nuo 51,95 km. metrų ploto, o nuo 117, 17 kv. metrų ploto. Kadangi atsakovė ieškovui sumokėjo 2122,04 Lt, perskaičiavus sumokėtus mokesčius už 117,17 km. metrų plotą, susidarė 471,71 Lt permoka, todėl pagrindo tenkinti ieįkinį teismas neturėjo pagrindo. Be to, atsakovė nuo 1997 metų sausio 1 d. iki 1999 m. liepos 1 d. nepagrįstai ieškovui mokėjo laidinio radijo imtuvo mokestį.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Naujamiesčio būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad nustatant mokesčius įskaičiuojamas visas atsakovės valdomas turtas, todėl iškovas pagrįstai skaičiavo mokesčius. Nepagrįstas atsakovės argumentas jog jai nebuvo žinomi ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai, nes apie juos atsakovei buvo pranešama kiekvieną mėnesį pateikiant sąskaitas. Be to, apeliaciniame skunde atsakovė kelia naujus reikalavimus, tuo pažeisdama Civilinio proceso kodekso 312 straipsnio nuostatas. Be to, atsakovė piktnaudžiauja apeliacijos teise.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Ieškovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovės L. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Atsiliepimas
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.), konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį neatsižvelgė į Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimą, kurį pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija, kasacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-7-515/2009.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pripažįsta, kad ji yra 117,17 m² patalpų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savininkė.
Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudojamo ploto santykiui. Minėtoje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno buto ir kitų patalpų savininko bendosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma kaip atitnkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamąjame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu.
Išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgdama į Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavbės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į paliginamuosius naudingumo plotus turi būti įskaičiuojamas ir kitas, bendraturčio faktiškai turimas, nors ir nenaudojamas plotas, nesvarbu, kad šios patalpos teisiškai neįregistruotos ir neįtvirtintos. Šios teisės normos prasme, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančios patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko turimas faktiškai naudojamas (užimamas) plotas.
Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovei privalėjo būti skaičiuojami mokesčiai ir rinkliavos namo bendrojo patalpų ir įrenginių išlaikymui bei aptarnavimui tik nuo ieškovės buto 51,95 m² ploto prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalies bei 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepateikė įrodymų kurie paneigtų ieškovo pareikštos ieškinio sumos pagrįstumą. Apeliantės teiginiai, kad jos butas šildomas autonomiškai, nėra susiję su ieškovo ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl teisiškai nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui. Be to, apeliantė tik apeliaciniame skunde iškėlė mokesčio už laidinį radiją mokėjimo pagrįstumo klausimą. Kadangi apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo svarstyti pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovės argumento nepasisako (CPK 312 str.).
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais L. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Išdėstytų argumentų pagrindu Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas keistinas, priteista iš atsakovės ieškovo naudai skola už bendrojo naudojimo objektų administravimą bei šildymo sistemos priežiūrą didintina iki 1172,32 Lt, delspinigių suma didintina iki 145, 24 Lt, palūkanų suma iki 110,77 Lt, žyminio mokesčio išlaidos iki 66 Lt sumos, išlaidos už nekilnajamojo turto registro duomenų paieškos iki 6 Lt, o išlaidos už gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovę gavimą iki 2,90 Lt, o išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma didintina iki 27,60 Lt. Kitoje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 65 Lt žyminio mokesčio išlaidos už paduotą apeliacinį skundą, o Civilinio proceso kodekos 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, valstybei 3,10 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Ieškovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą patenkintinti, o atsakovės L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti. Iš atsakovės L. K. ieškovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ priteistą skolos sumą už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą bei šildymo sistemos priežiūrą laikotarpiu nuo 1997-10-01 iki 2009-06-30 padidinti iki 1172,32 Lt, delspinigių sumą padidinti iki 145,24 Lt, palūkanų sumą padidinti iki 110,77 Lt, žyminį mokestį padidinti iki 66 Lt, išlaidas už nekilnojamojo turto registro duomenų gavimą padidinti iki 6 Lt, išlaidas už išrašo apie atsakovę gavimą iš gyventojų registro tarnybos padidinti iki 2,90 Lt, išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu padidinti iki 27,90 Lt sumos. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš atsakovės L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ juridinio asmens kodas 121452091 naudai 65 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą, o valstybės naudai 3,10 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.