- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- e1-678-859/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40983-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. 2022 m. spalio 27 d. apie 19.51 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 3,19 promilių neblaivumą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad neturi vairuotojo teisių, 2022 m. spalio 27 d. nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus, po ko apie 19 val., paėmė (duomenys neskelbtini) R. Š. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nusprendė pasivažinėti po miestą. Buvo kartu su pažįstamu (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. Kartu su juo iš (duomenys neskelbtini) nuvyko iki (duomenys neskelbtini) ir grįžo atgal. Atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) ir sustojus (duomenys neskelbtini) g., iš paskos atvažiavo kitas automobilis ir jam užstojo išvažiavimą iš galo. Jis jau niekur neplanavo važiuoti, užgesino variklį ir sėdėjo su pažįstamu automobilyje. Kažkur po 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie davė pūsti į alkotesterį. Jam buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas. Kodėl iš pradžių neprisipažino vairavęs automobilį, nežino, matyt dėl to, kad buvo labai neblaivus. Pareigūnai jam surašė protokolą dėl to, kad vairavo neturint vairuotojo pažymėjimo, dėl to, kad pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą ir dėl to, kad transporto priemonei neatlikta techninė apžiūra. Dėl savo veiksmų labai gailisi (el. b. l. 42-45).
Be R. Š. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys:
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š.parodė, kad jos (duomenys neskelbtini) yra R. Š.. Jai priklauso automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juo naudojosi ir tvarkė jį. Ji (duomenys neskelbtini) automobiliu neleisdavo naudotis, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2022 m. liepos 20 d. automobilį paskolino (duomenys neskelbtini) pažįstamam, kadangi jis turėjo kažkur važiuoti, o pažįstamas už tai jai turėjo automobilį sutvarkyti, kad galėtų praeiti technikinę apžiūrą. Automobilis buvo kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone. 2022 m. spalio 27 d. vakare jai paskambino (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė atvažiuoti. Atvykus jai policijos pareigūnai paaiškino, kad jos (duomenys neskelbtini) su jos automobiliu važiavo neblaivus. Automobilį ji užrakino ir paliko, kitą dieną automobilį pasiėmė. (duomenys neskelbtini) dažnai būna Vilniuje pas draugę, todėl nežino, ką jis veikia ir kaip jis sugebėjo girtas važiuoti už vairo. Po įvykio sūnus paaiškino, kad buvo pas savo pažįstamą, kuris tvarkė jos automobilį (duomenys neskelbtini), ten išgėrė alkoholio ir nusprendė paimti jos automobilį pasivažinėti (el. b. l. 71-73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ajame skyriuje vyriausiosios patrulės pareigose. 2022 m. spalio 27 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu O. A. Apie 19.51 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kryptimi link parduotuvės MAXIMA važiuoja automobilis „Volkswagen Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Vykstant į iškvietimą budėtojas pranešdavo jiems minėto automobilio judėjimo kryptį, kadangi budėtojas bendravo su pranešėju, kuris važiavo šiam automobiliui iš paskos. Atvykus į (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis buvo įvažiavęs į akligatvį, o jam iš galo stovėjo pranešėjo automobilis. Priėjus prie automobilio VW Passat vairuotojo vietoje sėdėjo R. Š., o keleivio pusėje kitas vaikinas I. J.. Abudu vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs, patikrinus R. Š. girtumą, jam buvo nustatytas 3.31 promilės girtumas, o antru pūtimu 3.19 promilės girtumas. Su R. Š. buvo sunku susikalbėti, jis pastoviai keitė parodymus, jo keleivis, nurodė, kad automobilį vairavo R. Š.. Įvykio vietoje buvę du liudytojai, kurių duomenys yra nurodyti tarnybiniame pranešime parašė pareiškimus, kadangi visą laiką važiavo iš paskos girtam vairuotojui. Vairuotojas R. Š. nepateikė jokių dokumentų, nurodė, kad neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę, minėta transporto priemonė „VW Passat“ neturi privalomosios valstybinės techninės apžiūros. Į įvykio vietą atvyko automobilio „VW Passat“ savininkė R. Š., vairuotojo (duomenys neskelbtini), kuriai buvo perduotas automobilis. R. Š. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policiją. Surašytas administracinių nusižengimo protokolas dėl važiavimo per raudoną šviesoforo signalą ir automobilio be privalomosios valstybės techninės apžiūros (el. b. l. 78-81).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2022 m. spalio 27 d. apie 19. 50 val., važiavo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartiną automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilis vingiavo kelyje ir keistai manevravo. Jam pasirodė, kad šio automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus arba apsvaigęs, todėl nusprendė paskambinti 112 ir pranešti apie šį įvykį ir sekti automobilį iš paskos. „VW Passat“ vairuotojas pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Jis važiuodamas iš paskos šiam vairuotojui, visą laiką bendravo su policijos pareigūnais ir šio automobilio iš savo akiračio nebuvo pametęs. Automobilio VW Passat vairuotojas atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvėje jis sustojo ir išjungė variklį. Sustojo jam iš paskos. Šalia vairuotojo, laikinai įjungus salone šviesas, matėsi, jog priekyje sėdėjo keleivis. Apie 2022 m. spalio 27 d. 20.08 val., atvyko policijos pareigūnai, kurie atliko vairuotojo patikrinimą. Per visą važiavimo laiką, vairuotojas nebuvo sustojęs (el. b. l. 118-121).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekordinuoti judesiai. 2022 m. spalio 27 d. 20.16 val. prietaisu „Alcotest 6810“, kurio patikros sertifikatas Nr. 1713726, pirmu pūtimu nustatytas 3,31 prom. neblaivumas, antru pūtimu 20.35 val. nustatytas 3,19 prom. neblaivumas. R. Š. su tikrinimo rezultatais sutiko (el.b. l. 12-14).
Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Minėta, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, t. y. vairavęs neblaivus. Jo neblaivumą patikrinę policijos patruliai konstatavo neblaivumo faktą kelių patikrinimų metu. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad R. Š. 2022 m. spalio 27 d. apie 19.51 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 3,19 promilių neblaivumą, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė paskirtą bausmę leisti sumokėti per vienus metus.
Dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę R. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nors ir nesunkų, tačiau itin pavojingą nusikaltimą, dėl kurio galėjo atsirasti negrįžtamos pasekmės tiek pačiam kaltinamajam, tiek kitiems asmenims. Ypač, tai pasisakytina vertinant kaltinamajam nustatytą sunkų girtumo laipsnį. Tokio apsvaigimo būsenoje vairuotojas kelia nepateisinamą pavojų. Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo, vadinasi taip elgtis norėjo. Padarytoji nusikalstama veika baigta, nes norma nėra materiali, nereikalauja pasekmių. Pakanka tik vairavimo neblaiviu, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgtina ir į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: darbingo amžiaus, Administracinių nusižengimų registro duomenimis per 1 metus daug kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (važiavimas viešųjų transportų be keleivio bilieto el. b. l. 88-117), neteistas (el. b. l. 74-75), Sodros duomenimis dirba (el. b. l. 86-87).
Dėl išanalizuoto teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nustatytą nusikalstamą veiką paskiriant baudos bausmę. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. Š. skiriama 60 MGL (3 000 EUR) bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 40 MGL (2 000 EUR (du tūkstančiai)) dydžio baudą.
Teismas, įvertinęs R. Š. skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 (šešiems) mėnesiams.
Dėl turto konfiskavimo.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
VĮ "Regitra" duomenų bazės duomenimis, automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. Š., (duomenys neskelbtini) (el.b. l. 37).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „VW Passat“, 1996 metų gamybos, kaina Lietuvoje su PVM 700 EUR (el. b. l. 36).
Kaltinamojo padaryto nusikaltimo metu automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė pastarojo motinai, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma - 700 EUR (BK 72 straipsnio 5 dalis). Vertė išieškoma su PVM (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas vertina tai, kad R. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,19 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad R. Š. vairavo, neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip kėlė pavojų sau ir kitiems asmenims, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam R. Š. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 40 MGL (2 000 EUR (du tūkstančiai)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, R. Š. nustatyti 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Paskirti R. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. Š. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 700 EUR (septini šimtai eurų). R. Š. paskirtas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (700 EUR) į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, paskirtyje nurodyti bylos numerį. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.