- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- e2YT-5427-835/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02007-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Pareiškėjas
- V. A., V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, Alytaus rajono savivaldybei
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. A. ir V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Alytaus rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. D. bei jo sutuoktinei B. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini), bei mirusiems K. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinei P. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. kovo 24 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė po 1/2 dalį pastato – kiaulidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1995 m. kovo 24 d. Žemės ūkio bendrovės „Artojas“, kuri yra likviduota, visuotinio narių susirinkimo metu, pastatų įgijimo už pajinį įnašą aktu Nr. 23 buvo nuspręsta pastatą – (duomenys neskelbtini) kiaulidę, kurios likutinė vertė buvo 7000,00 Lt, už pajus leisti įsigyti V. D. ir jo sutuoktinei B. D., K. A. ir jo sutuoktinei P. A.. Nekilnojamojo turto perdavimo pajininkams dokumentai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu V. D. su sutuoktine B. D. bei K. A. su sutuoktine P. A. sąžiningai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, tačiau netapo turto savininkais įstatymo prasme, nes praleido trijų mėnesių terminą savo turtinėms teisėms įregistruoti nekilnojamojo turto registre. P. V. D. sutuoktinė B. D. visą savo turėtą turtą testamentu paliko pareiškėjui, kurį šis priėmė. Sutuoktiniai kiaulides valdė nepertraukiamai ir atvirai iki B. D. mirties, po jos B. D. turtinėmis teisėmis naudojosi paveldėtojas V. D.. Mirę K. A. ir P. A. buvo pareiškėjo V. A. tėvai, po K. A. mirties jo palikimą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) kiaulidę, pagal testamentą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjai turtu naudojasi, jį prižiūri, rūpinasi jo išsaugojimu, 2017 m. spalio 10 d. atliko kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių įregistravimo. Taigi nors pareiškėjai yra nekilnojamojo turto sąžiningi įgijėjai ir teisėti savininkai, tačiau jų nuosavybės teisės į pastatą nėra teisiškai įregistruotos, dėl ko negali įgyvendinti teisėtų savo, kaip teisėto turto valdytojų, interesų.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimuose į pareiškėjų pareiškimą jų nurodytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaravo, pareiškimo tenkinimo ar atmetimo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2-3 d.). Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktus, jeigu dėl konkrečių daiktų įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.).
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad į statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės (nuosavybė) neįregistruotos. Byloje pateikti 1995 m. kovo 24 d. žemės ūkio bendrovės „Artojas“ protokolas Nr. 24, pastatų įsigijimo už pajinį įnašą aktas Nr. 23, kuriais nutarta pareiškėjo V. A. tėvui K. A. ir jo sutuoktinei P. A. bei pareiškėjui V. D. ir jo sutuoktinei B. D. už pajus leisti įsigyti pastatus – (duomenys neskelbtini) kiaulidę. Iš kitų byloje esančių duomenų matyti, jog minėti statiniai pagal to meto galiojusius įstatymus ir teisės aktus buvo visiškai teisėti ir priimti K. A. ir P. A. bei V. D. ir B. D. eksploatacijon, o po B. D. mirties (duomenys neskelbtini), bei K. A. mirties (duomenys neskelbtini) statinius teisėtai valdė ir naudojo B. D. sutuoktinis pareiškėjas V. D. ir K. A. sūnus pareiškėjas V. A.. Statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), sudaryta kadastrinių matavimų byla, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad pareiškėjas V. D. su B. D. bei pareiškėjo V. A. tėvas K. A. su P. A. minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo teisėtai ir juos valdė sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, statiniai buvo valdomi kaip savi, valdymas truko nuo 1995 m. kovo 24 d, t. y. daugiau nei 10 metų. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo pareiškėjus laikyti nesąžiningais, jiems siekiant įgyti nuosavybės teises į turtą, nes byloje, be pareiškėjų, nėra kitų nustatytų suinteresuotų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėjus į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) (CK 4.70 str.). Per visą turto valdymo laikotarpį niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl K. A. ir P. A. bei V. D. ir B. D. valdytų statinių ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teises į 1/2 dalį pastato – kiaulidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinė P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teises į 1/2 dalį pastato – kiaulidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.