Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. a/k (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimo anksčiau termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad V. J. 2014-06-12 nutarimu, pagal ATPK 126 str. 4 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones dviem metams ir 2000 litų ( 579 eurų)bauda.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nėra pagrindo. V. J. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. V. J. dirba. Jos nurodymas, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jai sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, ar susisiekimas su darbu, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. V. J., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar nuvykti į darbo vietą, turėjo elgtis ypatingai atsakingai, tačiau vis tiek sėdo prie vairo neblaivi, lengvabūdiškai tikėdamasi išvengti atsakomybės, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. V. J. sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. V. J. pirmiau bausta už analogiško pažeidimo padarymą ir jai skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į tas pačias jos šiuo metu nurodomas aplinkybes ir taikytas ATPK 30-1 str., neatimta teisė vairuoti transporto priemonės, iš ko akivaizdu, kad išvadų dėl savo neteisėto ir pavojingo kelyje elgesio nėra padariusi, net ir tuomet kai buvo atsižvelgta į jos nurodytas atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jos darbo pobūdį, bei sveikatos problemas. V. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tokiu elgesiu keldama grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. V. J. prašyme nurodytos priežastys, dėl ko jai būtina turėti teisę vairuoti anksčiau laiko nei pasibaigs nuobaudos galiojimo laikas, laikytinos ne tiek svarbiomis, kad būtų galima į jas atsižvelgus, tenkinti jos paršymą. Pažymėtina, kad į V. J. prašyme dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo yra nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir tuo metu, kad jai buvo taikytas ATPK 30-1 str. ir neatimta teisė vairuoti transporto priemone Telšių rajono apylinkės teismo 2009-11-26 nutarime (adm. B. nr. A2.6-496-187/2009), tačiau ji vėl sėdo už vairo būdama neblaivi, todėl turi prisiimti visas tokio elgesio sukeliančias teisines pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-06-12 nutarimo V. J. skyrė ir taip pačią švelniausią nuobaudą: minimalę sancijoje numatytą baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimalim laikotarpiui. Be to pažymėtina, kad V. J. nepateikė duomenų apie prašyme nurodytą sveikatos būklę šiuo metu, būtinumą ir dažnumą lankytis sveikatos gydymosi įstaigose ir, kad ji vienintelė šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemonę ir t.t. Pažymėtina ir tai, kad V. J. nusižengė turėdama galiojančių nuobaudų.

Teismas konstatuoja, kad V. J. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str., teismas

nutaria

V. J. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.