Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad ji, būdama darbdave – V. I. įmonės administracijos vadove, esant darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. leido dirbti minėtoje įmonėje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), J. B. pardavėjos darbą, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotoja atlikdama darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie J. B. darbo pradžią, t. y. nelegaliai.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukta, V. I. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog V. I. būtų davusi privalomus nurodymus J. B. dėl darbo drausmės, pietų ir poilsio pertraukų laiko ir trukmės, darbo organizavimo. Taip pat sutartiniams darbo santykiams būdinga tai, kad šalys aiškiai susitaria dėl atlyginimo už darbą dydžio, jo mokėjimo tvarkos, periodiškumo, tačiau, kaip nustatyta, šalys nesitarė dėl atlyginimo, apie periodiškai mokamą atlyginimą ar jo mokėjimo tvarką nebuvo kalbama. Pati J. B. paaiškino, kad jokio atlyginimo ji ir nesitikėjo, kadangi nurodytu laikotarpiu ji tik susipažino su darbo aplinka bei darbo pobūdžiu.Apeliaciniu skundu Institucija prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti V. I. administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, neatsižvelgė į J. B. ir V. I. raštu teiktus paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir apklaustų liudytojų parodymus, kad tai buvo išbandymo laikotarpis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Paminėtina Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad mokymai, kurių tikslas parengti asmenį būsimam darbui, už kurį gaunamas atlyginimas, arba siekti atnaujinti ir (ar) pagilinti žinias, kurios pagerintų esamo darbo kokybę priskiriami profesiniam mokymui. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad profesinio mokymo teikėjas – tai profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas (bendrojo lavinimo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas. Profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas. Kaip minėta, V. I. įmonės veikla – prekyba, įmonė neteikia mokymo paslaugų, nevykdo asmenų mokymo programų, nėra sudariusi bendradarbiavimo projektų su mokymo ar kitomis įstaigomis bei organizacijomis dėl bendradarbiavimo teikiant mokymo paslaugas. Darytina išvada, kad darbdavys ir darbuotoja sudarė darbo sutartį su sąlyga dėl išbandymo, bet sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta, todėl asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK 41³ straipsnį. Aplinkybė, kad darbdavys nori pasižiūrėti, ar darbuotojas tinkam atlikti tam tikrą darbą, jo nuo darbo sutarties sudarymo neatleidžia, išbandymo sąlyga nurodoma darbo sutartyje. Taip pat pažymėtina, kad jeigu ir neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo faktas, tai ši aplinkybė nepanaikina atlygintinumo. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį. Be to, J. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad prieš įsidarbinant tikėjosi minimalaus mėnesinio atlyginimo, tačiau V. I. darbo sutarties su ja nepasirašiusi, jos darbą vertinusi kaip bandomąjį laikotarpį, dėl to neprivalėjusi sudaryti darbo sutarties ir mokėti atlyginimą. Skunde nurodoma, kad minėtas nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais, bet gali pasireikšti ir neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas tirdamas ir rinkdamas įrodymus, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius, nukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Mano, kad byloje esanti medžiaga leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, pažeidimą padariusį asmenį bei būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Įrodymai byloje surinkti įstatymo leistinomis priemonėmis. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bylos aplinkybių visetą, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, už nusižengimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, V. I. paskiriant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. I. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamuoju atveju taikomos ATPK nuostatos.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas šioje byloje nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. I. veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, ir nepagrįstai nutraukė V. I. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-858/2010).Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. I. ir liudytoja A. L. teigė, kad J. B. į parduotuvę, kurioje vėliau turėjo būti įdarbinta, ateidavo savo iniciatyva, pati prašė leisti susipažinti su darbu, jai nebuvo nurodyta nei kada ateiti, nei kiek laiko būti. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone šios aplinkybės nagrinėjamuoju atveju nepaneigia nelegalaus darbo fakto. V. I. bylos tyrimo metu savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji su J. B. sutarė susitikti 2016 m. rugpjūčio 22 d. ateiti į parduotuvę ir pasibandyti kaip jai seksis ir ar ji sugebės dirbti. Jai atvykus papasakojo koks yra pardavėjo darbas, ką reikės daryti, kaip aptarnauti klientus ir supažindino su kitais pardavėjo darbo ypatumais. Paaiškinime nurodė, kad J. B. bandomasis laikotarpis tęsėsi iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Darbo sutarties su ja sudariusi nebuvo, atlyginimo nemokėjo, kadangi tai buvo bandomasis laikotarpis (b. l. 5). Nagrinėjant bylą teisme V. I. savo parodymus iš dalies pakeitė ir nurodė, kad J. B. atėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d., tačiau ji nedirbo visą dieną, pabūdavo po kelias valandas, taip siekė susipažinti su darbu savo iniciatyva, kadangi norėjo pasižiūrėti kaip dirbti su kasa, kur yra prekės – visą tai jai rodė pardavėja A. L..Nors V. I. J. B. veiklą įvardino kaip apsižiūrėjimą ir mokymąsi, tačiau jos veikla faktiškai buvo tokia pati, kaip pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo, kuris yra apmokomas dirbti. J. B. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek duodama parodymus teisme nurodė, kad jos darbas parduotuvėje buvo su kasa, ji aptarnavo klientus, duodavo grąžą, imdavo pinigus, t. y., dirbo kaip pardavėja. Aukštesnysis teismas pažymi, kad net ir tiesiogiai nevykdant darbuotojo pareigų, bet asmeniui mokantis šias pareigas tinkamai atlikti, yra keliama darbuotojo kvalifikacija, kas sukuria naudą ir darbuotojui, ir pačiam darbdaviui. V. I. įmonei nėra suteikta teisė verstis mokymų veikla, todėl įmonėje kvalifikaciją kelti gali tik esami darbuotojai. V. I. nurodė, kad J. B. mokėsi kaip aptarnauti klientus, dirbti su kasa ir t.t., o tai reiškia, kad ji mokėsi kaip teisingai atlikti pardavėjo funkcijas.Šios bylos kontekste pažymėtina, kad šalys, vadovaujantis materialiosiomis darbo teisės normomis, turi teisę sulygti dėl išbandymo. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sudarant darbo sutarti, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu, ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis). Be to, sąlyga dėl išbandymo yra viena iš galimų darbo sutarties papildomų sąlygų (DK 95 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, kad darbdavys (V. I.) ir darbuotoja (J. B.) sudarė darbo sutartį su sąlyga dėl išbandymo, bet sutartys nėra sudarytos įstatymų nustatyta tvarka, todėl V. I. veika kvalifikuotina pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Tai, kad neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo faktas, nepaneigia ir susitarimo dėl atlygintinumo, kadangi faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr.⁵⁷⁵-3202/2011). Kaip nepagrįsti vertintini ir V. I. teiginiai, jog aplinkybę, kad J. B. dirbo nelegaliai, paneigia ir tai, kad į parduotuvę ji ateidavo sau tinkamu laiku, taip pat ir išeidavo. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, esant darbdavio ir darbuotojo susitarimui, teisės aktams tai neprieštarauja, todėl vien ši aplinkybė nepaneigia darbo santykių egzistavimo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nelegaliai dirbusiai J. B. vykdant tapačias funkcijas kaip ir darbo sutartis sudariusiems darbuotojams, kilo analogiškos rizikos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir pan., todėl tai tik patvirtina, kad jos kaip socialiai silpnesnės teisinių santykių šalies interesai turi būti ginami, ką ir užtikrina darbo teisės normos. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad nelegalaus darbo faktą paneigia aplinkybė, jog su J. B. visada būdavo toje pamainoje oficialiai dirbantis darbuotojas, kuris supažindino J. B. su prekių išdėstymu bei darbo subtilybėmis, kadangi būtent šios aplinkybes ir patvirtina, kad nagrinėjamuoju atveju faktiškai vyko J. B. apmokymas dirbti pardavėjos darbą, o toks apmokymas gali vykti tik sudarius su darbuotoju darbo sutartį. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. I. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y., leido J. B. nelegaliai dirbti, kai su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. Apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančių įrodymų, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika sprendžiant panašias bylas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo V. I. pripažįstama kalta, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.Skirdamas nuobaudą už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ANK 34 straipsnyje, t. y., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę į atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes.ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Byloje nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji apklausiama tyrimo metu nurodė, kad J. B. parduotuvėje mokėsi dirbti, šio fakto neneigė, taip pat nenustatyta asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog V. I. administracine tvarka už pažeidimus darbo ir gyventojų apsaugos srityje nebausta, nelegali darbuotoja parduotuvėje dirbo trumpą laiką, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemiškumas, jos veiksmais didelė žala valstybės ir socialinio draudimo biudžetams nepadaryta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, įvertinus pažeidėjos asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir paskirti V. I. mažesnę baudą negu šio ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad tokia nuobauda yra pakankama, kad būtų įgyvendinta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą:

V. I. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.