Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai J. S., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams D. B. ir V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. S. pateikė skundą (b. l. 1-6), kuriuo prašo: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos Utenos skyrius) 2015-02-05 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-446; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015-03-23 sprendimą Nr. SS-865; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015-05-14 sprendimą Nr. S-148; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti pakartotinį pareiškėjos J. S. darbingumo vertinimą, kuriuo būtų iš naujo užpildytas pareiškėjos asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus nurodė, kad 2015-01-29 – 2015-02-29 Tarnybos Utenos skyrius atliko jos darbingumo lygio vertinimą ir nustatė 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2015-01-29 iki 2017-11-12 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Įvertinus medicininius kriterijus, pareiškėjai nustatytas 49,5 proc. bazinis darbingumo lygis. Vertinant veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, pareiškėja nebuvo apklausta. Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas, pasak J. S., 2015-01-29 buvo užpildytas gydytojo V. L., jos neapklausus bei nesusipažindinus su šiuo klausimynu, jo duomenimis bei gydytojo surašytais atsakymais. Pareiškėjai atsisakius pasirašyti asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną ir paprašius supažindinti su jo turiniu bei gydytojo savarankiškai surašytais atsakymais, pastarasis, pasak jos, aprėkė, pagrasino, jog nepasirašius klausimyno, nebus nustatytas netekto darbingumo lygis. Tuomet pareiškėja pasirašė asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Pažymi, jog, kaip vėliau paaiškėjo, atsižvelgdama į asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną NDNT klausimyno balus prilygino koeficientui 1,1. Pareiškėjai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos Utenos skyriaus 2015-02-05 sprendimu bei šį sprendimą peržiūrėjus priimtais Tarnybos 2015-03-23 sprendimu ir Ginčų komisijos 2015-05-14 sprendimu.

A. T. bei trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Utenos skyrius atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-37).

Pagrįsdami nurodė, kad asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-I79 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tarnyba, vertindama J. S. darbingumo lygį, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, objektyviai įvertinusi asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginiai, kad darbingumo lygio vertinimas atliktas nesilaikant medicininių dokumentų tyrimo, o pateiktos išvados neatitinka procedūros reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatytas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.

Tarnybos 2015-03-23 sprendime Nr. SS-865 asmens darbingumo lygio vertinimas atliktas dėl 2015-01-22 siuntime į Tarnyba Nr. 73 nurodytų ligų pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 Australijos modifikacijos (toliau - TLK-10-AM) kodus.

Vadovaujantis Kriterijų aprašu, vertinant asmens darbingumo lygį, pildomas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4. Klausimyną pokalbio su asmeniu ir (ar) asmens atstovu metu pildo Tarnybos darbuotojas, atliekantis darbingumo lygio vertinimą.

Pažymi, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas pildomas ne pagal vertinamojo pageidavimus ar iš anksto paruoštus atsakymus, bet stengiantis kaip įmanoma objektyviau įvertinti asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Su užpildytu klausimynu asmuo supažindinamas pasirašytinai.

Nagrinėjamu atveju 2015-01-29 užpildytas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas buvo patvirtintas J. S. parašu. Pasak atsakovės, šalia parašo rekvizitų pareiškėjos pasirašytame lape nurodyti sričių vertinimai, bendra įvertinimų suma ir atsakymų vertinimas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad turėdama teisininko profesinę kvalifikaciją, klausimyną ji pasirašė su juo nesusipažinusi, vertintini kritiškai.

Turimais duomenimis, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną pildė Tarnybos Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas A. G., vertinant pareiškėjos darbingumą taip pat dalyvavo vyriausioji specialistė Vyda J. A., sprendimą priėmė vedėjo pavaduotoja A. P.. Remiantis vertinimo byloje esančiais dokumentais, nei pildant klausimyną, nei vėliau vertinant asmens darbingumo lygį pareiškėjos skunde minimas V. L. nedalyvavo. Nurodo, kad klausimyno įtaka vertinant darbingumo lygį pareiškėja susidomėjo tik 2015-05-18 (tada išsiųstas jos paklausimas Tarnybai), t. y. jau po to, kai buvo priimtas jai nepalankus Ginčų komisijos sprendimas.

Atsakovės manymu, naikinti Tarnybos priimtų sprendimų nėra teisinio pagrindo. Tarnyba, vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir laikėsi juose nustatytų procedūrų. Net jeigu Tarnyba būtų įpareigota pakartotinai įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį (medicininius kriterijus ir asmens veiklą bei gebėjimą dalyvauti), pagal šiuo metu Tarnybos turimus duomenis apie pastarosios sveikatos būklę, nebūtų pagrindo priimti kitokio sprendimo nei buvo priimtas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras 2015-01-22 siuntimu Nr. 73 (b. l. 87-88) pareiškėją nukreipė į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. Nurodė pagrindinias diagnozes – C50.4 ir I89.0 bei kitas diagnozes – I11.9, E78.5, E66.0.

J. S. Tarnybai pateikė 2015-01-29 prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo (b. l. 90).

Tarnybos vertintojas A. G. 2015-01-29 užpildė Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (toliau – ir klausimynas), kurio bendra balų sumą yra 18 (b. l. 79-81).

Tarnybos Utenos skyrius 2015-02-05 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-446 (b. l. 72-78) pareiškėjai nustatė 55 proc. darbingumo lygį.

Pareiškėja 2015-02-23 pateikė Tarnybai skundą (prašymą) (b. l. 70), kuriame, be kita ko, nurodė, kad buvo netinkamai užpildytas klausimynas.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2015-03-23 darbingumo nustatymo vertinimo aktu Nr. DL-544 (b. l. 62-68), priėmė 2015-03-23 sprendimą Nr. SS-865 (b. l. 58-61). Nusprendė nekeisti Tarnybos Utenos skyriaus 2015-02-05 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-446 priimto sprendimo.

Pareiškėja 2015-04-16 skundu kreipėsi į Ginčų komisiją dėl Tarnybos 2015-03-23 sprendimo pažiūrėjimo (b. l. 15). Skunde nurodė, kad nebuvo tinkamai įvertintas klausimynas, ji nebuvo iš naujo apklausta.

Ginčų komisija 2015-04-14 sprendimu Nr. S-148 (b. l. 39-56) pareiškėjos skundą atmetė.

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Utenos skyriaus 2015-02-05 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-446, Tarnybos 2015-03-23 sprendimo Nr. SS-865 ir Ginčų komisijos 2015-05-14 sprendimo Nr. S-148 teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (LVAT 2010-11-29 sprendimas adm. byloje Nr. A756-2122/2010, 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012). Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d. numatyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas (2 str. 6 d.). Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (2 str. 7 d.). Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Tarnyba (18 str. 1 d.). Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (23 str. 1 d.).

Kriterijų aprašo (Kolegialių institucijų 2014-11-05 įsakymo Nr. A1-531/V-1146 redakcija) 3 p. numatyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas) kriterijus. Kriterijų aprašo 2 priede numatyta, kad klausimyną pildo Tarnybos darbuotojas, į klausimus atsako pats asmuo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad nesutikimą su skundžiamais aktais grindžia tuo, jog Tarnybos Utenos skyriuje atliekant darbingumo vertinimą buvo netinkamai užpildytas klausimynas, todėl buvo padarytas esminis procedūros pažeidimas.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Aiškinant ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005).

Teismas, turi padaryti išvadas, ar skundžiamais aktais įformintas vertinimas (Tarnybos teritorinio skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų teisėtumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1125-14).

Iš skundžiamų Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimų matyti, kad nei Tarnyba, nei Ginčų komisija iš esmės netyrė ir nevertino pareiškėjos skunduose nurodytų aplinkybių, kurios susijusios su klausimyno užpildymu. Tarnyba skundžiamame sprendime apsiribojo tik bendrais teiginiais nurodydama, kad klausimynas pildomas užduodant vertinamajam klausimus apie jo profesinę ir darbinę veiklą, aplinkos prieinamumą, veiklą ir gebėjimą dalyvauti bei tvirtinamas vertinimą atlikusio Tarnybos darbuotojo ir vertinamojo parašais. Ginčų komisija skundžiamame sprendime, atsižvelgdama į klausimyną, sprendė, kad Tarnyba 2015-03-23 sprendime pagrįstai įvertino pareiškėjos asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus ir klausimyno balus prilyginimo koeficientui 1,1. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja tiek 2015-02-23 skunde Tarnybai, tiek 2015-04-16 skunde Ginčų komisijai nurodė aplinkybes dėl galimai netinkamai užpildyto klausimyno, tačiau minėtos aplinkybės nebuvo vertintos.

Kaip minėta, vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3 p. klausimynas yra vienas iš būtinų duomenų, kurie vertinami nustatant asmens darbingumą. Tik visapusiškai ištyrus ir nustačius tinkamą klausimyno užpildymą, galima konstatuoti skundžiamų aktų teisėtumą. Nepašalinus aplinkybių, kurios leidžia abejoti klausimyno tinkamu užpildymu, skundžiami aktai negali būti laikomi teisėtais. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos įformintas darbingumo vertinimas ir Ginčų komisijoje skundų nagrinėjimas ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių ištyrimą. Priešingai, byloje nustatyta, kad nebuvo ištirtos ir išanalizuotos visos pareiškėjos skunduose nurodytos aplinkybės, todėl Tarnybai priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama sprendimo nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad tiek Tarnyba, tiek Ginčų komisija tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos skundų, nenagrinėjo ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiami Tarnybos 2015-03-23 sprendimas ir Ginčų komisijos 2015-05-14 sprendimas yra neteisėti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ginčų komisijos 2015-05-14 sprendimas Nr. S-148, Tarnybos 2015-03-23 sprendimas Nr. SS-865 naikintini, vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., kadangi nebuvo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos skundai. Atitinkamai Tarnyba įpareigotina pakartotinai nagrinėti pareiškėjos 2015-02-23 skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Tarnybos Utenos skyriaus 2015-02-05 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-446, paliekamas galioti, kadangi Tarnyba įpareigotina iš naujo atlikti pareiškėjos skundo nagrinėjimą.

Pareiškėja prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad patyrė 200 Eur dydžio išlaidas už advokato padėjėjai pateiktų dokumentų analizę bei skundo teismui parengimą ir sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 26, 189-192).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal minėto straipsnio 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjos skundo reikalavimai iš esmės tenkinti, todėl ji įgijo teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d., atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. III ketvirčio mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 735,10 Eur. Pagal Rekomendacijų 5 ir 8.2 p., už skundo teismui parengimą priteistina maksimali suma yra 1 470,20 Eur (735,10 Eur x 2,5 x 80 proc.).

Įvertinus teiktas teisines paslaugas, darytina išvada, kad pareiškėjos prašomos atlyginti 200 Eur išlaidos už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimaliai priteistinų sumų, yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, todėl priteistinos. Be to, priteistinas ir sumokėtas žyminis mokestis (28 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies ir iš 4 materialių reikalavimų patenkinti 3 (75 proc.), pareiškėjai viso priteistina 171 Eur bylinėjimosi išlaidų ((200 Eur + 28 Eur) x 75 proc.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-05-14 sprendimą Nr. S-148.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-03-23 sprendimą Nr. SS-865.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakartotinai nagrinėti pareiškėjos J. S. 2015-02-23 skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Priteisti J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (juridinio asmens kodas 300121001) 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.