Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal skundą padavusio asmens E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriaus nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos, priėmusios nutarimą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 248 straipsnis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Pagal LR ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

E. K. nurodo padavęs skundą dėl 2009-11-05 pirmojo policijos komisariato priimto nutarimo pakeitimo, o formuluodamas skundo reikalavimą prašo panaikinti Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2009-10-08 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir pareiškimą nagrinėti iš naujo pažeidėjui taikant nuobaudą už KET 155.8 ir 155.10 punktų nesilaikymą. Iš skundo ir byloje esančios medžiagos turinio matyti, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į policijos įstaigas dėl analogiškų pažeidimų. Dėl automobilio „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris pažeidžia Kelių eismo taisykles, E. K. 2009-10-09 išsiuntė policijos įstaigai tris pranešimus elektroniniu paštu, kaip įrodymus pridėdamas nuotraukas, darytas 2009-10-02, 2009-10-04 ir 2009-10-09. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2009-11-04 surašė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl įvykio užfiksuoto nuotraukoje 2009-10-02 11 val. 54 min. Apie ši nutarimą skundą padavusiam asmeniui buvo pranešta 2009-11-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriaus raštu Nr. 10-12- . Darytina išvada, kad pareiškėjas nesutinka būtent su Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriaus 2009-11-04 nutarimu. Tai, kad skundą padavęs asmuo nurodo du skirtingus nutarimus, laikytina jo rašytiniu suklydimu.

Institucija, nagrinėdama skundą padavusio asmens pranešimą, pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d., atliko tyrimą ir nustačiusi, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-02 stovėjęs įvažiavime į kiemą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eismui gatve netrukdo, iš nuotraukų nesimato, kad jis trukdytų kitiems automobiliams įvažiuoti į kiemą, ir tai, kad duomenų apie kam nors padarytą realią žalą negauta, todėl nėra pakankamai objektyvių duomenų, nurodančių, kad pažeistas KET 155.10 punktas, nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas (b. l. 11-14). Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų nustatytais faktais. Įrodymai byloje surinkti tinkamai, bei užfiksuoti laikantis LR ATPK reikalavimų.

Pagal surinktą medžiagą ir atliktą tyrimą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriaus teisingai nutarė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad 2009-10-02 11 val. 54 min. automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuotojas pažeidė KET 155.10 punktą, ir todėl vadovaujantis LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, priimtas pagrįstai.

Pagal LR ATPK 291 straipsnį, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. LR ATPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-8912/2009 pasisakė, jog atsižvelgus į tai, kad LR ATPK 124¹ straipsnis, kurio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, yra dešimtajame LR ATPK skirsnyje, kuris reglamentuoja administracinius teisės pažeidimus transporte, darytina išvada, kad šiuo pažeidimu kėsinamasi į įstatymu nustatytos eismo saugumo tvarkos reikalavimus, todėl žala, dėl šio pažeidimo padarymo, kyla nustatytai eismo saugumo (transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo) tvarkai, o ne konkrečiam asmeniui.

Įgaliotiems policijos pareigūnams yra pavesta vykdyti eismo priežiūros kontrolę, o asmeniui yra suteikta teisė pranešti apie daromus, ar jo nuomone, padarytus pažeidimus. Pagal LR ATPK 256 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), įgaliotas nagrinėjanti administracinių teisės pažeidimų bylas, patikrinęs faktines aplinkybes ir surinkęs ir įvertinęs įrodymus nustato, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ir priima nutarimą, atitinkantį LR ATPK nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, E. K., kaip asmuo, informavęs policijos pareigūnus apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nepatyręs jokios moralinės, fizinės ar turtinės žalos, negali būti pripažintas nukentėjusiuoju šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina skirtingą administracinių ginčų ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, skundą padavusiam asmeniui išaiškintina, kad su reikalavimu įpareigoti skundus priimančius pareigūnus laikytis Vyriausybės nustatytos skundų priėmimo tvarkos, t. y. vadovautis Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr. 875 27 punktu ir elektroniniu paštu atsiųsti tinkamai įformintą pareiškimo priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą, jis turi teisę kreiptis į teismą paduodamas skundą ginčo teisenos tvarka (LR ABTĮ 23 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

E. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2009-11-04 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Išaiškinti skundą padavusiam asmeniui, kad su reikalavimu įpareigoti skundus priimančius pareigūnus laikytis Vyriausybės nustatytos skundų priėmimo tvarkos, jis turi teisę kreiptis į teismą paduodamas skundą ginčo teisenos tvarka.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.