- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-638-302/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09949-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L.Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. , prašydama priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą sūnui po 600 Lt per mėnesį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki sūnaus pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. liepos 29 d. bei nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja.
Nurodė, kad 2009 m. gegužės 29 d. jai ir A. B. gimė sūnus R. Atsakovas neteikia išlaikymo sūnui. Ieškovės manymu, jos iki vaiko priežiūros atostogų gaunamas darbo užmokestis, aplinkybė, kad turi nekilnojamojo turto, leidžia vaikui teikti didesnį nei minimalų išlaikymą. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1 000 Lt, jam faktiškai kas mėnesį yra reikalingi nauji rūbai, avalynė, jo lavinimui skirtingais laiko tarpais reikalingi nauji žaislai, pagerintas ekologiškas maitinimas žindyvei, kūdikio kūno priežiūros priemonės, vaikiškos skalbimo priemonės, vaistai. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jo gaunama tėvystės pašalpa sudaro 4 629 Lt, todėl jis proporcingai savo turtinei padėčiai privalo prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi. Kadangi atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi nuo jo gimimo ir neprisideda materialiai prie jo išlaikymo, vadovaudamasi CK 3.200 str. prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas A.B. nurodė, kad sutinka teikti vaikui išlaikymą po 125 Lt periodinių išmokų kas mėnesį.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. B. išlaikymą sūnui R. Z. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt, pradedant mokėti nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš A. B. išlaikymo įsiskolinimą sūnui R. Z. po 400 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. liepos 29 d. viso 800 Lt. Paskyrė L.Z. R. Z. iš A. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Patvirtino faktą, kad nepilnamečio vaiko R. Z. gyvenamoji vieta yra su motina L. Z. . Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą sūnaus R. poreikių paskaičiavimą, kuriame paskaičiavo ir nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 1320 Lt, iš jų maistui apie 400 Lt, higienos, kūno priežiūros priemonėms, vaistams apie 300 Lt, aprangai, apavui, avalynei apie 223 Lt, žaislams apie 49 Lt, kuro išlaidoms apie 143 Lt, būsto išlaidoms apie 95 Lt, vaiko priežiūrai apie 60 Lt bei nenumatytoms išlaidoms apie 50 Lt. (b.l. 164-169, 170-174), įvertindamas sūnaus amžių, šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad protingos ir būtinos išlaidos sūnaus išlaikymui per mėnesį sudarytų ne mažiau 800 Lt.
Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, nepilnamečio sūnaus poreikius, tai, kad atsakovas privalo išlaikyti du vaikus, o ieškovei tenka papildoma našta, nes ji turi ne tik išlaikyti sūnų, bet ir rūpintis jo poreikiais, teismas sprendė, kad abi šalys turi lygiavertes galimybes užtikrinti tinkamą materialinį išlaikymą sūnui, todėl priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Kadangi pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, o atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, iš atsakovo priteisė išlaikymą nuo 2009 m. gegužės 29 d., t.y. nuo sūnaus gimimo dienos iki 2009 m. liepos 29 d. po 400 Lt per mėnesį, viso 800 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl šio ieškovės reikalavimo netenkino. Tuo pačiu teismas, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šioje byloje išsprendė klausimą dėl nepilnamečio vaiko R. Z. gyvenamosios vietos fakto patvirtinimo, patvirtindamas faktą, kad nepilnamečio vaiko R. Z. gyvenamoji vieta yra su motina L. Z. .
Šalies argumentai
Ieškovė L.Z. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą sūnui R. Z. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt, pradedant nuo 2009-07-30, bei 1 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už dviejų mėnesių laikotarpį.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad R. Z. išlaikymui būtinos ir protingos išlaidos yra tik 800 Lt. Teismo reikalavimu ieškovė pateikė detalią vaiko poreikių išklotinę, iš kurios matyti, kad sūnaus išlaikymui yra išleidžiama apie 1 320 Lt. Teismas pripažindamas 800 Lt sumą protinga ir būtina, niekuo nemotyvavo, kurias išlaidas vaiko poreikiams ieškovė turėtų sumažinti ar kurių turėtų atsisakyti. Mažas sūnaus amžius nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo poreikiams patenkinti yra pakankamas 800 Lt dydžio išlaikymas. Apeliantė nurodo, kad ji į vaiko išlaikymui skirtas išlaidas neįtraukė išlaidų, skirtų vaiko buičiai ir saugumui, taip pat gyvenamajai vietai aprūpinti, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Teismas, pasak apeliantės, neteisingai vertino šalių turtinę padėtį kaip lygiavertę, nes, neatsižvelgiant į šalių prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Apeliantė nurodo, kad ieškinio pateikimo metu jos pajamos buvo apie 3 000 Lt ir jokių kreditorinių įsipareigojimų tuo metu neturėjo, tačiau bylos nagrinėjimui užsitęsus, jos pajamos sumažėjo iki 2 352 Lt, tačiau teismas neteisingai nurodė, kad jos pajamos sudaro 2 625,57 Lt. Tokios aplinkybės kaip tai, kad esant akivaizdžiam pajamų trūkumui, kaip nurodo atsakovas, jo sutuoktinė savo noru išėjo iš darbo vietoj to, kad išeitų motinystės atostogų, o atsakovas galėtų grįžti į darbą, atsakovo vidutinės pajamos per 6 mėnesius iki išėjimo motinystės atostogų siekė apie 6 000 Lt dirbant dviejose darbovietėse. Atsakovui išėjus tėvystės atostogų, jis sudarė tokią padėtį, kad išlaikymo išieškojimas būtų negalimas priverstine tvarka, nes išieškojimas iš tėvystės pašalpos negalimas, kas rodo, kad atsakovas slepia savo oficialias pajamas ir siekia bet kokiomis priemonėmis vengti vykdyti pareigą išlaikyti vaikus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ne tik nesiėmė priemonių, kad gautų pajamas, atitinkančias jo profesines galimybes, bet ir veikė priešingai, visais įmanomais būdais blogino savo padėtį.
Teismas, priteisdamas sūnaus išlaikymą nuo 2009-08-04, o išlaikymo įsiskolinimą – nuo 2009-05-29 iki 2009-07-29, sudarė tokią situaciją, kad už 4 kalendorines dienas išlaikymas iš atsakovo nėra priteistas. Teismas turėjo šį klausimą spręsti ex officio, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 3.194, 200 str. išlaikymo pareiga kyla nuo vaiko gimimo dienos, o išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai ši pareiga nevykdoma.
Atsakovas A.B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą (CK 3.192 str.), netinkamai vertino įrodymus, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo
Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo sprendimo dalimi dėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio. Apeliantė nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais, šalių turtine padėtimi. Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.). Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 800 Lt MMA. Be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus ieškovės pateiktus vaiko poreikių paskaičiavimus, šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, protingos ir būtinos išlaidos sūnaus išlaikymui per mėnesį sudarytų ne mažiau kaip 800 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tokio dydžio išlaikymas nevisiškai atitinka nei ieškovės prašomą ir pagrįstą išlaidų suvestine, kitais įrodymais išlaikymo dydį, nei atsakovo turtinę padėtį, leidžiančią teikti didesnį nei minimalų išlaikymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatuodamas, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį ir savo pasirengimą rūpintis vaiku, neįvertino tokių bylai reikšmingų aplinkybių apie atsakovo turtinę padėtį kaip tai, kad jo turimi finansiniai įsipareigojimai bankui (pagal 2009-09-09 kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį atsakovas įsigijo langus, įsipareigodamas kas mėnesį mokėti apie 382 Lt (b.l. 177), pagal 2007-08-08 Kredito sutartį, paskolos likutis 2010-07-30 dienai sudarė 68 382,48 EUR (b.l. 138), kas mėnesį mokėtina apie 450 EUR) negali būti pripažįstami bloginančiais jo turtinę padėtį, nes teismų praktikoje tėvų finansiniai įsipareigojimai bankams nelaikomi jų turtinę padėtį bloginančiais faktoriais, nes tokiu būdu tėvai gerina savo gyvenimo, buities ar kitokias sąlygas. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi išlaikyti dar vieną vaiką, taip pat neleidžia pripažinti, kad jis privalo mažesne dalimi negu ieškovė prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, nurodydamas, kad kitam vaikui išlaikyti pakanka 400 Lt, šio argumento niekuo nepagrindė. Tuo pačiu jis nepaneigė ieškovės pateiktų paskaičiavimų, kuriais ji grindžia reikalavimą priteisti šalių vaikui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Kolegija, atsižvelgdama į visumą byloje esančių įrodymų, kad atsakovas, žinodamas apie tai, kad jis turi du išlaikytinius ir kad turi pareigą jais rūpintis, sprendžia, jog jis, būdamas darbingas, ką ir pats pripažino, jaunas, turėjo imtis priemonių, ieškotis papildomų pajamų, papildomo darbo, kad šią pareigą galėtų tinkamai vykdyti. O išeidamas vaiko priežiūros atostogų dėl to, kad jo sutuoktinė prašė, pasak atsakovo, kai tuo tarpu jo sutuoktinė taip pat išėjo iš darbo, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai, kas negali būti pripažįstama priežastimi priteisti šalių vaikui tik tokio dydžio išlaikymą, kuris būtų pakankamas tik minimalių ir būtinų poreikių patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal jos gaunamas pajamas ir turimą turtą yra pajėgi teikti vaiko išlaikymui didesnį nei minimalų išlaikymą, ir esant aukščiau išdėstytiems motyvams, pripažinus, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį nei minimalų išlaikymą šalių vaikui, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir padidinti priteistą išlaikymą iki 600 Lt, kaip to prašė ieškovė. Tokio dydžio suma priteistina prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, ji leis užtikrinti vaikui ne tik minimalių poreikių patenkinimą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momento
Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, o kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2009-08-04, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas išlaikymo įsiskolinimą priteisiant už periodą nuo vaiko gimimo dienos, t.y. 2009-05-29 iki 2009-08-03, atitinkamai kolegija, vadovaudamasi įstatymo suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose (CPK 376 str. 3 d.), sprendžia, kad didintinas priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydis iki 1 280 Lt, skaičiuojant, jog 1 d./20 Lt.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Patenkinus visa apimtimi ieškinį ir priteisus iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisus 1 280 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-05-29 iki 2009-08-03, iš atsakovo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos – 168 Lt žyminio mokesčio ir 37 Lt pašto išlaidų padidintinos iki 254 Lt (216 Lt + 38 Lt) ir 56 Lt pašto išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos (832,92 Lt) padidintinos iki 1 200 Lt, tokio dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir rekomenduotinus dydžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintus dydžius Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis – 86,4 Lt [2 400 Lt (ginčijama sprendimo dalis dėl 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, už kurią žyminis mokestis paskaičiuojamas vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 3 p. (200 Lt * 12 mėn.) ir 480 Lt (ginčijama išlaikymo įsiskolinimo suma) * 3 proc.), ši suma, patenkinus apeliacinį skundą priteistina iš atsakovo valstybės naudai, nes ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio išlaikymo byloje dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.)
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti: padidinti
iš atsakovo A. B. priteistą išlaikymą sūnui R. Z. kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki 600 Lt, pradedant mokėti nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki vaiko pilnametystės;
priteistą iš A. B. išlaikymo įsiskolinimą sūnui R. Z. nuo 800 Lt padidinti iki 1 280 Lt;
priteistas iš A. B. bylinėjimosi išlaidas valstybei padidinti iki 310 Lt, L. Z. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1 200 Lt.
Priteisti iš A. B. 86,4 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.